Šokas yra pavojinga būklė, kai smarkiai sumažėja kraujospūdis kad kūno organai ir audiniai negautų pakankamai kraujo. Ši būklė paprastai yra kitos ligos ar būklės komplikacija.
Kraujas yra medžiagų, svarbių kūno audiniams, pavyzdžiui, maistinių medžiagų ir deguonies, tiekėjas. Esant šoko būsenai, atsiranda sutrikimas, dėl kurio širdis ir kraujagyslės negali optimaliai tiekti kraujo į organizmo audinius.
Dėl to sutrinka maistinių medžiagų ir deguonies tiekimas, reikalingas normaliam organizmo audinių ir organų funkcionavimui. Ši būklė gali pasireikšti vienu metu visuose organuose, todėl pasekmės gali būti mirtinos, ypač jei negydoma nedelsiant.
Šoko priežastis
Yra trys veiksniai, kurie prisideda prie šoko atsiradimo, būtent:
- Kraujagyslių nesugebėjimas nusausinti kraują
- Širdies nesugebėjimas pumpuoti kraują
- Trūksta kraujo tekėjimui
Yra įvairių ligų ar būklių, kurios gali sukelti bet kurią iš aukščiau išvardytų ir sukelti šoką. Toliau pateikiamos šoko priežastys pagal tipą:
- Kardiogeninis šokas
Kardiogeninį šoką sukelia širdies veiklos sutrikimas, pavyzdžiui, širdies priepuolis ar širdies nepakankamumas.
- Neurogeninis šokas
Neurogeninį šoką sukelia nervų sistemos sutrikimas. Ši būklė dažniausiai atsiranda dėl nugaros smegenų pažeidimo dėl nelaimingo atsitikimo vairuojant ar atliekant veiklą.
- Anafilaksinis šokas
Anafilaksinį šoką sukelia alergija vabzdžių įkandimams, vaistams, maistui ir gėrimams.
- Septinis šokas
Septinį šoką sukelia infekcija, kuri patenka į kraują (sepsis) ir sukelia uždegimą ar uždegimą.
- Hipovoleminis šokas
Hipovoleminį šoką sukelia didelio skysčių ar kraujo kiekio netekimas, pavyzdžiui, dėl viduriavimo, kraujavimo avarijos metu ar vėmimo krauju.
Šoko rizikos veiksniai
Šoką gali patirti bet kas. Tačiau yra keletas rizikos veiksnių, galinčių padidinti šoko atsiradimą, būtent:
- Kardiogeninio šoko rizika didesnė vyresnio amžiaus (senyvo amžiaus) žmonėms, sergantiems širdies priepuoliais, sergantiems koronarine širdies liga, sergantiems cukriniu diabetu ar hipertenzija.
- Neurogeninis šokas labiau tikėtinas tiems, kurie patyrė nugaros smegenų pažeidimą arba vartojo vaistus, kurie veikia nervų sistemą.
- Anafilaksinis šokas labiau tikėtinas tiems, kurie anksčiau sirgo anafilaksiniu šoku, serga astma ar tam tikromis alergijomis arba kurių šeimoje yra buvę anafilaksinio šoko.
- Septiniu šoku dažniau serga žmonės, kuriems buvo atlikta operacija arba jie ilgą laiką gulėjo ligoninėje, serga cukriniu diabetu, naudojo kateterį ar kvėpavimo aparatą arba yra netinkamai maitinami.
- Hipovoleminis šokas dažniau pasireiškia senyviems (senyviems žmonėms) ir pacientams, sergantiems ligomis, kurios gali sukelti kraujavimą
Šoko simptomai
Sumažėjęs maistinių medžiagų ir deguonies tiekimas dėl šoko gali sukelti keletą simptomų, tokių kaip:
- Sunku kvėpuoti
- Prakaituota, šalta ir blyški oda
- Širdies plakimas, pulsas tampa silpnas
- Apsvaigęs
- Silpnas
- Nualpo, kad prarado sąmonę
- Mėlynos lūpos ir nagai (cianozė)
Be to, atsižvelgiant į priežastį, kiekvienas šoko tipas gali sukelti šiuos papildomus simptomus:
- Kardiogeninis šokas gali sukelti krūtinės skausmo ar sunkumo simptomus, skausmą, plintantį į pečius ir rankas, pykinimą ir vėmimą.
- Neurogeninis šokas gali sukelti silpnumo simptomus, tuščius žvilgsnius ir sumažėjusią kūno temperatūrą (hipotermiją).
- Anafilaksinis šokas gali sukelti liežuvio ar lūpų patinimą, rijimo pasunkėjimą, slogą ir čiaudulį bei dilgčiojimą.
- Septinis šokas gali sukelti karščiavimo, šaltkrėčio, sumišimo ir nerimo simptomus
- Hipovoleminis šokas gali sukelti viduriavimo, vėmimo, kraujavimo, nerimo ir sumišimo simptomus
Kada eiti pas gydytoją
Nedelsdami kvieskite greitosios pagalbos tarnybą, jei kas nors iš aplinkinių patyrė šoką. Šokas yra būklė, kuri gali greitai pablogėti, todėl yra labai pavojinga ir gali kelti pavojų gyvybei. Todėl gydymas turi būti atliktas kuo greičiau, kad būtų išvengta komplikacijų, net mirties.
Jei sergate liga, kuri gali sukelti šoką, pasitarkite su gydytoju ir reguliariai tikrinkitės, kad išvengtumėte šoko.
