Patologijos vaidmuo ir sritis medicinos pasaulyje

Patologija yra ligos ir jos atsiradimo būdo tyrimas. Patologija netgi vadinama pagrindiniu medicinos mokslu. Medicinos pasaulyje patologija atlieka svarbų vaidmenį padedant gydytojams diagnozuoti įvairias ligas.

Be ligos diagnozavimo, patologija taip pat reikalinga norint nustatyti ligos priežastį ir sunkumą, nuspręsti dėl tinkamų prevencijos ir gydymo žingsnių bei stebėti paskirto gydymo veiksmingumą.

Sužinokite daugiau apie patologijos gydytojo profesiją

Apskritai yra 2 patologijos tipai, būtent anatominė patologija ir klinikinė patologija. Indonezijoje šią sritį studijuojantys specialistai vadinami anatominiais patologais (SpPA) ir klinikinės patologijos specialistais (SpPK).

Pagrindinė patologo užduotis yra diagnozuoti ligą pacientams, atliekant tyrimus laboratorijoje. Tyrimas apima organų, audinių ir kūno skysčių mėginių, tokių kaip kraujas ir šlapimas, analizę.

Paciento audinių ar organų mėginius dažniausiai ima kitas pacientą gydantis specialistas (pvz., chirurgas ar internistas) endoskopijos ar operacijos būdu. Nors kraujo ir šlapimo mėginius paprastai paims laboratorijos darbuotojai.

Patologui baigus tyrimą, patologijos tyrimo rezultatai bus įtraukti į patologijos ataskaitą.

Ataskaita bus grąžinta pacientui ir gydančiam gydytojui, į kuriuos gydytojas atsižvelgs nustatydamas diagnozę, ligos sunkumą, taip pat medicininio gydymo veiksmus paciento ligai gydyti.

Patologijos apimtis

Toliau pateikiama darbo apimtis patologijos srityje pagal tipą:

Anatominė patologija

Anatominė patologija – tai patologijos šaka, kuri aptinka ligą tiriant paciento organų ar audinių mėginius. Paciento kūno audinių tyrimas, kurį atlieka anatominis patologas, vadinamas biopsijos tyrimu.

Anatomijos patologų dažnai prašoma nustatyti, ar paciento audiniuose ar ląstelėse nėra anomalijų, įskaitant navikų ar vėžio diagnozavimą. Iš anatominės patologijos tyrimo galima nustatyti, ar navikas yra gerybinis, ar piktybinis (vėžinis), atsižvelgiant į vėžio stadiją.

Be vėžio, anatominiai patologai gali atlikti tyrimus ir nustatyti kitas ligas – infekcijas, inkstų ar kepenų ligas, autoimunines ligas.

Klinikinė patologija

Skirtingai nuo anatominės patologijos, kuri aptinka ligą tiriant kūno audinius ar organus, klinikinės patologijos šaka daugiau dėmesio skiria kūno skysčių mėginiams, pavyzdžiui:

• Kraujas
• Šlapimas
• Pus
• Skrepliai
• Sąnarių skystis
• Kaulų čiulpai
• Skystis tam tikruose organuose, įskaitant smegenis (cerebrospinalinį skystį), plaučius ir pilvo ertmę.

Klinikinių patologų paprastai prašoma išanalizuoti skysčio mėginį, kad nustatytų tam tikrų cheminių medžiagų, tokių kaip mineralų, cholesterolio, elektrolitų, cukraus kiekis kraujyje, fermentų, antikūnų, koncentraciją prieš tam tikras svetimas medžiagas (antigenus), kad nustatytų, ar pacientas turi liga.

Įvairios patologijos šakos ir jų panaudojimas

Be atliekamų tyrimo metodų, patologija taip pat gali būti suskirstyta į įvairias mokslo šakas pagal tiriamą sritį, būtent:

• Citopatologija

  Citopatologija yra patologijos šaka, tirianti normalių kūno ląstelių dydį, formą ir ypatybes bei tų, kurios turi tam tikrų anomalijų ar būklių. Pap tepinėlio tyrimas yra tyrimo, kuriame taikomas citopatologijos mokslas, pavyzdys.

• Teismo medicinos patologija

  Teismo medicinos patologija yra patologijos šaka, kuri atliekama siekiant padėti teisminiams procesams ar teisiniams tyrimams. Teismo medicinos patologija dažnai taikoma pomirtinio ar skrodimo procese.

• Vaiko patologija

  Vaikų patologija skirta ištirti vaikų, kūdikių ir paauglių anomalijas ar ligas.

• Neuropatologija

  Neuropatologija atliekama siekiant nustatyti ligas, kurios puola smegenis ir kūno nervų sistemą.

• Genetinė patologija

  Genetinė patologija naudojama ligoms, susijusioms su genetiniais sutrikimais, ar paveldimomis ligomis (įgimtomis ligomis) nustatyti.

• Hematologija

  Ši patologijos šaka taip pat plačiai taikoma, kai reikia laikyti kraują kraujo bankuose ir kraujo derinimo tarp donorų ir kraujo perpylimo recipientų procese.

• Mikrobiologija

  Mikrobiologinė patologija susijusi su infekcinių ligų, tokių kaip bakterinės, virusinės, grybelinės ar parazitinės infekcijos, diagnostika.

• Imunopatologija

  Imunopatologija – tai patologijos šaka, tirianti imuninės sistemos reakciją į ligą.

• Dermatopatologija

  Ši mokslo šaka giliau tiria sveikų odos ląstelių ir audinių su problemine oda ypatybes. Dermatopatologijos pagalba gydytojai gali diagnozuoti odos ligas, tokias kaip odos vėžys, žvynelinė, plokščioji kerpligė, autoimuninės odos ligos.

Patologijos specialistai, atlikdami savo pareigas, daugiau dirba laboratorijoje, todėl pacientai retai su jais susitinka akis į akį. Tačiau labai svarbus patologo vaidmuo, padedantis gydytojams diagnozuoti paciento ligą. Tokiu būdu bendrosios praktikos gydytojai ar specialistai gali suteikti tinkamą gydymą.