Ataksija yra judėjimo sutrikimas, kurį sukelia smegenų sutrikimai. Kai ištinka ataksija, žmogui sunku judinti kūną taip, kaip nori, arba galūnės gali judėti, kai jų nenorima. Kitaip tariant, ataksija taip pat reiškia nervinį ar neurologinį sutrikimą, kuris paveikia koordinaciją, pusiausvyrą ir kalbą.
Daugelis sąlygų gali pakenkti smegenų daliai, kuri reguliuoja raumenų koordinaciją. Šios sąlygos gali būti priklausomybė nuo alkoholio, ligos, genetiniai veiksniai arba tam tikrų narkotikų vartojimas.
Iki šiol rasta apie 100 skirtingų ataksijos tipų. Šie tipai yra sugrupuoti pagal sutrikimo priežastį ir kūno dalį. Ataksijos gydymas priklauso nuo priežasties ir siekiama, kad pacientas savarankiškai atliktų veiklą. Galimos gydymo formos, įskaitant vaistų vartojimą, fizioterapiją ir pokalbių terapiją.
Ataksijos simptomai
Ataksijos simptomai gali išsivystyti lėtai arba ištikti staiga. Dažni nervų sutrikimų simptomai, įskaitant:
- Prasta judesių koordinacija.
- Nestabilūs žingsniai arba tarsi jie tuoj nukris.
- Sunku valdyti smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, valgyti, rašyti ar užsisegti marškinius.
- Kalbos pasikeitimas.
- Rijimo sunkumas.
- Nistagmas arba nevalingi akių judesiai. Šis akių judėjimas gali pasireikšti vienoje arba abiejose akyse, kurios juda į šoną (horizontaliai), aukštyn-žemyn (vertikaliai) arba sukasi.
- Mąstymo ar emocijų sutrikimai.
Ataksija gali atsirasti bet kurioje centrinės nervų sistemos srityje. Atsižvelgiant į pažeidimo vietą, ataksija skirstoma į:
- Smegenėlių (smegenėlių) ataksija. Ši būklė atsiranda, kai pažeidžiamos smegenėlės arba smegenėlės, kurios vaidina svarbų vaidmenį išlaikant pusiausvyrą ar koordinavimą. Smegenėlių ataksiją rodo tokie simptomai kaip asmenybės ar elgesio pokyčiai, raumenų silpnumas ar drebulys, sunku vaikščioti, neaiški kalba arba ėjimas plačiais žingsniais.
- Sensorinė ataksija. Gali būti pažeistos nugaros smegenys arba periferinė nervų sistema. Periferiniai nervai yra nervų sistemos dalis, išskyrus smegenis ir nugaros smegenis. Sensorinės ataksijos simptomai yra kojų tirpimas, sunku liesti nosį užmerktomis akimis, nejausti vibracijos, sunku vaikščioti prietemoje arba sunkiais žingsniais einant.
- Vestibulinė ataksija. Šio tipo pažeidimai atsiranda vidinės ausies vestibuliarinėje sistemoje. Vestibuliarinės sistemos funkcija – reguliuoti galvos judesius, kūno pusiausvyrą, palaikyti kūno laikyseną erdvėje (erdvėje). Vestibuliarinės sistemos sutrikimų simptomai, įskaitant pablogėjusį matymą arba neryškų matymą, pykinimą ir vėmimą, sutrikusią stovėjimą ar sėdėjimą, sunkumą vaikščioti tiesiai, galvos svaigimą ar galvos svaigimą.
Ataksijos priežastys
Kelios sąlygos gali sukelti ataksiją. Atsižvelgiant į priežastis, ataksija gali būti klasifikuojama į įgytą ataksiją (įgytą ataksiją).įgyta ataksija), genetinė ataksija ir idiopatinė ataksija.
Įgyta ataksija
Šio tipo ataksija atsiranda, kai dėl traumos ar ligos pažeidžiamos nugaros smegenys. Kai kurios priežastys apima:
- Bakterinės smegenų infekcijos, pvz., meningitas arba
- Virusinės infekcijos, plintančios į smegenis, pvz., vėjaraupiai ar tymai.
- Skydliaukės hormonų trūkumas kraujyje.
- Sąlygos, kurios sutrikdo smegenų aprūpinimą krauju, pvz., insultas ar kraujavimas.
- Sunki galvos trauma po kritimo ar nelaimingo atsitikimo.
- Smegenų auglys.
- Cerebrinis paralyžius, arba sutrikimai dėl smegenų pažeidimo vaiko augimo metu prieš gimdymą ar po jo, o tai turi įtakos organizmo gebėjimui koordinuoti judesius.
- Autoimuninės ligos, pvz išsėtinė sklerozėsarkoidozė arba celiakija.
- Paraneoplastinis sindromas, kuris yra imuninės sistemos sutrikimas dėl vėžio.
- Hidrocefalija.
- Trūksta vitaminų B1, B12 ar E.
- Toksinės reakcijos arba šalutinis vaistų, pvz., trankviliantų ar chemoterapinių vaistų, poveikis.
- Priklausomybė nuo alkoholio ar piktnaudžiavimo narkotikais.
