Trombocitopenija – simptomai, priežastys ir gydymas

Trombocitopenija yra dabartinė būklėtrombocitų skaičius (trombocitų)žema, žemesnė už normalią vertę. TTrombocitai vaidina svarbų vaidmenį stabdant kraujavimą, kai yra sužalotos ar pažeistos kraujagyslės. Mažas trombocitų skaičius gali apsunkinti kraujo krešėjimą.

Normalus trombocitų skaičius kraujyje yra 150 000–450 000 ląstelių viename mikrolitre kraujo. Jei trombocitų skaičius yra mažesnis nei 150 000, tada galima laikyti, kad žmogus serga trombocitopenija. Asmuo, kenčiantis nuo trombocitopenijos, yra linkęs į kraujavimą, pvz., Lengvas mėlynes, kraujavimas iš nosies ar dažnas dantenų kraujavimas.

Trombocitopeniją gali sukelti kelios sąlygos, tokios kaip dengės karštligė, ITP, aplazinė anemija ir leukemija; arba kaip šalutinis radioterapijos ir chemoterapijos poveikis. Jei trombocitų skaičius nesumažėja per mažai arba vis dar viršija 50 000, paprastai nereikia specialaus gydymo trombocitų skaičiui padidinti.

Trombocitopenijos simptomai

Lengva trombocitopenija paprastai nesukelia jokių simptomų. Ši būklė paprastai nustatoma tik tada, kai pacientas atlieka kraujo ląstelių skaičių kitais tikslais.

Sumažėjus trombocitų skaičiui, pacientas pajus pagrindinį simptomą – kraujavimą – tiek matomą iš išorės, tiek kraujavimą iš vidaus organų. Vidaus organų kraujavimą nustatyti sunkiau, o simptomai skiriasi priklausomai nuo organo, kuris kraujuoja.

Nors kraujavimas iš kūno išorės atrodo kaip mėlynės arba mėlynės ir sunku sustabdyti kraujavimą. Kiti kraujavimo simptomai, kurie gali atsirasti dėl trombocitopenijos, yra šie:

  • Nosies kraujavimas
  • Kraujuoja dantenos
  • Menstruacijos dažniau nei įprastai
  • Hematurija
  • Kruvinos arba juodos išmatos
  • Vėmimas krauju ar spalva kaip kava

Kada eiti pas gydytoją

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pajutote kraujavimą be sužalojimo, ypač jei kraujavimas nesibaigia. Nesibaigiantis kraujavimas gali sukelti šoką, kuris gali būti mirtinas. Saugokitės šoko simptomų, tokių kaip tamsus matymas, širdies plakimas ir šaltas prakaitas.

Jei sergate lėtine liga, dėl kurios sumažėja trombocitų skaičius, pvz., ITP arba aplazine anemija, reguliariai tikrinkites pas gydytoją. Trombocitopenija sergantys žmonės turi būti budrūs, jei jaučia stiprų galvos skausmą ar nervų sutrikimus, nes šie simptomai gali rodyti kraujavimą smegenyse.

Priežastis Trombocitai žemyn

Trombocitopenija gali būti laikina arba užsitęsusi. Nėra apibrėžto laiko apribojimo abiem, bet tai, kas aišku, yra susijusi su priežastimi.

Toliau bus aprašytos laikino (ūmaus) trombocitų skaičiaus sumažėjimo priežastys ir ilgalaikio (lėtinio) trombocitų kiekio sumažėjimo priežastys:

Laikino trombocitų kiekio sumažėjimo priežastys

Ūminės trombocitopenijos priežastys skiriasi, tačiau dažniausiai žinoma dengės karštligė (DHF). Ne tik DHF, kitos virusinės infekcijos, tokios kaip ŽIV ar hepatitas, taip pat sukelia trombocitų sumažėjimą. Be virusinės infekcijos, kitos laikinai sumažėjusios trombocitų priežastys yra šios:

  • Preeklampsija ir HELLP sindromas nėštumo metu.
  • Ūminė leukemija.
  • Chemoterapinių vaistų, heparino, chinino tablečių ir sulfonamidų grupės antibiotikų šalutinis poveikis.
  • Radioterapijos šalutinis poveikis.
  • Hemolizinis ureminis sindromas.

Ilgalaikio trombocitų kiekio sumažėjimo priežastys

Lėtinę trombocitopeniją dažniausiai sukelia: idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP). Manoma, kad ITP atsiranda dėl to, kad imuninė sistema klaidingai atakuoja ir sunaikina trombocitus, todėl sumažėja jų skaičius.

Be ITP, užsitęsusią (lėtinę) trombocitopeniją taip pat gali sukelti:

  • Ilgalaikė priklausomybė nuo alkoholio.
  • Kepenų liga.
  • Mielodisplazinis sindromas.
  • Aplastinės anemijos liga.
  • Mielofibrozės liga.
  • Genetiniai sutrikimai, tokie kaip Wiskott-Aldrich sindromas.
  • Trombozinė trombocitopeninė purpura.

Trombocitopenijos diagnozė

Pradiniame tyrimo etape gydytojas paklaus apie paciento simptomus ir ligos istoriją. Gydytojas taip pat atliks fizinę apžiūrą, kad nustatytų, ar ant odos nėra mėlynių ar raudonų dėmių, o tai yra vienas iš trombocitopenijos simptomų.

