Kraujingi žarnyno judesiai (BAB) yra būklė, kai išmatose yra kraujo. Ši būklė yra kraujavimo iš virškinimo trakto simptomas. Kruvinos išmatos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir gali būti mirtinos. Todėl pastebėjus kraują išmatose svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kruvinos priežastys ir simptomai SKYRIUS
Kruvinos išmatos gali būti suskirstytos į: hematochezija ir melena, su daugybe priežasčių ir simptomų. Žemiau bus paaiškinta kiekviena būklė kartu su simptomais ir priežastimis.
Hematochezija
Hematochezija Ją sukelia kraujavimas apatinėje virškinimo trakto dalyje, ypač storojoje žarnoje. Kai kurios sąlygos, galinčios sukelti kraujavimą iš apatinės virškinimo trakto dalies, yra šios:
- Divertikulitas. Divertikulitas yra divertikulų (nenormaliai mažų maišelių, susidarančių virškinamajame trakte) uždegimas arba infekcija.
- Žarnyno uždegimas. Žarnyno uždegimas yra būklė, kai žarnynas užsidega. Žarnyno uždegimas taip pat gali reikšti du virškinamojo trakto sutrikimus, būtent Krono ligą ir opinį kolitą.
- Polipai. Polipai yra nenormalių audinių išaugos, kurios yra mažos, mažesnės nei 1,5 cm.
- Gerybiniai navikai. Gerybiniai navikai, augantys gaubtinėje ir tiesiojoje žarnoje, gali sukelti kraujavimą.
- Storosios žarnos vėžys. Storosios žarnos vėžys yra vėžys, kuris auga storojoje žarnoje (storojoje žarnoje).
- Analinis plyšys. Išangės plyšys yra atvira opa išangės kanale arba tiesiojoje žarnoje.
- Hemorojus arba hemorojus. Hemorojus yra išsiplėtusios išangės srities kraujagyslės, kurios gali sukelti kraujavimą.
Pacientams hematochezija, su išmatomis išsiskiriantis kraujas atrodys raudonas. Taip yra todėl, kad kraujavimas atsiranda toli nuo tiesiosios žarnos, todėl kraujas išeina šviežias. Hematochezija kartais lydi viduriavimas, karščiavimas, tuštinimosi dažnio pokyčiai, pilvo skausmas ir svorio mažėjimas. Be galimybės išeiti su išmatomis, kraujas taip pat gali lašėti iš išangės.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei hematochezija kartu su šoko simptomais, tokiais kaip:
- pykina
- Nedidelis šlapimo kiekis
- Apsvaigęs
- Alpsta
- Neryškus matymas
- Blyški ir šalta oda
- Sunku kvėpuoti.
Melena
Meleną sukelia kraujavimas viršutiniame virškinimo trakte. Sąlygos, kurios gali sukelti kraujavimą iš viršutinės virškinimo trakto dalies, yra šios:
- Stemplės varikozės plyšimas. Stemplės venų išsiplėtimas yra stemplės (stemplės) venų išsiplėtimas.
- Gastritas. Gastritas yra apsauginės skrandžio gleivinės uždegimas.
- Opaligė. Skrandžio opos yra opos, kurios susidaro ant vidinio sienos paviršiaus
- Skrandžio vėžys. Skrandžio vėžys yra būklė, kuriai būdingas vėžio ląstelių augimas skrandžio sienelėje.
- Mallory-Weiss sindromas. Šiai būklei būdingas audinio plyšimas stemplės srityje, kuri ribojasi su skrandžiu.
Melenos simptomai yra tamsios, kaip asfalto, išmatos, minkštos ir lipnios tekstūros. Tamsios išmatos atsiranda dėl to, kad kraujas susimaišo su skrandžio rūgštimi, fermentais ar bakterijomis storojoje žarnoje, o po to išsiskiria su išmatomis. Meleną gali lydėti vėmimas krauju, nuovargis, galvos svaigimas ir alpimas.
Kraujingų išmatų diagnozė
Gydytojai gali diagnozuoti kruvinas išmatas, žiūrėdami tiesiai į paciento išmatas arba atlikdami skaitmeninį tiesiosios žarnos tyrimą. Gydytojas taip pat užtikrins, kad paciento būklė būtų stabili, tikrindamas gyvybinius požymius, ty kvėpavimo dažnį, pulsą, kūno temperatūrą ir kraujospūdį. Norėdami nustatyti kruvinų išmatų priežastį, gydytojas atliks papildomus tyrimus:
- endoskopas. Endoskopija – tai elastinio vamzdelio su kamera (endoskopu) įkišimas į paciento kūną. Priklausomai nuo tiriamos kūno dalies, gydytojas endoskopą gali įkišti per burną (gastroskopija) arba per tiesiąją žarną (kolonoskopija). Atlikdamas endoskopiją, gydytojas taip pat gali paimti nedidelį audinio mėginį (biopsiją) laboratoriniam tyrimui. Be vamzdelio formos prietaiso, endoskopiją galima atlikti nuryjant kapsulę, kurioje yra maža kamera. Fotoaparatas fotografuos virškinamąjį traktą, tada nusiųs vaizdus į įrašymo įrenginį, esantį už kūno.