Ataksija ggenetinė
Genetinė ataksija yra ataksija, paveldima iš tėvų. kai yra tam tikrų genų, dėl kurių smegenų arba nugaros smegenų nervinių ląstelių funkcija yra slopinama, klaida ir dėl to pažeidžiamos nervinės ląstelės. Yra keletas genetinės ataksijos tipų, įskaitant:
- Ataksija dėl dominuojančio geno (autosominis dominuojantis sutrikimas). Šio sutrikimo atveju ataksija gali būti paveldima, net jei nenormalus genas yra paveldimas tik iš vieno iš tėvų. Viena, kuri priklauso šiai grupei, yra spinocerebellar ataksija, kuria dažniausiai suserga 25–80 metų suaugusieji. Kitas tipas yra epizodinė ataksija, kurią gali sukelti šokas ar staigūs judesiai, taip pat stresas. Ankstyvieji epizodinės ataksijos simptomai gali pasireikšti paauglystėje.
- Ataksija dėl recesyvinio geno (autosominis recesyvinis sutrikimas).Esant šiam sutrikimui, abu tėvai turi perduoti vaikui genus, kad sukeltų ataksiją. Kai kurie iš šių ataksijos tipų yra:
- Friedreicho ataksija, kuri dažniausiai pasireiškia iki 25 metų amžiaus.
- Ataksija telangiektazija – reta progresuojanti vaikų liga, sukelianti smegenų funkcijos ir imuninės sistemos susilpnėjimą.
- Įgimta smegenėlių ataksija, kuri yra būklė, kurią sukelia smegenėlių pažeidimas gimimo metu.
- Wilsono liga, kuriai būdingas vario kaupimasis smegenyse, kepenyse ar kituose organuose.
Idiopatinė ataksijak
Šios ataksijos priežastis nežinoma. Kitaip tariant, šio tipo ataksiją sukelia ne genų mutacija, sužalojimas ar liga. Idiopatinė ataksija apima: daugialypės sistemos atrofija. Ši ataksija gali atsirasti dėl aplinkos ar genetinių veiksnių derinio.
Ataksijos diagnozė
Ataksijos diagnozę gali nustatyti gydytojas, paklausęs apie simptomus ir atlikęs fizinį patikrinimą, įskaitant neurologinį tyrimą. Tyrimas apima paciento atminties ir koncentracijos, regos, klausos, pusiausvyros, koordinacijos, refleksų būklę. Norėdami nustatyti ataksijos priežastį, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, tokius kaip:
- Smegenų skenavimas. Nustatyti nenormalias smegenų būkles, sukeliančias ataksiją. Nuskaitymas gali būti atliekamas naudojant rentgeno spindulius, kompiuterinę tomografiją arba MRT.
- Juosmens punkcija. Gydytojas ištirs smegenų skystį, ar nėra nenormalių būklių, tokių kaip infekcija, sukelianti tuos pačius simptomus kaip ir ataksija.
- Genetinis tyrimas. Nustatyti, ar ataksiją sukelia genų mutacijos. Gydytojas paims kraujo mėginį tyrimui.
Ataksijos gydymas
Ataksijos gydymas priklauso nuo priežasties. Pavyzdžiui, ataksija dėl vitaminų trūkumo gali būti gydoma vitaminų papildais. Tuo tarpu epizodinę ataksiją galima gydyti vaistais acetazolamidas ir vengti provokuojančių veiksnių, tokių kaip stresas. Ataksija, įgyta dėl infekcijos, gali būti gydoma antibiotikais arba antivirusiniais vaistais.
Norėdami palengvinti sutrikimą, kurį patiria žmonės, sergantys ataksija, gydytojai gali rekomenduoti:
- Narkotikai. Pavyzdys yra baklofenas ir tizanidinas nuo raumenų spazmų ir mėšlungio, vaistai sildenafilis erekcijos sutrikimams gydyti, injekcijos botulino toksinas raumenų mėšlungiui malšinti, skausmą malšinančius vaistus nuo nervų skausmo (ibuprofeno, paracetamolio), taip pat antidepresantų nuo depresinių sutrikimų.
- Savarankiškas šlapimo pūslės sutrikimų gydymas. Pavyzdžiui, apriboti skysčių vartojimą, sudaryti reguliaraus šlapinimosi grafiką ir vengti gėrimų, kurie gali padidinti šlapimo gamybą, pavyzdžiui, kofeino ar alkoholio.
- Nešioti akinius su prizmėmis pacientams, sergantiems ataksija, turintiems dvigubą regėjimą.
Ataksijos atvejams, kuriuos sukelia išsėtinė sklerozė arba cerebrinis paralyžius, negalima išgydyti. Kad sergantiesiems būtų lengviau atlikti įprastą veiklą, gydytojai gali rekomenduoti naudoti pagalbines priemones, tokias kaip vaikščiojimo lazdos, komunikacijos priemones ir modifikuotus valgymo įrankius.
Be to, kad įveiktų sąlygas, kurios sukelia ataksiją, gydytojai taip pat gali atlikti terapiją, kad padėtų sergantiesiems savarankiškai atlikti kasdienę veiklą. Pavyzdys yra:
- fizinė terapija, padėti koordinuoti ir padidinti paciento lankstumą atliekant judesius.
- pokalbio terapija, tobulinti kalbos ir rijimo įgūdžius.
- ergoterapija, padėti pacientams atlikti įprastą veiklą, pvz., maitintis.
Be terapijos, pasikonsultuokite su konsultantu arba prisijunkite paramos grupe taip pat gali padėti sergantiesiems rasti motyvacijos ir geriau suprasti patirtą ataksijos būklę.