Šoko diagnozė
Šokas yra nepaprastoji padėtis, kurią reikia greitai diagnozuoti, kad būtų galima nedelsiant pradėti gydymą. Gydytojas išnagrinės pasireiškusius simptomus ir patikrins klinikinius požymius, tokius kaip greitas ir silpnas širdies susitraukimų dažnis, greitas kvėpavimas ir žemas kraujospūdis.
Be to, gydytojas nedelsdamas paskirs pradinį gydymą, kad pagerintų paciento būklę ir taptų stabili. Po to bus atliktas naujas tolesnis tyrimas, siekiant nustatyti paciento patirto šoko priežastį ir tipą.
Galima atlikti keletą patikrinimų:
- kraujo tyrimas
- Alergijos testas
- Nuskaitymo testai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija arba MRT
- Kiti tyrimai, pagrįsti šoko priežastimi, pvz., elektrokardiografija dėl kardiogeninio šoko arba endoskopija dėl hipovoleminio šoko
Šoko gydymas
Šokas yra pavojinga būklė. Nedelsdami kvieskite gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą, jei matote žmogų, kuriam įtariamas šokas. Laukdami, kol atvyks pagalba, suteikite pirmąją pagalbą pacientui.
Štai pirmoji pagalba, kurią galima suteikti, kai pacientas, įtariamas, patyrė šoką:
- Lėtai paguldykite pacientą.
- Nejudinkite ir nejudinkite paciento be reikalo.
- Atlaisvinkite arba nusivilkite aptemptus drabužius.
- Patikrinkite pulsą ir širdį. Jei pacientas nekvėpuoja arba nėra pulso, atlikite kardiopulmoninį gaivinimą (CPR).
- Duokite pacientui antklodę, kad sušildytumėte ir nuramintumėte.
- Neduokite pacientui nieko gerti ar valgyti.
- Nedelsdami duokite epinefrino pavidalu autoinjektorius jei šoką sukėlė alergija ir jei pacientas nešiojasi šią injekciją.
- Jei asmuo kraujuoja, uždenkite ir užkimškite kraujuojančią vietą rankšluosčiu arba audiniu.
- Jei pacientas vemia ar kraujuoja iš burnos, pakeiskite padėtį į šoną, kad neužspringtų.
Kai gydys medicinos personalas, pacientas bus gydomas skubiai, kol jo būklė bus stabili. Veiksmai, kurių galima imtis, yra šie:
- Intraveniniai skysčiai (skysčių gaivinimas)
- Deguonies skyrimas
- Kvėpavimo takų atidarymas
- Vaistų, skirtų kraujospūdžiui atkurti ir širdies ritmui reguliuoti, vartojimas, pvz., norepinefrino
Tolesnis gydymas bus atliekamas atsižvelgiant į šoko tipą ir šoko priežastį, būtent:
- Hipovoleminis šokas
Hipovoleminis šokas gydomas kraujo perpylimu. Tačiau jei hipovoleminį šoką sukelia kraujavimas, gydytojas gali atlikti operaciją, kad sustabdytų kraujavimą, kai paciento būklė stabilizuosis.
- Kardiogeninis šokas
Kardiogeninis šokas gydomas vaistais, kurie pagerina širdies veiklą. Šios narkotikų rūšys yra dopaminas arba dobutaminas.
Kardiogeninio šoko priežastims gydyti taip pat gali būti atliekamos kelios chirurginės procedūros, tokios kaip angioplastika ar chirurgija Apeitiširdies priepuolio sukeltam šokui gydyti.
- Anafilaksinis šokas
Anafilaksinis šokas gydomas skiriant epinefrino injekcijos ir antihistamininiai vaistai, mažinantys alergines reakcijas.
- Neurogeninis šokas
Neurogeninis šokas gydomas apsaugant nervus nuo tolesnio pažeidimo, kartais naudojant priešuždegiminius vaistus, tokius kaip kortikosteroidai. Jei įmanoma, gydytojas taip pat atliks operaciją, kad pašalintų nervų sistemos pažeidimus.
- Septinis šokas
Norėdami gydyti infekciją, gydytojas gali skirti antibiotikų, antivirusinių ar priešgrybelinių vaistų, priklausomai nuo infekcijos tipo. Chirurgija taip pat gali būti atliekama siekiant pašalinti infekcijos šaltinį.
Šoko komplikacijos
Jei negydoma kuo greičiau, šokas gali sukelti deguonies trūkumą (hipoksiją) visame kūne. Žinoma, tai gali pažeisti kūno audinius ir organus ir sukelti komplikacijų. Kai kurios komplikacijos, kurios gali kilti dėl šoko, yra šios:
- Nuolatinis organų pažeidimas, pvz., inkstų, kepenų ar širdies pažeidimas
- Žala smegenims
- Gangrena
- Širdies smūgis
- Mirtis
Šoko prevencija
Šoko galima išvengti išvengus jį sukeliančios ligos. Kai kurie dalykai, kuriuos galite padaryti, kad išvengtumėte šoko, yra šie:
- Reguliariai tikrinkite širdį ir reguliariai vartokite vaistus žmonėms, sergantiems širdies ligomis, kad išvengtumėte kardiogeninio šoko
- Gydykite infekcijos požymius kuo greičiau, kad išvengtumėte septinio šoko
- Įgyvendinkite saugų vairavimo elgesį, kad išvengtumėte neurogeninio šoko dėl nugaros smegenų pažeidimo
- Žinokite ir venkite alergiją sukeliančių veiksnių, galinčių sukelti anafilaksinį šoką ir visada turėti epinefrino autoinjektorius (kaip rašiklis)