Psichopatas yra terminas, vartojamas apibūdinti žmogų, kuris neturi emocijų, jausmų ir sąžinės. Nors dažnai vartojamas, psichopatas nėra tinkamas medicininis šios būklės terminas, o veikiau antisocialus asmenybės sutrikimas.
Psichopatas gali būti neapgalvotas, destruktyvus ir smurtaujantis kitų atžvilgiu, nesijausdamas kaltas. Tačiau psichopatas taip pat gali būti apskaičiuojantis savo veiksmus ir dažnai atrodo charizmatiškas bei žavus.
Reikėtų pažymėti, kad psichopatai nėra tas pats, kas sociopatai, nors šios dvi sąlygos priklauso antisocialių asmenybės sutrikimų grupei.
Psichopatai negali jausti emocijų. Psichopato rodoma empatija yra tik apsimestinė, tai yra, mokantis jos iš kitų atsakymų.
Tuo tarpu žmonės, kurie yra sociopatai, vis dar gali jausti empatiją kitiems, tačiau nepaiso socialinių normų ir yra linkę būti impulsyvesni ir savavališkesni. Lyginant su psichopatu, sociopatas yra lengviau susijaudinęs.
Psichopatų priežastys
Tiksliai nežinoma, dėl ko žmogus tampa psichopatu. Tačiau manoma, kad šią būklę įtakoja genetiniai ir aplinkos veiksniai, tokie kaip:
- Vaikystėje turėjo asmenybės sutrikimą
- Vaikystėje patiria smurtą, prievartą ar nepriežiūrą
- Šeimos narys, sergantis asocialiu asmenybės sutrikimu ar kitais elgesio ir psichikos sutrikimais
- Turi priklausomybę nuo alkoholio
- Vyriška lytis
Tyrimų duomenimis, psichopatu gali tapti ir emocijas reguliuojančių smegenų struktūrų anomalijos. Šis sutrikimas gali atsirasti dėl negalios ar traumos smegenų vystymosi metu.
Šie anomalijos netgi gali sukelti pagrindinių kūno funkcijų pokyčius. Pavyzdžiui, kai žmonės mato kraują ar smurtą, žmonės paprastai jaučia širdies plakimą, greitą kvėpavimą ir prakaituojančius delnus. Tačiau psichopatas iš tikrųjų jausis ramesnis, kai pamatys šiuos dalykus.
Psichopato simptomai
Psichopatiniai simptomai reiškia asocialaus asmenybės sutrikimo simptomus. Asmuo paprastai gali būti laikomas psichopatu, jei jam pasireiškia šie simptomai:
- Labai irzlus
- Arogantiškas požiūris arba per didelis pasitikėjimas savimi
- Turi agresyvų požiūrį ir mėgsta smurtauti
- Elgesys, prieštaraujantis socialinėms normoms
- Kitų asmenų teisių ignoravimas ar pažeidimas
- Neįmanoma atskirti teisingo ir neteisingo
- Nerodykite gailesčio ir empatijos
- Dažnai meluoja
- Nedvejodami manipuliuokite ar skaudinkite kitus, kad gautumėte tai, ko jie nori
- Pakartotinai daro nusikaltimus
- Nesirūpink atsakomybe
Be to, psichopatas paprastai taip pat pasireiškia elgesio sutrikimų simptomais iki 15 metų, pavyzdžiui:
- Grubus požiūris į kitus žmones ir gyvūnus
- Mėgsta laužyti daiktus
- Dažnai sukčiauja
- Mėgsta vogti
- Šiurkštaus teisės pažeidimo padarymas
Turėkite omenyje, kad žmogus gali turėti kai kurių aukščiau išvardytų elgesio būdų, net jei jis nėra psichopatas. Norint įsitikinti, būtina nedelsiant atlikti psichiatro (psichiatro) apžiūrą.
Nors asocialus asmenybės sutrikimas paprastai trunka visą gyvenimą, kai kuriais atvejais tam tikri simptomai laikui bėgant gali susilpnėti. Tačiau nėra žinoma, kad taip atsitinka dėl didėjančio amžiaus ar padidėjusio savęs suvokimo apie taisyklių pažeidimo pasekmes.
Psichopatiniai simptomai paprastai pasiekia sunkų lygį, kai sergantysis yra nuo paauglystės iki 20 metų, o kai kuriais atvejais gali susilpnėti, kai ligoniui sukanka 40 metų.
Kada eiti pas gydytoją
Asocialios asmenybės sutrikimą turintis asmuo, pavyzdžiui, psichopatas, paprastai nejaučia, kad turi elgesio sutrikimų. Dėl šios priežasties jie retai kreipiasi į gydytoją dėl šios būklės.
Tačiau kartais kai kurie žmonės, turintys asocialių asmenybės sutrikimų, jaučia poreikį kreiptis į gydytoją dėl tam tikrų jiems pasireiškiančių simptomų, tokių kaip dirglumas (pykčio problema) arba priklausomybė nuo narkotikų.
