Saugokitės insulto infarkto, kuris kelia grėsmę jaunam amžiui

Insultas arba smegenų infarktas yra būklė, kai sutrinka kraujotaka smegenyse, dėl ko pažeidžiamas smegenų audinys. Ši žala atsiranda dėl to, kad smegenų audinys negauna pakankamai deguonies. Be tinkamo deguonies, smegenų ląstelės ir audiniai bus pažeisti ir miršta.

Infarktinis insultas taip pat žinomas kaip išeminis insultas arba nehemoraginis insultas. Priešingai nei hemoraginis insultas, infarkto insultą sukelia ne kraujavimas. Ši būklė atsiranda dėl nepakankamo deguonies tiekimo į smegenis, kurį sukelia smegenų arterijų obstrukcija.

Insultinis infarktas yra labiausiai paplitęs insulto tipas. Apskaičiuota, kad apie 80–90 % visų insulto atvejų visame pasaulyje sukelia infarktas arba išeminis insultas.

Yra keletas sąlygų, kurios gali padidinti žmogaus insulto riziką: nuo diabeto, hipertenzijos, širdies ligų, didelio cholesterolio kiekio, nutukimo iki nesveiko gyvenimo būdo, pavyzdžiui, dažno rūkymo ir alkoholio vartojimo. Be to, autoimuninės ligos, tokios kaip antifosfolipidinis sindromas, taip pat gali padidinti insulto riziką jauname amžiuje.

Insulto infarkto simptomų atpažinimas

Insultas yra neatidėliotina medicininė pagalba, todėl jį reikia nedelsiant ir tinkamai gydyti. Ankstyvos gydymo priemonės insulto infarkto atveju gali sumažinti smegenų pažeidimą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Toliau pateikiami keli insulto požymiai ir simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

1. Kūnas jaučiasi silpnas ir sunkiai juda

Vienas iš pagrindinių insulto simptomų yra galūnių raumenų, pavyzdžiui, kojų ir rankų, paralyžius arba silpnumas. Dėl šios būklės ligoniui sunku judėti vienoje kūno pusėje.

Be to, kartu su kitais nusiskundimais, tokiais kaip dilgčiojimas ar tirpimas, gali pasireikšti nusilpusių kūno raumenų simptomai. Šie skundai paprastai atsiranda staiga. Pavyzdžiui, viena ranka negali tvirtai suimti.

2. Kalbėjimo sunkumai

Ne tik galūnėms, insultui būdingas ir veido raumenų susilpnėjimas. Dėl to sergančiajam sunku kalbėti, išreikšti savo kalbą ir net sunku suprasti kitų kalbą ir jis negali gerai reaguoti į pokalbius.

3. Regėjimo sutrikimai

Insultas taip pat gali turėti įtakos regėjimui. Jums gali staiga pasidaryti sunku matyti viena arba abiem akimis.

4. Sunku vaikščioti

Infarktiniam insultui taip pat būdingas staigus galvos svaigimas, todėl sergantis žmogus vaikščiodamas praranda pusiausvyrą ar koordinaciją. Dėl insulto taip pat gali būti sunku pajudinti kojas ir pėdas, todėl gali būti sunku vaikščioti.

Jei tai sukelia paralyžių, insultas gali visiškai neleisti vaikščioti.

5. Stiprus galvos skausmas

Staigus stiprus galvos skausmas, ypač jei jį lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, vėmimas, galvos svaigimas ar sąmonės netekimas, gali būti insulto požymis.

Insulto infarkto gydymo žingsniai

Kaip paaiškinta anksčiau, insulto infarktą reikia gydyti kuo anksčiau, kad būtų išvengta sunkių smegenų pažeidimų ir insulto komplikacijų.

Kuo greičiau gydomas insultas, tuo didesnės galimybės pasveikti ir pasveikti. Ir atvirkščiai, jei per ilgai negydoma, insultas gali sukelti nuolatinį smegenų pažeidimą.

