Hodžkino limfoma yra limfmazgių vėžio tipas (limfoma). Limfą arba limfinę sistemą sudaro liaukos ir kraujagyslės, išsibarsčiusios visame kūne. Limfinė sistema atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant imuninę sistemą.
Sergant Hodžkino limfoma, vienos rūšies baltieji kraujo kūneliai (limfocitai), būtent B tipo limfocitai, pradės nenormaliai daugintis ir dėl to limfocitai praras savo funkciją kovoti su infekcija, todėl sergantysis tampa jautrus infekcijai.
Lengviausiai atpažįstamas Hodžkino limfomos simptomas yra padidėję limfmazgiai, tai yra neskausmingo gumbelio atsiradimas kaklo, pažasties ar kirkšnių srityje. Šia liga gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai suserga 20-40 metų žmonės ir vyresni nei 55 metų žmonės.
Hodžkino limfomos simptomai
Be gabalėlių atsiradimo kakle, pažastyse ir kirkšnyse, kiti Hodžkino limfomos simptomai yra šie:
- Karščiavimas
- Silpnas
- Niežulys
- Prakaitavimas naktį
- Svorio metimas
- Blužnies padidėjimas
- Kosulys, krūtinės skausmas ir dusulys.
Hodžkino limfomos priežastys
Hodžkino limfomą sukelia vėžinės ląstelės, kurios vystosi limfinėje sistemoje. Vėžio ląstelės atsiranda dėl ląstelių mutacijų, todėl ląstelės vystosi neįprastai ir nekontroliuojamai. Vėžinių ląstelių mutacijų priežastis dar nėra žinoma.
Sergant Hodžkino limfoma, B tipo limfocitai, kovojantys su infekcija, mutuoja į vėžines ląsteles ir greitai dauginasi. Šios ląstelės toliau dauginasi, kol sunaikina sveikas ląsteles. Būtent tada organizmas pradeda būti imlus infekcijai, ima ryškėti įvairūs simptomai.
Nors nežinoma, dėl ko šios ląstelės mutuoja į vėžines ląsteles, šie veiksniai gali padidinti Hodžkino limfomos išsivystymo riziką:
- Vėžio istorija šeimoje
- 20 metų ir daugiau
- Vyriška lytis
- Sergate Epstein-Barr virusine infekcija, pasireiškia limfmazgių ir kepenų patinimu, karščiavimu, silpnumu, odos bėrimu ir gerklės skausmu.
- Silpna imuninė sistema, pavyzdžiui, dėl ŽIV.
Hodžkino limfomos diagnozė
Gydytojai gali įtarti, kad pacientas serga Hodžkino limfoma, jei yra simptomų, kuriuos patvirtina fizinė apžiūra ir paciento bei šeimos istorija. Tačiau norint įsitikinti, reikia atlikti papildomą tyrimą. Tarp kitų yra:
- kraujo tyrimas
- Kūno vaizdavimo testai, tokie kaip rentgeno spinduliai, kompiuterinė tomografija, MRT ir PET skenavimas
- Biopsija, kuri yra tyrimas, kai per adatą imamas padidėjusių limfmazgių mėginys, po to tiriamas laboratorijoje. Ši procedūra atliekama iš anksto naudojant vietinį anestetiką. Kitas biopsijos tipas yra skysčių paėmimas iš kaulų čiulpų, siekiant nustatyti vėžio požymius.
Patvirtinus diagnozę, gydytojas nustatys Hodžkino limfomos stadiją. Štai aprašymas:
- 1 stadija – vėžys yra tik viename limfmazgie arba vienoje kūno dalyje, pavyzdžiui, kakle ar kitose srityse virš/žemiau diafragmos.
- 2 stadija – vėžys įsiveržė į du limfmazgius arba išplito į netoliese esančius limfmazgius, bet vis dar yra toje pačioje kūno dalyje, virš arba žemiau diafragmos.
- 3 stadija – vėžys įsiveržė į aplinkinius audinius ar kitus organus, pavyzdžiui, blužnį. Esant tokiai būklei vėžys taip pat išplito iš savo pirmojo pasirodymo vietos į liaukų sankaupą virš ir žemiau diafragmos.
- 4 stadija, dar žinoma kaip paskutinė stadija, kai vėžys išplito į kitus audinius ar organus. Vėžys gali išplisti į plaučius, kaulus, kepenis, blužnį, odą ir kaulų čiulpus.