- Rentgenas su bario kontrastu. Gydytojas paprašys paciento gerti kontrastinį skystį arba bario pagrindu pagamintus dažus. Baris padės gydytojams rentgeno spinduliuose geriau matyti virškinamąjį traktą.
- Angiografija. Angiografija yra rentgeno tyrimas, prieš kurį į veną suleidžiamas kontrastinis skystis. Kontrastinis skystis padės gydytojui geriau matyti kraujagysles, įtariamas kraujavimu.
- Radiobranduolinis tyrimas. Radionuklidinis tyrimas atliekamas suleidžiant radioaktyvų skystį į veną, tuomet gydytojas specialia kamera stebės paciento kraujotaką.
- Laparotomija. Laparotomija yra pilvo sienos chirurginė procedūra, siekiant pamatyti kraujavimo šaltinį tiesiai iš pilvo vidaus.
Kruvinų ligų gydymas SKYRIUS
Kraujingų išmatų gydymas priklauso nuo ištekančio kraujo kiekio ir pagrindinės priežasties. Gydymas skirtas kraujo trūkumo ar anemijos gydymui, kraujavimo sustabdymui ir kraujavimo pasikartojimo prevencijai.
Esant vidutinio sunkumo ar sunkiam kraujavimui, hematochezija gali sukelti žemą kraujospūdį, galvos svaigimą ir šoką. Pacientams, kuriems pasireiškia šie simptomai, reikia skirti skysčių pakaitalą IV ir kraujo perpylimo būdu.
Tada, norėdamas sustabdyti kraujavimą, gydytojas atliks endoskopą. Be to, kad endoskopija naudojama kraujavimo priežasčiai ir vietai nustatyti, ji taip pat gali būti naudojama kraujavimui gydyti šiais metodais:
- Elektrokauterizacija. Ši procedūra naudoja elektros srovę, kad sudegintų audinius ar kraujagysles, sukeliančias kraujavimą.
- Juostos perrišimas. Ši procedūra atliekama surišant hemorojus ar stemplės varikozines venas, kurios yra patinusios. Šis veiksmas blokuos kraujo tekėjimą, sukeldamas kraujavimą.
- Endoskopinė cianoakrilato injekcija į veną. Šios procedūros metu gydytojas suleis specialią medžiagą, būtent: cianoakrilatas, kraujavimo srityje. Cianoakrilatas yra sintetiniai klijai, galintys sustabdyti kraujavimą.
Be endoskopo, chirurgas gali atlikti operaciją, kad sustabdytų kraujavimą. Taip pat yra embolizacijos metodas, kai per kateterį į kraujagyslę įvedama speciali medžiaga, kad sustabdytų kraujavimą.
Kai kraujingos išmatos išnyks, gydytojas pašalins pagrindinę priežastį, kad kraujingos išmatos nepasikartotų. Kai kurie būdai, kaip tai galima padaryti, yra šie:
- Dietos modelis. Gydytojas rekomenduos valgyti skaidulų turintį maistą, pavyzdžiui, vaisius ir daržoves. Jei reikia, gydytojas skirs pluoštinių papildų išmatoms suminkštinti.
- vaistų skyrimas, kaip:
- Antibiotikai
- Vaistai, mažinantys skrandžio rūgšties gamybą
- Chemoterapiniai vaistai
- Imunosupresiniai vaistai
- TNF blokuojantys vaistai (naviko nekrozės faktorius)
- Beta blokatoriai.
- Medicininis gydymas. Pavyzdžiai yra kolostomija gaubtinės žarnos vėžiui gydyti ir radioterapija skrandžio vėžiui gydyti.
Kraujingų išmatų gydymo etapai apima medicinines procedūras ir vaistų skyrimą, kuriems reikia nemenkų pinigų. Todėl niekada nepakenks nuo šiol turėti sveikatos draudimą, kad būtų galima įveikti išlaidų suvaržymus.
Kraujingo tuštinimosi prevencija
Toliau pateikiamos pastangos, kurių galite imtis, kad išvengtumėte kruvinų išmatų:
- Sveiko ir subalansuoto maisto vartojimas
- Reguliariai mankštinkitės
- Išlaikyti idealų kūno svorį
- Mesti rūkyti
- Reguliariai tikrinkite kraujospūdį ir cholesterolio kiekį
- Išangės sritį laikykite sausą
- Išvalykite tiesiąją žarną šiltu vandeniu ir švelniu muilu
- Gerk daug vandens
- Tuštinimosi metu venkite per stipriai spausti
- Neatidėliokite tuštinimosi, kai tai pajusite
- Nesėdėkite per ilgai ant kieto paviršiaus.
Jei išmatos su krauju yra pakankamai sunkios, gydytojas gali rekomenduoti likti ligoninėje 1–2 dienas. Be to, už gydymą pas gydytoją gali tekti sumokėti daug pinigų.
Profilaktiškai apsisaugokime turėdami sveikatos draudimą, kuriame yra nemokama pokalbių su specialistu paslauga. Turėdami šį produktą galite bet kada ir bet kur pasikonsultuoti su gydytoju.