Jei pacientui įtariama trombocitopenija, gydytojas paskirs kraujo tyrimą. Atlikti kraujo tyrimai – pilnas kraujo tyrimas ir periferinio kraujo tepinėlio tyrimas. Atlikdamas šiuos du tyrimus, gydytojas mikroskopu nustatys trombocitų skaičių kraujyje, taip pat kraujo ląstelių struktūrą ir būklę.

Kraujo tyrimai taip pat gali būti atliekami siekiant nustatyti trombocitopenijos priežastį, pvz., kepenų funkcijos tyrimai, siekiant nustatyti kepenų ligą. Be kraujo tyrimų, gydytojas taip pat gali atlikti keletą tolesnių tyrimų, pavyzdžiui:

  • pilvo ultragarsas

    Pilvo ultragarsas atliekamas siekiant nustatyti, ar nėra kepenų ar blužnies padidėjimo.

  • AspiracijaKaulų čiulpai

    Kaulų čiulpų aspiracijos tyrimas atliekamas norint pamatyti tiesiogiai gamintojo pateiktų kraujo ląstelių, būtent kaulų čiulpų, skaičių ir struktūrą. Atliekant šį tyrimą taip pat vertinama kaulų čiulpų būklė, paimant nedidelį audinio mėginį (kaulų čiulpų biopsija).

Metodas Pakelti Trombocitų skaičius

Ne visus sumažėjusį trombocitų skaičių reikia gydyti. Prieš planuodami trombocitopenijos gydymą, gydytojai turi išsiaiškinti priežastį ir išsiaiškinti, kiek trombocitų yra kraujyje. Abu šie rodikliai lemia paciento patiriamos trombocitopenijos sunkumą.

Lengva trombocitopenija (trombocitų skaičius vis dar viršija 50 000 ląstelių viename mikrolitre kraujo) paprastai nesukelia jokių simptomų. Specifinio gydymo trombocitų kiekiui padidinti nėra.

Gydytojai skirs gydymą tik tam, kad pašalintų trombocitų skaičiaus sumažėjimo priežastį ir neleistų skaičiui mažėti. Jei trombocitų kiekio sumažėjimo priežastis yra užsitęsusi (lėtinė) liga, pacientą reikia reguliariai tikrintis pas gydytoją, kad būtų galima stebėti ligos eigą.

Kad būtų išvengta kraujavimo, gydytojas patars pacientui:

  • Venkite veiklos, kuri kelia traumų pavojų, pvz., futbolo.
  • Būkite atsargūs vartodami nereceptinius skausmą malšinančius vaistus ir vartokite vaistą pagal vartojimo instrukcijas.
  • Sumažinti alkoholio vartojimą.

Trombocitopenijos gydymas skiriasi priklausomai nuo priežasties, trombocitų skaičiaus ir ūminės ar lėtinės ligos eigos. Štai paaiškinimas:

  • Jei trombocitopeniją sukelia šalutinis vaisto poveikis, gydytojas prireikus pakeis vaistą arba nutrauks jo vartojimą.
  • Jei trombocitopeniją sukelia virusinė infekcija, prireikus gydytojas paskirs antivirusinių vaistų. Kai kurioms virusinėms infekcijoms, pvz., Dengės karštligei, gydyti nereikia antivirusinių vaistų, o reikia tik pakankamai skysčių.
  • Jei trombocitopeniją sukelia ilgalaikė priklausomybė nuo alkoholio, gydytojas paprašys paciento nustoti gerti alkoholį.
  • Jei trombocitopeniją sukelia autoimuninė liga, pvz., ITP, gydymas yra kortikosteroidai.

Sunkus kraujavimas, pvz., smegenų kraujavimas, rizikuoja, kai trombocitų skaičius yra mažesnis nei 10 000–20 000 ląstelių viename mikrolitre kraujo. Todėl, jei trombocitų skaičius yra per mažas arba gydymas priežasčiai gydyti neduoda patenkinamų rezultatų, gydytojas padidins trombocitų skaičių šiais būdais:

  • Trombocitų perpylimas
  • Vaistas eltrombopagas
  • Plazmaferezės veiksmas
  • Blužnies pašalinimo operacija

Trombocitopenijos komplikacijos

Komplikacijos, kurios gali atsirasti dėl trombocitopenijos, yra sunkus kraujavimas į smegenis arba virškinamąjį traktą. Kraujavimas smegenyse ir virškinamajame trakte yra būklė, kurią reikia nedelsiant gydyti. Jei pasireiškia stiprūs galvos skausmai arba kraujingos išmatos, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Trombocitopenijos prevencija

Pagrindinė trombocitopenijos profilaktikos priemonė yra išvengti trombocitų kiekio sumažėjimo priežasties. Ką reikia padaryti:

  • Venkite gerti alkoholinių gėrimų.
  • Pasiskiepykite, kad išvengtumėte kai kurių virusinių infekcijų, kurios gali sumažinti trombocitų skaičių, pvz., vėjaraupių ir raudonukės.
  • Vykdykite uodų lizdų naikinimo programą, kad išvengtumėte dengės karštligės.

Trombocitopenija sergantiems žmonėms reikia ne tik užkirsti kelią priežasčiai, bet ir užkirsti kelią kraujavimui dėl trombocitopenijos, be kita ko, naudoti minkštą dantų šepetėlį, kad dantenos nekraujuotų, ir vengti veiklos, kuri gali sukelti sužalojimą, pvz., žaisti futbolą.