Burnos vėžys – simptomai, priežastys ir gydymas

Burnos vėžys yra vėžys, kuris atsiranda burnos, lūpų, liežuvio, dantenų ar gomurio gleivinėje. Burnos vėžys taip pat gali atsirasti gerklės (ryklės) ir seilių liaukų audiniuose.

Burnos vėžį sukelia nenormalių audinių augimas burnoje. Paprastai jaučiami burnos vėžio simptomai yra nepraeinančios opos, baltos ar raudonos dėmės, burnos skausmas.

Burnos vėžio gydymo metodai gali būti radioterapija, chemoterapija, chirurgija ir tikslinė vaistų terapija. Burnos vėžiu sergančių pacientų išgydymo greitis priklauso nuo vėžio stadijos ir jų sveikatos būklės.

Burnos vėžio simptomai

Kai kuriems žmonėms dėl burnos vėžio atsiradę pokyčiai burnos audiniuose gali likti nepastebėti, nes jie laikomi nekenksmingais. Pokyčių ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra šie:

  • Opos, kurios nepraeina savaites.
  • Opos, kurias lydi kraujavimas.
  • Raudonos arba baltos dėmės burnoje.
  • Neišnykstantis gumbas ar sustorėjimas burnos vidinėje pusėje.
  • Atsilaisvinę dantys be jokios aiškios priežasties.

Be burnos audinių pokyčių, burnos vėžiu sergantys žmonės gali jausti šiuos simptomus:

  • Skausmas burnoje, ypač burnoje
  • Sunkumai ar skausmas ryjant ir kramtant.
  • Žandikaulis sustingęs arba skausmingas.
  • Gerklės skausmas.
  • Balso ar kalbos pokyčiai (pvz., neaiškus).
  • Sunku kalbėti.

Į pažengusią stadiją burnos vėžys pasireiškia ne tik burnoje. Šioje stadijoje vėžinės ląstelės išplito ir dėl padidėjusių limfmazgių kakle atsiranda gumbų.

Kada eiti pas gydytoją

Norint išlaikyti savo dantų ir burnos ertmės sveikatą, reikia reguliariai kas 1-2 metus tikrintis pas odontologą. Tačiau tyrimus galima atlikti ir dažniau, atsižvelgiant į gydytojo sprendimą, pagrįstą jūsų burnos sveikatos būkle.

Ankstyvieji burnos vėžio simptomai, tokie kaip opos, dažnai laikomi nekenksmingais ir ignoruojami, kol būklė tampa sunki. Būkite budrūs dėl aukščiau išvardytų burnos vėžio simptomų ir nedelsdami kreipkitės į odontologą, jei simptomai nepraeina ilgiau nei 2 savaites.

Burnos vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Burnos vėžys atsiranda dėl nenormalių audinių augimo burnoje. Priežastis yra audinio ląstelių pakitimas arba genetinė mutacija, tačiau pati šio genetinio pokyčio priežastis nėra tiksliai žinoma.

Manoma, kad yra keletas veiksnių, kurie padidina burnos vėžio riziką, įskaitant paveldimumą ir amžių (vyresniems nei 50 metų). Taip pat manoma, kad dėl kai kurių elgesio ir ligų žmogui kyla didesnė rizika susirgti burnos vėžiu. Aptariamas elgesys yra toks:

  • Rūkyti.
  • Alkoholinių gėrimų vartojimas.
  • Dažnai kramtykite betelio riešutą.
  • Retai valgykite daržoves ir vaisius.
  • Nesilaikyti burnos higienos ir sveikatos, pavyzdžiui, palikti ertmes.
  • Dažnas saulės spindulių buvimas, pavyzdžiui, lauko darbuotojai.

Nors manoma, kad šios ligos gali sukelti burnos vėžį:

  • ŽPV infekcija.
  • Burnos herpeso infekcija.
  • Ligos, kurios gali susilpninti imuninę sistemą, pvz., ŽIV/AIDS.
  • Tam tikros genetinės ligos, tokios kaip Fanconi anemija arba įgimta diskeratozė.

Burnos vėžio diagnozė

Gydytojas atliks tyrimą, kad nustatytų, ar pacientas tikrai neserga burnos vėžiu, taip pat nustatys vėžio stadiją ir išplitimą.

Pirmiausia gydytojas paklaus paciento simptomų, tada ištirs paciento burnos būklę. Jei įtariate burnos vėžį, gydytojas atliks biopsiją, kurios metu paimamas burnos audinio mėginys ištirti laboratorijoje.

Burnos audinių mėginius galima paimti per ploną adatą (smulkios adatos aspiracija) arba per nedidelį odos pjūvį. Biopsija taip pat gali būti atliekama naudojant endoskopą, naudojant į vamzdelį panašų instrumentą su fotoaparatu ir įkištą per burną.

Be burnos audinių mėginių paėmimo, endoskopija taip pat gali būti naudojama burnos ertmės ir aplinkinių sričių būklei įvertinti. Endoskopu aiškiai matomos sunkiai įžiūrimos burnos ertmės dalys, pvz., gerklė ar nosies ertmė.

