Hipotireozė yra sutrikimas, kurį sukelia skydliaukės hormonų trūkumas. Dėl šio sutrikimo sergantysis lengvai pavargs ir sunkiai susikaups.
Hipotireoze ar hipotiroze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys. Paprastai ši liga ankstyvose stadijose sukelia nespecifinius simptomus, tokius kaip svorio padidėjimas ar nuovargis, kuris su amžiumi laikomas normaliu. Tačiau ligai progresuojant šie simptomai pablogės.
Nors ir retai, hipotirozė gali turėti įtakos ir naujagimiams. Ši būklė vadinama įgimta hipotiroze. Naujagimiams, sergantiems įgimta hipotiroze, pasireiškia tokie simptomai kaip gelta, didelis liežuvis ir dusulys.
Hipotiroidizmo simptomai
Hipotireozės simptomai skiriasi priklausomai nuo to, kiek mažas skydliaukės gaminamo hormono kiekis. Šie simptomai apima:
- Lengvai pavargsta ir svaigsta galva.
- Vidurių užkietėjimas arba sunkumas tuštintis.
- Raumenys jaučiasi silpni, skausmingi ir sustingę.
- Jautresnis šaltam orui.
- Sausa, šiurkšti, besilupanti ir raukšlėta oda.
- Svorio padidėjimas be aiškios priežasties.
- Veidas ištinęs, balsas užkimęs.
- Plaukų slinkimas ir plonas.
- Nagai trapūs.
- Lengva pamiršti ir sunku susikaupti.
- Lėtas širdies susitraukimų dažnis (bradikardija).
Pirmiau minėti simptomai vystosi gana lėtai, net iki kelerių metų. Dėl to hipotirozės simptomai nepastebimi iš karto.
Nors hipotiroze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys, ji gali turėti įtakos bet kuriam asmeniui, įskaitant naujagimius (įgimta hipotirozė). Nepaisant to, hipotirozės simptomai kūdikiams šiek tiek skiriasi nuo suaugusiųjų, būtent:
- Dažnas pylimas ar raugėjimas (vidurių pūtimas).
- Nenori valgyti ir retai tuštinasi (vidurių užkietėjimas).
- Miegokite per ilgai.
- Rankos ir kojos jaučiasi šalti.
- Daugiau nervingas ir užkimęs verksmo balsas.
- Liežuvis patinęs ir kyšantis.
- Gelta.
- Sunku kvėpuoti.
- sulėtėjęs augimas, mažas kūno svoris ir uždelstas vaikščiojimas.
Kada eiti pas gydytoją
Pasitarkite su gydytoju, jei jaučiate pirmiau minėtus hipotirozės simptomus, kad nustatytumėte priežastį. Norint išvengti hipotirozės būklės pablogėjimo ir komplikacijų atsiradimo, būtinas medikamentinis gydymas.
Jei sergate arba šiuo metu gydotės nuo skydliaukės ligos, reguliariai tikrinkite, kaip nurodė gydytojas. Skydliaukės liga, įskaitant hipotirozę, gali būti lėtinė liga. Todėl laikas nuo laiko reikia stebėti jo būklę.
Žmonės, kenčiantys nuo depresijos ar autoimuninių ligų, dažniau suserga hipotiroze. Todėl būtina reguliariai tikrintis pas gydytoją, kad būtų galima stebėti jo būklę.
Nedelsdami eikite į greitąją pagalbą, jei atsiranda hipotirozės simptomų, kuriuos lydi viso veido patinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, šokas ar traukuliai. Tvarkyti reikia nedelsiant, nes tai gali būti mirtina.
Jei esate nėščia, reguliariai apsilankykite pas akušerę bent kartą per mėnesį arba pagal gydytojo nurodymus. Pateikite išsamią informaciją apie bet kokius nusiskundimus, kad padėtumėte gydytojui tinkamai patarti. Taip yra todėl, kad nėščioms moterims taip pat gresia hipotirozė.
Hipotiroidizmo priežastys
Skydliaukė yra maža drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo pusėje, tiesiai po Adomo obuoliu. Ši liauka yra atsakinga už skydliaukės hormonų, kurie padeda organizmui naudoti energiją, gamybą, įskaitant medžiagų apykaitos, kūno temperatūros ir širdies ritmo reguliavimą.
Hipotireozė atsiranda, kai skydliaukė negali pagaminti pakankamai šio hormono. Hormoniniai sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl šių priežasčių:
- Autoimuninė liga
Autoimuninės ligos, ypač Hashimoto liga, yra dažniausia hipotirozės priežastis. Sergant šia liga, organizmas gamina antikūnus, kurie iš tikrųjų atakuoja skydliaukę, todėl sutrinka jos veikla.
- Skydliaukės gydymas
Spindulinis gydymas kaklo srityje gali pažeisti skydliaukės ląsteles, todėl liaukai gali būti sunku gaminti hormonus. Be to, skydliaukės operacija taip pat gali būti hipotirozės priežastis.
