Ribinis asmenybės sutrikimas (BPD) arba ribinis asmenybės sutrikimas yra psichiniai sutrikimai Ar tu rimtaikuris turi įtakos sergančiojo savijautai ir mąstymui. Šiai būklei būdingos nuolat kintančios ir sunkiai kontroliuojamos nuotaikos ir savęs įvaizdis bei impulsyvus elgesys.
Asmens, turinčio asmenybės sutrikimą, mąstymas, perspektyva ir jausmai skiriasi nuo kitų žmonių apskritai. Ši būklė taip pat dažnai sukelia problemų kasdieniame gyvenime ir santykiuose su kitais žmonėmis.
Maždaug 1–4% žmonių pasaulyje patiria BPD. Šis sutrikimas dažniausiai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje arba jauname amžiuje ir dažniau pasireiškia moterims.
Priežastis BPD (Pasienio asmenybės sutrikimas)
Tiksli priežastis ribinis asmenybės sutrikimas negali būti aiškiai identifikuoti. Tačiau manoma, kad BPD sukelia šie veiksniai:
- AplinkaManoma, kad daugelis neigiamų aplinkos sąlygų gali sukelti šį asmenybės sutrikimą. Pavyzdžiai: prievarta ar prievarta vaikystėje ir vieno iš tėvų praradimas arba palikimas. Be to, prastas bendravimas šeimoje taip pat gali padidinti BPD išsivystymo riziką.
- GenetikaKai kurių tyrimų duomenimis, asmenybės sutrikimai gali būti perduodami genetiškai arba iš tėvų vaikams. Taigi, tiems, kurių šeimos narys turi ribinį asmenybės sutrikimą, yra didesnė rizika susirgti šia liga.
- Anomalijos smegenyseRemiantis tyrimais, žmonės, turintys BPD, turi smegenų struktūros ir funkcijos sutrikimų, ypač tose srityse, kurios reguliuoja elgesį ir emocijas. Taip pat įtariama, kad pacientams, sergantiems BPD, yra smegenų cheminių medžiagų, kurios vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant emocijas, funkcijos sutrikimai.
Pirmiau minėti veiksniai iš tiesų gali padidinti BPD riziką. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, turintis šiuos rizikos veiksnius, tikrai patirs BPD. Priežastis ta, kad BPD taip pat nėra neįmanomas tiems, kurie neturi nė vieno iš aukščiau išvardytų rizikos veiksnių.
BPD simptomai (Pasienio asmenybės sutrikimas)
Ribinis asmenybės sutrikimas gali paveikti santykius su kitais žmonėmis, savęs įvaizdį, jausmus, elgesį ir mąstymo būdus. Simptomai dažniausiai atsiranda paauglystėje, sulaukus pilnametystės, ir išlieka suaugus. Šie simptomai gali būti lengvi arba sunkūs.
BPD simptomus galima suskirstyti į keturias dalis, kurias sudaro:
Mood arba nestabili nuotaika
Pacientams, sergantiems BPD, gali pasikeisti jausmai (nuotaikų kaita), kuris drastiškai veikia jį patį, jo aplinką ar aplinkinius žmones be jokios aiškios priežasties. Keisti nuotaika tai gali atsitikti nuo teigiamų iki neigiamų jausmų arba atvirkščiai.
Patirdami neigiamą nuotaiką, BPD sergantys žmonės gali jausti pykčio, tuštumos, liūdesio, bevertiškumo, gėdos, panikos ar baimės jausmus ir gilią vienatvę.
Mąstymo modelių ir suvokimo sutrikimai
BPD gali priversti ligonius manyti, kad jie yra blogi, kalti ar nereikšmingi. Ši mintis gali ateiti ir praeiti, sukeldama kenčiantįjį pasiutimą ir bandydama rasti pateisinimą ar gynybą aplinkiniams, kad įsitikintų, jog jis nėra blogas.
Sergantieji taip pat gali patirti haliucinacijas, pavyzdžiui, girdėti balsus, prašančius susižaloti. Be to, sergantieji taip pat gali turėti tvirtų įsitikinimų apie kažką, kas iš tikrųjų neturi prasmės (kliedesiai), pavyzdžiui, tikėti, kad juos persekioja žudikai.
Impulsyvus elgesys
Toks elgesys gali pakenkti sau arba būti neapgalvotas ir neatsakingas. Pavyzdžiai: savęs žalojimas, bandymas žudytis, rizikingas seksas, nesaikingas alkoholio vartojimas ar lošimas negalvojant apie pralaimėjimo riziką.
