endoskopas yra procedūra, skirta pamatyti tam tikrų kūno organų būklę. Galima naudoti endoskopą dėl diagnozuoti ligą ir palaikyti kai kurios medicininės procedūros, pvz operacija ir pepaimti audinių mėginius dėl Biopsi.
Endoskopija atliekama endoskopu, kuris yra mažas lankstus vamzdelio formos instrumentas, kurio gale yra kamera. Fotoaparatas bus prijungtas prie monitoriaus, kad būtų rodomas užfiksuotas vaizdas.
Endoskopas gali būti įvedamas į kūną per burną, nosį, išangę, makštį arba odos pjūvis (pjūvis), specialiai atliktas tam tikroms endoskopijos rūšims, pavyzdžiui, laparoskopijai ar artroskopijai.
Endoskopo tipas
Pagal stebimus organus endoskopai skirstomi į keletą tipų, būtent:
- Anoskopija, išangės ir tiesiosios žarnos būklei stebėti
- Artroskopija, siekiant stebėti sąnarių būklę
- Bronchoskopija, siekiant stebėti bronchų ar kvėpavimo takų, vedančių į plaučius, būklę
- Kolonoskopija, siekiant stebėti storosios žarnos būklę
- Enteroskopija, siekiant stebėti plonosios žarnos būklę
- Kolposkopija, siekiant stebėti makšties ir gimdos kaklelio (gimdos kaklelio) būklę
- Ezofagoskopija, stebėti stemplės būklę
- Gastroskopija, siekiant stebėti skrandžio ir žarnyno būklę 12 pirštų (dvylikapirštės žarnos)
- Neuroendoskopija, skirta stebėti smegenų srities būklę
- Histeroskopija, skirta stebėti gimdos (gimdos) būklę
- Laparoskopija, skirta stebėti pilvo ar dubens ertmės organų būklę
- Laringoskopija, balso stygų ir gerklų būklei stebėti
- Mediastinoskopija, kūno organų būklei stebėti krūtinės ertmėje
- Cistoskopija, siekiant stebėti šlapimo takų (šlaplės) ir šlapimo pūslės būklę
- Ureteroskopija, skirta stebėti šlapimtakio būklę, ty šlapimo patekimą iš inkstų į šlapimo pūslę
- Sigmoidoskopija, skirta stebėti sigmoidinės gaubtinės žarnos, kuri yra storosios žarnos galas, sujungtas su tiesiąja žarna, būklę
Endoskopijos indikacijos
Paprastai gydytojas atlieka endoskopiją, siekdamas:
- Išsiaiškinti paciento simptomų, tokių kaip vėmimas krauju ar persileidimai, kurie pasikartoja, priežastis
- Padėti gydytojams pamatyti organų būklę atliekant operacijas, pvz., šalinant tulžies akmenligę ar šalinant gimdos miomas
- Padėti paimti audinių mėginius vėlesniam tyrimui laboratorijoje (biopsija)
Toliau pateikiami keli simptomai, dėl kurių gali prireikti endoskopijos diagnozei patvirtinti:
- Virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip tuštinimasis ar vėmimas krauju, viduriavimas arba nuolatinis vėmimas, pilvo skausmas, svorio kritimas, disfagija ir rėmuo.
- Atkosėjimas krauju arba lėtinis kosulys
- Šlapimo takų sutrikimai, tokie kaip šlapinimasis krauju ar šlapinimasis į lovą
- Pasikartojantys persileidimai arba kraujavimas iš makšties
Tuo tarpu kai kurios medicininės procedūros, kurias galima atlikti naudojant endoskopą, yra šios:
- Ištaisyti sąnarių pažeidimus
- Atsikratykite tulžies akmenų
- Diegti stentas susiaurėję tulžies latakai arba kasa
- Šlapimo takų akmenų smulkinimas ir montavimas stentas ant šlapimtakio
- Uždegiminio apendikso pašalinimas pacientams, sergantiems apendicitu
- Miomos pašalinimas gimdoje
- Kraujavimo blokavimas pacientams, sergantiems skrandžio opalige
Endoskopijos įspėjimas
Prieš atlikdami endoskopiją, atlikite šiuos veiksmus:
- Pasakykite gydytojui, jei vartojate papildus, augalinius produktus ar vaistus. Baiminamasi, kad tam tikrų papildų ar vaistų vartojimas trukdys sklandžiai atlikti procedūrą arba padidins komplikacijų riziką.