Hodžkino limfomos gydymas
Hodžkino limfoma turi didelę tikimybę išgyti, jei anksti nustatoma ir gydoma. Hodžkino limfomos gydymas parenkamas atsižvelgiant į vėžio stadiją bei paciento sveikatos būklę, juo siekiama sunaikinti kuo daugiau vėžinių ląstelių paciento organizme.
Kai kurie Hodžkino limfomos gydymo etapai yra šie:
- Chemoterapija.Vaistai bus naudojami limfocitų ląstelėms, kurios virto vėžinėmis ląstelėmis, naikinti. Chemoterapiniai vaistai yra tablečių ir skysčių, švirkščiamų į veną, pavidalu. Pažengusiose stadijose chemoterapiniai vaistai gali būti naudojami nederinant jų su kitais gydymo metodais. Dažnas chemoterapinių vaistų šalutinis poveikis yra pykinimas ir plaukų slinkimas.
Kai kuriais Hodžkino limfomos atvejais chemoterapija gali būti derinama su spinduliniu terapija tiek vėžiui gydyti ankstyvose stadijose, tiek pažengusiose stadijose.
- Kortikosteroidai.Šie vaistai bus naudojami kartu su chemoterapija. Šalutinis poveikis, pasireiškiantis kaip miego sutrikimai, nerimas, padidėjęs apetitas, dėl kurio gali padidėti svoris, ir virškinimo sutrikimai.
- Rituksimabas.Rituksimabas yra vaistas, padedantis antikūnams atakuoti vėžio ląsteles. Šis vaistas prilips prie vėžio ląstelių paviršiaus, taip paskatindamas imuninę sistemą naikinti vėžines ląsteles. Kai kurie šalutiniai rituksimabo poveikiai, kurie gali pasireikšti, yra pykinimas, viduriavimas, nuovargis ir į gripą panašūs simptomai, tokie kaip galvos svaigimas ir raumenų skausmai.
- Radioterapija.Terapija naudoja rentgeno spindulius, kad sunaikintų vėžio ląsteles. Rentgeno spinduliai bus veikiami vėžio vietose, pvz., limfmazgiuose arba vietose, kuriose išplito vėžio ląstelės. Gydymo trukmė priklausys nuo vėžio stadijos. Kai kurie šios terapijos šalutiniai poveikiai yra plaukų slinkimas, spinduliuotės paveiktos odos paraudimas ir nuovargis.
- Kaulų čiulpų arba kamieninių ląstelių transplantacija (kamieninės ląstelės). Ši procedūra atliekama siekiant pakeisti kaulų čiulpų ląsteles, gaminančias limfocitus, sveikomis. Jei Hodžkino limfoma atsinaujina, pasirenkama kaulų čiulpų persodinimo procedūra. Procedūra atliekama naudojant chemoterapinius vaistus ir spinduliuotę, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles prieš įvedant sveikus kaulų čiulpus.
Gydant vėžį, reikės reguliariai tikrintis paciento būklę ir nustatyti vėžio pasikartojimo požymius. Atranka taip pat naudinga gydant šalutinį poveikį ar gydymo komplikacijas, kurios blogiausiu atveju gali susirgti kitų rūšių vėžiu. Periodiškai tikrintis sveikatą galima nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Laikui bėgant, tyrimų dažnis gali mažėti.
Hodžkino limfomos komplikacijos
Žmonėms, sergantiems Hodžkino limfoma, dėl gydymo kyla komplikacijų rizika. Komplikacijos vis tiek gali atsirasti, net jei pacientas pasveiko. Kai kurios iš šių komplikacijų yra:
- Susilpnėjusi imuninė sistema, todėl ji tampa jautri infekcijoms ir ligoms. Kai kuriais atvejais pacientai turi reguliariai vartoti antibiotikus, kad išvengtų
- Vaisingumo sutrikimai. Gydymas chemoterapija ir spinduliuote gali sukelti laikiną ar nuolatinį nevaisingumą. Prieš pradedant gydymą pacientėms bus pasiūlyta laikyti kiaušialąstes arba spermą, kad būtų galima juos naudoti planuojant nėštumą.
- Sveikatos problemos, tokios kaip širdies ir plaučių ligos.
- Kitų vėžio rūšių, tokių kaip kraujo vėžys (leukemija), plaučių vėžys ar vėžys, išsivystymas Chemoterapijos ir radioterapijos keliama rizika paprastai pasireiškia praėjus keleriems ar daugiau nei dešimčiai metų po gydymo procedūros.