Norėdami pamatyti vėžio plitimą, gydytojas atliks kelis skenavimo metodus, tokius kaip rentgeno spinduliai, kompiuterinė tomografija, MRT ar PET.

Burnos vėžio stadija

Burnos vėžys skirstomas į 4 stadijas, atsižvelgiant į išplitimo dydį ir mastą. Štai aprašymas:

  • 1 etapas

    Šioje stadijoje burnos vėžys dar labai mažas, apie 2 cm, neišplitęs į aplinkinius audinius.

  • 2 etapas

    Šioje stadijoje burnos vėžys yra 2-4 cm dydžio, bet neišplitęs į aplinkinius audinius.

  • 3 etapas

    Šioje stadijoje burnos vėžys yra didesnis nei 4 cm arba išplitęs į limfmazgius.

  • 4 etapas

    Šiame etape limfmazgiai yra padidėję, vėžys išplito į kai kuriuos audinius už burnos ribų arba į kitus tolimus organus, pavyzdžiui, kepenis.

Burnos vėžio gydymas

Gydytojo onkologo paskirtas burnos vėžio gydymas nustatomas pagal burnos vėžio stadiją, vietą, tipą, paciento sveikatos būklę. Burnos vėžio gydymo etapai apima chirurgiją, chemoterapiją, radioterapiją ir tikslinę vaistų terapiją. Šiuos keturis gydymo būdus galima derinti, kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas.

Operacija

Ankstyvosios stadijos burnos vėžys gali būti gydomas chirurginiu būdu naudojant lazerio šviesą (fotodinaminė terapija). Tačiau jei vėžys išplitęs į kelis aplink burną esančius audinius, auglį būtina pašalinti pjūviu. Chirurgas taip pat gali atlikti veido rekonstrukcijos operaciją, kad pakeistų pašalintą dalį ar audinį.

Chirurgija gali sukelti šalutinį poveikį kraujavimo ir infekcijos forma. Be to, operacija taip pat gali turėti įtakos paciento valgymui ir kalbėjimui bei gali pakeisti paciento išvaizdą.

Radioterapija

Vėžio gydymas radioterapija yra atliekamas žudant vėžines ląsteles naudojant specialius spindulius, tokius kaip rentgeno spinduliai ar protonai. Spindulinė terapija gali būti atliekama iš išorės arba kūno viduje.

Radioterapija paprastai derinama su chemoterapija arba chirurgija. Radioterapija, atliekama prieš operaciją, skirta sumažinti vėžio dydį prieš jį chirurginiu būdu pašalinant. Nors radioterapija atliekama po operacijos, siekiant išnaikinti likusias vėžio ląsteles.

Galutinio vėžio radioterapija negali sunaikinti visų vėžio audinių paciento kūne. Tačiau vėlyvos stadijos vėžiui taikoma radioterapija gali padėti sumažinti vėžio simptomus.

Kaip ir bet kuri kita procedūra, radioterapija taip pat gali sukelti šalutinį poveikį. Šalutinis poveikis, kurį gali sukelti radioterapija, yra burnos džiūvimas, žandikaulio kaulo pažeidimas ir dantų ėduonis.

Chemoterapija

Gydant vėžį, kuris plačiai išplitęs arba kuriam yra didelė pakartotinio augimo rizika, gydytojai rekomenduoja pacientams taikyti chemoterapiją. Šiame procese naudojami vaistai sunaikina vėžio ląstelių DNR, todėl jos negali daugintis. Kai kurios vartojamų narkotikų rūšys yra:

  • cisplatina
  • Karboplatina
  • Fluorasuracil
  • Docetaxel
  • Metotraksatas
  • Bleomicinas

Nors jie gali padėti išgydyti vėžį, radioterapija ir chemoterapija gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., pykinimą, vėmimą, nuovargį, opos ir burnos skausmą. Šie vaistai taip pat gali susilpninti imuninę sistemą, todėl pacientas tampa jautrus infekcijai.

Tikslinė vaistų terapija

Be chirurgijos, radioterapijos ir chemoterapijos, burnos vėžys taip pat gali būti gydomas taikant tikslinę vaistų terapiją. Ši terapija padeda naikinti vėžines ląsteles ir stimuliuoja imuninę sistemą, kad šios sunaikintų ląsteles.

Tikslinė vaistų terapija gali būti skiriama kartu su chemoterapiniais vaistais. Vienas iš vaistų, kuriuos gydytojai skiria šiai terapijai, yra cetuksimabas. Tikslinė vaistų terapija gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., niežėjimą, bėrimą, viduriavimą ir infekciją.

Burnos vėžio prevencija

Kadangi priežastis nežinoma, burnos vėžio visiškai išvengti nepavyks. Tačiau pacientai vis tiek gali imtis paprastų veiksmų, kad sumažintų riziką susirgti burnos vėžiu, būtent:

  • Nerūkyti.
  • Venkite gerti
  • Padidinkite daržovių ir vaisių vartojimą.
  • Laikykitės burnos higienos reguliariai valydami dantis.
  • Reguliariai tikrinkite dantis, bent kartą per metus.