Intensyvūs santykiai,bet nestabilus
BPD gali sukelti ligonių baimę, kad kiti jų nepaisys. Tačiau kartais žmonės, sergantys BPD, taip pat gali jaustis nepatogiai arba nepatogiai, jei kas nors yra per arti arba skiria per daug dėmesio. Tai gali pakenkti BPD sergančių žmonių santykiams su kitais žmonėmis.
Ne visi žmonės, sergantys BPD, patiria visus aukščiau išvardintus simptomus. Kai kuriems pasireiškia tik keli simptomai. Kiekvieno paciento simptomų sunkumas, dažnumas ir simptomų trukmė taip pat gali skirtis.
Paprastai BPD simptomai išnyksta savaime, kai pacientas sensta. Simptomai paprastai sumažės, kai pacientui sukanka 40 metų.
Kada eiti pas gydytoją
Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos arba kreipkitės į psichiatrą, jei kyla minčių ar minčių apie savęs žalojimą ar net savižudybę.
Pasitarkite su savo gydytoju, jei manote, kad turite aukščiau paminėtų BPD simptomų. Ankstyvas aptikimas gali užkirsti kelią ilgalaikiams šios būklės padariniams.
Pastebėjus, kad šeimos narys ar giminaitis jaučia BPD simptomus, labai rekomenduojama su juo pasikalbėti ir nuvežti pas gydytoją.
Nepamirškite, kad BPD sergančių žmonių įtikinėjimas turėtų būti lėtas ir be prievartos. Jei šiame procese jaučiate spaudimą ar stresą, patartina pasikonsultuoti su ekspertu, pavyzdžiui, psichologu.
Diagnozė BPD (Pasienio asmenybės sutrikimas)
Diagnozė ribinis asmenybės sutrikimas (BPD) gydytoja pradėjo klausimų ir atsakymų sesija apie paciento patiriamus skundus ir jausmus. Be to, gydytojas taip pat paklaus apie paciento ir šeimos ligos istoriją, įskaitant psichikos sutrikimų istoriją.
Siekdamas išsiaiškinti paciento psichologinę būklę, gydytojas gali paprašyti paciento užpildyti anketą. Jei reikia, gydytojas taip pat gali atlikti fizinį patikrinimą ir laboratorinius tyrimus, kad pagrįstų diagnozę.
Diagnozė paprastai nustatoma tik suaugusiems, o ne vaikams ar paaugliams. Taip yra todėl, kad BPD simptomai vaikams ar paaugliams paprastai palaipsniui gerėja, kai vystosi jų emocinis intelektas.
Gydymas BPD(Pasienio asmenybės sutrikimas)
Diagnozavęs BPD, pacientas turi pasidalyti diagnozės rezultatais su šeima, draugais ar patikimais žmonėmis. Tokiu būdu pacientas gali išspręsti santykių problemas, kurios gali kilti dėl jo elgesio.
Kai pacientą supantiems žmonėms pateikiamas paaiškinimas, jie gali geriau suprasti paciento būklę ir padėti pacientui pasveikti. Tai gali padaryti gydymą veiksmingesnį.
Gydymas ribinis asmenybės sutrikimas siekiama padėti pacientams žinoti, kaip valdyti ir valdyti savo simptomus. Negana to, gydymu taip pat siekiama įveikti kitus psichikos sutrikimus, kurie dažnai lydi BPD, pavyzdžiui, depresiją ir piktnaudžiavimą narkotikais.
BPD gydymas gali būti atliekamas psichoterapija ir vaistais. Tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizuoti.
Psichoterapija
Yra keletas psichoterapijos tipų, kurie gali būti naudojami BPD gydyti, būtent:
1. Dialektinė elgesio terapija (DBT)
Ši terapija atliekama dialogo būdu, siekiant, kad pacientas galėtų kontroliuoti emocijas, priimti spaudimą ir pagerinti santykius su kitais. DBT galima atlikti individualiai arba konsultacinėje grupėje.
2. Mentalizacija pagrįsta terapija (MBT)
Ši terapija sutelkia dėmesį į mąstymo metodą prieš reaguojant. MBT padeda BPD sergantiems pacientams įvertinti savo jausmus ir mintis bei sukuria teigiamą esamos situacijos perspektyvą. Ši terapija taip pat padeda pacientams suprasti kitų jausmus ir jų veiksmų pasekmes kitų jausmams.