Todėl, jei jums ar jūsų pažįstamam asmeniui pasireiškia aukščiau minėti psichopato simptomai, ypač jei esate 18 metų ir vyresni, kreipkitės į psichiatrą arba psichologą. Tinkamas gydymas gali išgelbėti psichopatus ir aplinkinius nuo žalos.
Psichopato diagnozė
Psichopatijos diagnozė gali būti nustatyta tik tada, kai asmuo, įtariamas šia liga, yra 18 metų. Taip pat nauja diagnozė gali būti nustatyta, jei pacientas turi elgesio sutrikimų iki 15 metų.
Diagnozės metu gydytojas užduos klausimus apie patirtus skundus ir simptomus. Pacientams, sergantiems asocialiu asmenybės sutrikimu, gali būti sunku paaiškinti savo būklę. Todėl gydytojas prašys ir paciento šeimos ar artimųjų pagalbos, kad suteiktų reikiamą papildomą informaciją.
Be patirtų simptomų, psichopato diagnozė taip pat bus nustatyta remiantis šiais dalykais:
- Psichologinių tyrimų rezultatai, susiję su mintimis, jausmais, elgesio modeliais, paciento santykiais su kitais žmonėmis
- Paciento ir šeimos ligos istorija, siekiant nustatyti, ar pacientas nepatyrė kitų psichikos sutrikimų
Pacientai gali būti diagnozuojami kaip psichopatai, jei jie turi tris ar daugiau asocialaus asmenybės sutrikimo simptomų, kurie egzistuoja nuo 15 metų ir nėra sukelti kitų ligų, tokių kaip šizofrenija ar bipolinis sutrikimas.
Psichopatinis gydymas
Psichopato gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, situacijos ir paciento noro gydytis. Galima atlikti keletą gydymo metodų, būtent:
Psichoterapija
Psichoterapija gali būti taikoma pykčiui ir smurtui valdyti, priklausomybei nuo alkoholio ar narkotikams gydyti, kitiems psichikos sutrikimams gydyti.
Ši terapija atliekama padedant pacientui suprasti patirtą būklę ir jos įtaką gyvenimui bei santykiams su kitais žmonėmis. Psichologas arba psichiatras parengs gairių planą, atitinkantį paciento patiriamus simptomus ir jų sunkumą.
Kai kurios psichoterapijos rūšys, kurias galima atlikti, yra:
- Kognityvinė elgesio terapija (kognityvinė elgesio terapija), padėti pacientams kontroliuoti būklę keičiant neigiamus mąstymo ir elgesio būdus į teigiamus
- mentalitetu pagrįsta terapijamentalizacija pagrįsta terapija), padėti pacientams suprasti, kaip psichinės būsenos veikia elgesį
- Psichodinaminė terapija, siekiant padidinti paciento suvokimą apie neigiamas ir impulsyvias mintis bei elgesį
Psichoterapija ne visada veiksminga gydant psichopatus, ypač jei simptomai yra pakankamai sunkūs ir pacientas nesijaučia sergantis šia liga, todėl nenori gydytis.
Grupinės konsultacijos
Grupinis konsultavimas – tai socialinės terapijos rūšis, kuria siekiama patenkinti emocinius ir psichologinius paciento poreikius, taip pat didinti paciento gebėjimą lengvai neįžeisti kitų bendraujant.
Konsultavimas gali būti atliekamas didelėse arba mažose grupėse, kartu sprendžiant problemą, sukuriant aplinką, kuri padeda vieni kitiems.
Grupinis konsultavimas paprastai rekomenduojamas 18 mėnesių, nes pacientams reikia pakankamai laiko keistis ir lavinti savo gebėjimus.
Narkotikai
Asocialus asmenybės sutrikimas iš tikrųjų negali būti išgydomas vaistais. Tačiau gydytojai gali skirti tam tikrus vaistus, kad sumažintų kitus psichikos sutrikimus, kurie gali egzistuoti kartu su šia būkle, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar agresyvumas (dirglumas).
Gydytojai taip pat paprastai derins vaistus su psichoterapija psichopatams gydyti.
Turėkite omenyje, kad asocialų asmenybės sutrikimą, įskaitant psichopatiją, išgydyti labai sunku. Tačiau ilgalaikis gydymas ir stebėjimas gali palengvinti simptomus.
Psichopatinės komplikacijos
Štai keletas komplikacijų, kurias gali patirti psichopatas:
- Prievarta prieš vaiką ar sutuoktinį arba jo nepriežiūra
- Priklausomybė nuo alkoholio ar nelegalių medžiagų
- Padarė nusikaltimą, dėl kurio pateko į kalėjimą
- Turi polinkį žudytis ar nusižudyti
- Kenčia nuo kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija ar nerimo sutrikimai
- Turi žemą socialinį ir ekonominį statusą
- Ankstyva mirtis, dažniausiai dėl smurto
Psichopato prevencija
Nėra tikslaus būdo, kaip užkirsti kelią žmogui tapti psichopatu, ypač tiems, kurie turi rizikos veiksnių. Geriausias pastangas, kurią galima padaryti, yra kuo anksčiau nustatyti šią būklę ir kuo greičiau pradėti gydymą, kol dar neįvyks veiksmai, keliantys pavojų kitiems žmonėms.