- Tam tikri vaistai
Tam tikrų rūšių vaistų, tokių kaip ličio, amjodarono ir interferono, vartojimas gali sukelti hipertiroidizmą. Šie vaistai vartojami nuo psichikos sutrikimų, širdies ritmo sutrikimų ir vėžio.
Be pirmiau minėtų trijų priežasčių, hipotiroidizmą gali sukelti šios sąlygos, nors jų atsiradimo tikimybė yra mažesnė:
- Mažo jodo dieta
Jodas yra būtinas mineralas, reikalingas skydliaukei gaminti hormonus. Jodo trūkumas gali sukelti hipotirozę.
- Įgimtos ydos
Kai kurie kūdikiai gimsta su neišsivysčiusia skydliauke, net ir be skydliaukės. Ši būklė, vadinama įgimta hipotiroze, atsiranda dėl įvairių dalykų – nuo nėščios moters dietos, kurioje mažai jodo, iki genetinių veiksnių.
- TSH hormono sutrikimai
TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas) yra hipofizės gaminamas hormonas, padedantis skydliaukei gaminti ir išskirti hormonus. TSH hormono sutrikimai turės įtakos skydliaukės hormono gamybai. Ligos, kurios gali sukelti mažą TSH, yra Sheehano sindromas ir hipofizės navikai.
Taip pat yra keletas sąlygų, dėl kurių asmeniui gali kilti didesnė hipertiroidizmo rizika, įskaitant:
- Moteris ir vyresni nei 60 metų.
- Turėkite šeimos narį, kuris sirgo skydliaukės ligomis.
- Esate nėščia arba ką tik pagimdėte per pastaruosius 6 mėnesius.
- Sergate kita autoimunine liga, pvz., 1 tipo cukriniu diabetu, celiakija ar išsėtinė sklerozė.
- Turi bipolinį sutrikimą, Dauno sindromą arba Turnerio sindromą.
Hipotirozės diagnozė
Norėdami diagnozuoti hipertirozę, gydytojas paklaus paciento nusiskundimų, jo vartojamų vaistų ir paciento atliktų medicininių procedūrų. Gydytojas taip pat paklaus apie paciento ir jo šeimos narių istoriją.
Be to, atliekamas fizinis patikrinimas, siekiant stebėti odos būklę, raumenų pajėgumą, refleksus, paciento širdies ritmą. Jei pacientui įtariama hipotirozė, diagnozei patvirtinti bus atliekami kraujo tyrimai.
Kraujo tyrimai gali išmatuoti skydliaukės hormonų ir TSH kiekį organizme. Žemas skydliaukės kiekis arba didelis TSH kiekis kraujyje gali signalizuoti apie hipotirozę.
Hipotiroidizmo gydymas
Gydant hipotirozę, siekiama sumažinti arba palengvinti paciento patiriamus simptomus. Tai daroma vartojant geriamuosius vaistus, kurių sudėtyje yra sintetinio skydliaukės hormono, būtent levotiroksino.
Dauguma hipotirozės yra lėtinės, todėl levotiroksinas gali trukti visą gyvenimą, kad liga būtų kontroliuojama. Gydymo metu hipotiroze sergantys pacientai turi reguliariai tikrintis endokrinologą, nes vaisto dozę visada reikia koreguoti pagal paciento būklę.
Pacientams taip pat nerekomenduojama staiga nutraukti vaisto vartojimo, nebent tai rekomendavo gydytojas. Gydymo laikotarpiu pacientams kas 6-12 mėnesių reikia atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima stebėti gydymo poveikį.
Hipotiroidizmo komplikacijos
Jei hipotirozė negydoma, ji gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip:
- Sąnarių skausmas
- Nutukimas
- Kiaulytė
- Nevaisingumas arba vaisingumo problemos
- Nervų pažeidimas
- Širdies liga
- Miksedemos koma
Nors nėščių moterų hipotirozė gali sukelti komplikacijų, tokių kaip:
- Anemija
- Preeklampsija
- Persileidimas
- Kūdikiai, gimę neišnešioti arba turi mažą gimimo svorį
- Kūdikiai, gimę su negalia
- Kūdikių fizinis ar protinis vystymasis yra sutrikęs.
Hipotiroidizmo prevencija
Hipotireozės galima išvengti vengiant priežasčių ir rizikos veiksnių. Triukas yra toks:
- Laikykitės sveikos ir subalansuotos mitybos.
- Valgykite joduotą maistą, įskaitant joduotą druską, jūros dumblius, kiaušinius, krevetes ir pieno produktus.
- Jei sergate autoimunine liga arba sirgote skydliaukės liga, atlikite vaistus ir reguliariai tikrinkitės.
- Nėštumo metu reguliariai tikrinkitės pas ginekologą.
Jei gydotės nuo hipotirozės, venkite vartoti kitų vaistų ar papildų, nepranešę gydytojui, nes jie gali sutrikdyti vaisto veiksmingumą. Be to, venkite vartoti sojų pupelių arti vaistų vartojimo, nes tai gali slopinti skydliaukės hormonų pasisavinimą. Tačiau tai vis dar tiriama.