Todėl pajutus insulto simptomus – infarktinį ar hemoraginį insultą, turite nedelsdami kreiptis į gydytoją. Norėdami gydyti insulto infarktą, gydytojai gali atlikti šiuos gydymo būdus:

Deguonies terapija

Ligoninėje gydytojas duos deguonies, jei deguonies kiekis paciento organizme sumažės. Jei paciento sąmonė susilpnėjo arba yra komos būsenoje ir negali normaliai kvėpuoti, gydytojas gali atlikti gelbėjimo kvėpavimą per intubaciją ir įdėti ventiliatorių.

Vaistų administravimas

Norėdami įveikti kraujotakos blokadą, sukeliančią insulto infarktą, gydytojai turi skirti vaistų, įskaitant antikoaguliantus arba kraują skystinančius vaistus, tokius kaip aspirinas ir varfarinas, taip pat trombolizinių vaistų, skirtų smegenų kraujagyslių užsikimšimui gydyti, pvz. narkotikų. rekombinantinio audinio plazminogeno aktyvatorius (r-tPA).

Šiuos vaistus reikia skirti kuo greičiau, ne vėliau kaip per 4,5–6 valandas nuo insulto simptomų atsiradimo. Tuo tarpu veiksmingi kraują skystinantys vaistai skiriami per 24-48 valandas po insulto simptomų atsiradimo.

Gydytojas taip pat gali skirti kitų vaistų, pvz., antihipertenzinių vaistų paciento kraujospūdžiui reguliuoti ir vaistų smegenų funkcijai palaikyti (neuroprotektorių), pvz. Citicolinas.

Operacija

Jei yra didelių krešulių ar kraujo krešulių, kurių RtPA injekcija negalima visiškai sunaikinti, gydymą galima tęsti chirurginiu būdu.

Be operacijos, gydytojas taip pat gali atlikti žiedo montavimą ar operaciją stentavimas smegenų kraujagyslėse, kad sunaikintų smegenų kraujagyslių užsikimšimus ir išliktų sklandi smegenų kraujotaka.

Fizioterapija ir ergoterapija

Po insulto infarkto gydymo pacientas turi būti gydomas keletą dienų ligoninėje, kad būtų galima stebėti jo būklės eigą. Jei infarkto insultas sukelia paralyžių ar galūnių silpnumą, gydytojas dažniausiai rekomenduos pacientui atlikti kineziterapiją arba ergoterapiją.

Kai kurie insulto infarkto prevencijos būdai

Insulto prevencijos pastangos gali būti atliekamos šiais būdais:

1. Kontroliuokite kraujospūdį

Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti norėdami sumažinti insulto riziką, yra palaikyti normalų kraujospūdį. Jei patyrėte insultą, stenkitės išlaikyti stabilų kraujospūdį, kad išvengtumėte kito insulto.

2. Valgykite vaisius ir daržoves

Kasdien suvartokite bent 5 porcijas vaisių ar daržovių, kad sumažintumėte insulto riziką. Be daržovių ir vaisių, patartina vartoti viso grūdo produktus, riešutus, sėklas.

Daug skaidulų iš šių maisto produktų gali sumažinti cholesterolio kiekį, todėl gali sumažėti smegenų kraujagyslių užsikimšimo rizika.

3. Išlaikykite sveiką svorį

Per didelis kūno svoris yra vienas iš veiksnių, galinčių padidinti insulto ir įvairių kitų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei diabetas, riziką. Todėl rekomenduojama reguliariai mankštintis bent 30 minučių kasdien.

4. Ribokite maisto produktų, kuriuose yra daug cholesterolio ir sočiųjų riebalų, vartojimą

Maistas, kuriame yra daug cholesterolio ir sočiųjų riebalų, gali sukelti riebalų ar apnašų kaupimąsi arterijose. Todėl jo vartojimas turėtų būti ribotas. Pasitarkite su gydytoju arba dietologu, jei sunku sumažinti cholesterolio kiekį tik laikantis dietos.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad turite būti stropiai sportuoti, gerai valdyti stresą, vengti nelegalių narkotikų vartojimo, mesti rūkyti. Jei pasireiškia infarkto insulto simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad kuo greičiau būtų suteikta medicininė pagalba.