MBT paprastai atliekama ilgą laiką, tai yra apie 18 mėnesių. Terapija prasideda hospitalizavimu, kad pacientas kasdien galėtų lankytis individualiai pas psichiatrą. Po tam tikro laiko terapija gali būti tęsiama ambulatoriškai.
3. Į schemą orientuota terapija
Ši terapija padeda BPD pacientams suvokti savo nepatenkintus poreikius, kurie galiausiai lemia neigiamą gyvenimo būdą. Terapija bus sutelkta į pastangas patenkinti šiuos poreikius sveikesniais būdais kuriant teigiamą gyvenimo būdą.
Kaip ir naudojant DBT terapiją, į schemą orientuota terapija galima atlikti individualiai arba grupėmis.
4. Į perkėlimą orientuota psichoterapija
Į perkėlimą orientuota psichoterapija (TFP) arba psichodinaminė terapija padeda pacientams suprasti savo emocijas ir sunkumus plėtojant santykius su kitais žmonėmis (tarpasmeninius). TFP atliekamas skatinant paciento ir terapeuto santykius. Tada koučingo rezultatus galima pritaikyti esamai situacijai.
5. Geras psichiatrijos valdymas
Šia terapija siekiama pagerinti paciento supratimą apie emocines problemas, kurios kyla atsižvelgiant į kitų jausmus. Terapija gali būti derinama su vaistų skyrimu, grupine ar individualia terapija, šeimos konsultavimu.
6. ŽINGSNIAI
ŽINGSNIAI arbasistemų mokymas, skirtas emociniam nuspėjamumui ir problemų sprendimuiyra grupinė terapija, kurią galima atlikti su šeimos nariais, draugais, partneriais ar globėjais. Ši terapija paprastai trunka 20 savaičių ir paprastai naudojama kaip papildoma terapija su kita psichoterapija.
Narkotikai
Vaistų vartojimas nėra skirtas BPD gydyti, o simptomams ar galinčioms kilti komplikacijoms, pvz., depresijai ir nerimo sutrikimams, sumažinti. Vartojamiems vaistams reikalingas gydytojo receptas. Šie vaistai apima:
- Antidepresantai
- Antipsichozinis vaistas
- Nuotaiką balansuojantis vaistas
Gydymas ligoninėje
Esant rimtesnėms būklėms, pvz., jaučiant depresiją, linkusį žaloti save ar net bandant nusižudyti, BPD pacientai turi būti gydomi ligoninėje. Gydymas bus pritaikytas atsižvelgiant į paciento būklę ir simptomus.
Tikėtina, kad BPD atsigavimas užtruks ilgai, o gydymas gali užtrukti mėnesius ar metus. Konsultacijos su psichiatru, turinčiu BPD patirties, gali padėti pacientams ugdyti savo asmenybę geresne kryptimi.
Komplikacijos BPD (Pasienio asmenybės sutrikimas)
Jei negaunate tinkamo gydymo, ribinis asmenybės sutrikimas (BPD) rizikuoja sutrikdyti įvairius sergančiojo gyvenimo aspektus, pavyzdžiui, konfliktų kupinus santykius, dėl kurių patiriamas stiprus stresas, darbo praradimas, neplanuotas nėštumas ar lytiniu keliu plintančios ligos, mirtis dėl savižudybės.
Negana to, BPD sergantiems žmonėms taip pat gresia kiti psichikos sutrikimai, tokie kaip:
- Depresija
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais
- Nerimo sutrikimai
- Bipolinis sutrikimas
- Valgymo sutrikimai
- PTSD
- ADHD
Prevencija BPD (Pasienio asmenybės sutrikimas)
Pasienio asmenybės sutrikimas (BPD) negali būti visiškai užkirstas kelias. Tačiau riziką galima sumažinti imantis šių veiksmų:
- Darnios šeimos aplinkos kūrimas, ypač vaikams
- Reguliariai klauskite apie vaiko būklę ar naujus dalykus, kuriuos jis patyrė, nelaukdami, kol jis pirmas papasakos istoriją
- Kreipkitės pagalbos į kitus, kai šeimos sąlygos nestabilios
- Pokalbis su artimiausiu žmogumi ar psichiatru, kai patiria priekabiavimą, patyčias ar fizinį smurtą
Be to, norint išvengti būklės pablogėjimo, galima atlikti tyrimą kuo anksčiau, kai atsiranda simptomų.