- Pasakykite gydytojui, jei sergate kokia nors liga, ypač jei anksčiau buvo širdies priepuolis, peritonitas ar išemija.
Prieš endoskopas
Pasirengimas endoskopijai gali skirtis, priklausomai nuo atliekamos endoskopijos tipo. Tačiau yra keletas bendrų dalykų, kuriuos reikia paruošti prieš atliekant endoskopiją, būtent:
Užtikrinti, kad žarnyno būklė būtų švari
Kai kurių tipų endoskopai reikalauja, kad pacientas ištuštintų žarnas nuo išmatų (išmatų), kad būtų galima aiškiai matyti endoskopo sukurtų organų vaizdus.
Dėl šios priežasties gydytojas gali paprašyti paciento nevalgyti bent 6–8 valandas prieš atliekant endoskopiją ir dieną prieš procedūrą išgerti vidurius laisvinančių vaistų.
Įsitikinkite, kad kas nors pristato
Kai kurioms viršutinės kūno dalies endoskopijos rūšims, pavyzdžiui, bronchoskopijai, reikia naudoti bendrąją nejautrą. Todėl pacientas turi pasirūpinti, kad būtų šeima ar draugas, kuris galėtų jį pasiimti ir parvežti namo po endoskopijos.
Endoskopinė procedūra
Prieš endoskopiją pacientui bus suteiktas anestetikas. Skiriamas anestetikas gali būti vietinis arba bendrasis anestetikas, priklausomai nuo atliekamos endoskopijos tipo.
Vietinis anestetikas gali būti purškiamas, kad nutirptų gydoma vieta. Jei reikia, gydytojas paskirs raminamąjį vaistą, kuris padės pacientui atsipalaiduoti šios procedūros metu.
Tada gydytojas atliks endoskopinę procedūrą, kurią sudaro šie etapai:
- Gydytojas paprašys paciento atsigulti ir atsigulti, atsižvelgdamas į atliekamos endoskopijos tipą.
- Gydytojas pradės lėtai įvesti endoskopą per kūno ertmę arba per specialiai padarytą pjūvį odoje.
- Prie endoskopo pritvirtinta kamera siųs vaizdus į monitoriaus ekraną, todėl gydytojas gali matyti tiriamų organų būklę.
- Jei reikia, gydytojas per endoskopą gali įkišti specialų įrankį, kad paimtų audinių mėginius iš tiriamų organų tolesniam tyrimui laboratorijoje. Ši procedūra vadinama biopsija.
- Jei pacientui atlikta endoskopija, kuriai reikalingas pjūvis, gydytojas po endoskopijos pjūvį susiuva ir uždengia steriliu tvarsčiu, kad išvengtų infekcijos. Gydytojas taip pat pateiks pacientui nurodymus, kaip išlaikyti žaizdą švarią ir sterilią.
Endoskopinė procedūra paprastai trunka tik 15–30 minučių, tačiau ji gali užtrukti ir ilgiau, priklausomai nuo atliekamos endoskopijos tipo.
Po endoskopijos
Baigus endoskopiją, gydytojas paprašys paciento pailsėti kelias valandas, kol išnyks raminamieji ir anesteziniai poveikiai. Nunykus anestetikų poveikiui, pacientui leidžiama eiti namo, tačiau jį turi lydėti šeima ar draugai.
Kai kurios endoskopijos rūšys vėliau gali sukelti diskomfortą. Jei endoskopas įkišamas per stemplę viršutinei virškinamojo trakto daliai ištirti, pacientui bus patarta valgyti minkštą maistą tol, kol stemplė vis dar skauda.
Jei po cistoskopijos ar ureteroskopijos praėjus 24 valandoms šlapime vis dar atsiranda kraujo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei atliekama biopsija, pacientas taip pat turės grįžti pas gydytoją, kad sužinotų rezultatus.
Komplikacijos endoskopas
Apskritai endoskopija yra saugi procedūra. Tačiau retais atvejais endoskopija gali sukelti šias komplikacijas:
- Kraujavimas
- Infekcija
- Suplėšyti organai
- Karščiavimas
- Nuolatinis skausmas veikimo srityje
- Patinimas ir paraudimas nupjautos odos srityje