Mikrocefalija – simptomai, priežastys ir gydymas

Mikrocefalija arba mikrocefalija (mikrocefalija) yra reta būklė, kai kūdikio galva yra mažesnė už įprastą kūdikio galvą. Mikrocefalijai taip pat būdingas sumažėjęs smegenų dydis ir ji nėra visiškai išsivysčiusi. Ši būklė galėjo egzistuoti nuo kūdikio gimimo, tačiau ji gali pasireikšti ir vėliau normaliems kūdikiams pirmaisiais jų augimo metais.

Mikrocefalijos simptomai

Pagrindinis klinikinis mikrocefalijos požymis yra kūdikio galvos dydis, kuris yra daug mažesnis nei įprasta. Galvutės dydį galima nustatyti išmatavus kūdikio galvos apimtį arba viršugalvį. Šią būklę gali lydėti tokie simptomai:

  • Kūdikiai daug verkia
  • Priepuoliai
  • Regėjimo sutrikimas
  • Kalbos sutrikimas
  • Psichiniai sutrikimai
  • Judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai
  • Klausos praradimas
  • Mažas kūno ilgis
  • Sulėtėjęs kūdikio vystymasis, norint išmokti stovėti, sėdėti ar vaikščioti
  • Sunku nuryti maistą
  • Hiperaktyvumas – būklė, kai vaikui sunku sutelkti dėmesį į vieną objektą ir jam sunku ramiai sėdėti.

Mikrocefalijos priežastys

Mikrocefalija arba mikrocefalija (mikrocefalija) atsiranda dėl nenormalaus smegenų vystymosi. Smegenų vystymosi sutrikimai gali atsirasti kūdikiui dar būnant įsčiose arba po gimimo.

Yra keletas mikrocefalijos priežasčių, įskaitant:

  • Smegenų pažeidimas, pvz., smegenų trauma arba hipoksija-išemija (smegenų pažeidimas dėl deguonies tiekimo trūkumo), kuris atsiranda prieš gimdymą arba jo metu
  • Nėščių moterų infekcijos, pvz., toksoplazmozė arba parazitinės infekcijos, kurias sukelia netinkamai termiškai apdorotos mėsos valgymas, infekcija Campylobacter pylori, citomegalovirusas, herpesas, raudonukė, sifilis, ŽIV, Zikos virusui
  • Genetiniai sutrikimai, tokie kaip Dauno sindromas ir Edvardo sindromas
  • Sunkus vaisiaus mitybos trūkumas
  • Kenksmingų medžiagų, tokių kaip metalai (arsenas arba gyvsidabris), alkoholio, cigarečių, radiacijos ar narkotikų poveikis
  • Negydoma fenketonurija. Dėl šios būklės organizmas negali suskaidyti fenilalanino, kuris yra baltymus formuojančios aminorūgšties rūšis.

Mikrocefalijos diagnozė

Gydytojai gali įtarti, kad kūdikis serga mikrocefalija, jei yra požymių ir simptomų, kuriuos patvirtina fizinė apžiūra kūdikiui gimus. Tačiau mikrocefalija turėtų būti diagnozuojama nėštumo metu, kad ją būtų galima nustatyti ir anksti gydyti.

Nėštumo metu mikrocefaliją galima nustatyti ultragarsu. Atlikus šią procedūrą gimdoje bus gautas vaisiaus kūno formos vaizdas. Ultragarsinis tyrimas mikrocefalijai nustatyti gali būti atliekamas 2-ojo nėštumo trimestro pabaigoje arba 3-iojo nėštumo trimestro pradžioje.

Tuo tarpu mikrocefalija diagnozuojama po kūdikio gimimo atliekant fizinį patikrinimą, išmatuojant kūdikio galvos apimtį. Tada kūdikio galvos dydis bus lyginamas su įprastos kūdikio galvos apimties lentele.

Galvos apimtis bus matuojama greičiau nei per 24 valandas po kūdikio gimimo. Jei gydytojas įtaria kūdikio mikrocefaliją, bus atliktas tolesnis tyrimas, patvirtinantis šią būklę. Tarp jų per:

  • MRT
  • KT skenavimas
  • kraujo tyrimas
  • šlapimo tyrimas
  • Rentgeno nuotrauka.

Mikrocefalijos gydymas ir profilaktika

Nerasta gydymo, kuris išgydytų mikrocefaliją, kad paciento galvos dydis vėl taptų normalus. Gydymo etapais siekiama tik padėti fiziniam ir elgesio vystymuisi, taip pat įveikti priepuolius kūdikiams, sergantiems mikrocefalija.

Kai kurios mikrocefalija sergančių kūdikių gydymo formos yra šios:

  • Pokalbio terapija
  • Fizinė terapija
  • Vaistų davimas traukulių ir hiperaktyvumo simptomams kontroliuoti bei nervų ir raumenų funkcijai gerinti.

Kai kurios prevencinės priemonės, kurių gali imtis nėščios moterys, kad vaisius nesusirgtų mikrocefalija:

  • Visada laikykite rankas švarias
  • Nėštumo metu valgykite sveiką maistą ir vitaminus
  • Jei gyvenate vietovėje, kurioje daug uodų, naudokite losjoną nuo uodų
  • Laikykitės atokiau nuo cheminių medžiagų
  • Nevartokite alkoholinių gėrimų ir nevartokite narkotikų.