Skoliozė – simptomai, priežastys ir gydymas

Skoliozė yra būklė, kai stuburas išlinkęs, kaip raidė C arba S. Skoliozėdažniau nustatomi vaikams iki brendimo, kuris yra maždaug 10-15 metų amžiaus.

Skoliozė dažniausiai būna nesunki, tačiau su amžiumi gali sunkėti, ypač moterims. Kai skoliozė tampa sunki, sergantiesiems gali pasireikšti širdies, plaučių ar kojų silpnumas.

Skoliozės simptomai

Skoliozės simptomai gali skirtis, priklausomai nuo būklės sunkumo. Dažni simptomai yra šie:

• Skolioze sergančio žmogaus kūnas pasviręs į vieną pusę
• Vienas petys aukštesnis
• Vienas iš pečių ašmenų atrodo labiau iškilęs
• Netolygus juosmens aukštis

Stiprus kreivumas gali sukelti diskomfortą nugaroje. Stuburas taip pat gali suktis, todėl kreivė pablogėja, o vienas šonkaulis išsiskiria iš kito. Kai būklė pablogėja, skoliozė gali sukelti kvėpavimo sutrikimus.

Kada eiti pas gydytoją

Pamatę, kad ir nežymiai išlinkusį stuburą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, tiksliau – į stuburo specialistą ortopedą. Tikslas yra, kad skoliozę būtų galima nustatyti anksti ir gydyti. Nes jei ne, skoliozė gali pablogėti lėtai ir neskausmingai, galiausiai sukelti komplikacijų, kurios gali būti nuolatinės.

Skoliozės priežastys

Dauguma skoliozės atvejų neturi žinomos priežasties (idiopatinė). Tačiau yra keletas sąlygų, kurios gali sukelti skoliozę, būtent:

• Stuburo pažeidimas.
• stuburo infekcija.
• Su amžiumi susidėvintys stuburo guoliai ir sąnariai (degeneracinė skoliozė).
• Įgimta (įgimta skoliozė).
• Nervų ir raumenų sutrikimai (neuroraumeninė skoliozė), pvz., raumenų distrofija arba cerebrinis paralyžius.

Skoliozės diagnozė

Skoliozės diagnozę atlieka gydytojas, pradėdamas apklausti paciento simptomus ir patirtas ligas. Tada gydytojas atliks fizinę apžiūrą.

Fizinės apžiūros metu gydytojas paprašys paciento atsistoti arba pasilenkti. Gydytojas taip pat patikrins nervų būklę, kad pamatytų, ar kokie nors raumenys yra silpni, standūs ar nenormalūs refleksai.

Be fizinės apžiūros, gydytojas taip pat gali atlikti rentgeno spindulius ir kompiuterinę tomografiją, kad patvirtintų skoliozės buvimą ir nustatytų stuburo kreivumo sunkumą. Jei gydytojas įtaria, kad stuburo anomaliją sukėlė kažkas kita, gydytojas gali nurodyti atlikti MRT tyrimą.

Skoliozės terapija

Skoliozės gydymas atliekamas atsižvelgiant į stuburo kreivumo sunkumą, amžių ir būklę.

Vaikų skoliozės gydymas

Lengvos formos skoliozės gydymas dar nėra būtinas, nes vaikams senstant stuburas dar gali išsitiesinti. Tačiau ligos eigą turi stebėti gydytojas.

Reguliariai lankantis pas gydytoją, galima pastebėti išlenkto kaulo būklės raidą. Gydytojai taip pat gali atlikti rentgeno spindulius, kad galėtų jį stebėti.

Esant sunkesniam skoliozei, vaiko bus paprašyta nešioti stuburo įtvarą. Šie breketai negali iš naujo suderinti kaulų, tačiau jie gali užkirsti kelią stuburo kreivumo pablogėjimui.

Atramos dažniausiai yra pagamintos iš plastiko, dėvimos po rankomis, aplink šonkaulius ir nugarą bei klubus. Forma priderinta prie kūno formų, kad vilkint drabužius jos beveik nesimatytų.

Kad šie breketai būtų veiksmingesni, juos reikia nešioti visą dieną, išskyrus tada, kai vaikas sportuoja. Atramų naudojimas gali būti sustabdytas, kai sustoja stuburo augimas, būtent:

• Praėjus dvejiems metams po to, kai merginoms prasidėjo menstruacijos.
• Kai pradeda augti ūsai ar barzda ant berniuko veido.
• Kai nebėra ūgio padidėjimo.

Skoliozės gydymas suaugusiems

Suaugusiems pacientams, kuriems skoliozė dažnai sukelia nugaros skausmus, gydytojo paskirtas gydymas gali apimti:

• Vaistų nuo skausmo skyrimas

  Uždegimui ir skausmui malšinti gydytojas skirs nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pvz., ibuprofeno.

• Kortikosteroidų injekcijos į stuburo ertmę

  Kortikosteroidų injekcijos skiriamos, jei pacientas jaučia spaudimą nugaros smegenims, sukeliančius skausmą, sustingimą ar dilgčiojimą. Šios injekcijos veikia tik trumpą laiką, tai yra apie kelias savaites ar kelis mėnesius.

Skoliozės operacija

Sunkiais skoliozės atvejais gydytojas ortopedas gali atlikti operaciją. Galima atlikti šias operacijas:

• Kaulų sujungimo operacija

  Šios operacijos metu du ar daugiau slankstelių sujungiami ir sudaro vieną kaulą.

• Laminektomijos operacija

  Atliekant laminektomiją, dalis išlenkto stuburo pašalinama, kad būtų sumažintas spaudimas nervams.

• Diskektomijos operacija

  Ši operacija pašalina vieną iš stuburo pagalvėlių ar diskų, kad sumažintų spaudimą nervams.

Operacija, kuri dažnai atliekama daugeliu skoliozės atvejų, yra minėtų chirurginių metodų derinys. Pati stuburo operacija taip pat gali sukelti komplikacijų, tokių kaip infekcija ar kraujo krešulių susidarymas.

Skoliozės komplikacijos

Komplikacijos, kurios gali kilti pacientams, sergantiems skolioze, yra:

• Širdies ir plaučių sutrikimai

  Ši būklė gali atsirasti, kai šonkauliai spaudžia širdį ir plaučius.

• Lėtinis nugaros skausmas

  Šią būklę dažniausiai patiria suaugusieji, sergantys skolioze.

• Nerimą kelianti išvaizda

  Pablogėjus skoliozės būklei bus sutrikdyta išvaizda, pavyzdžiui, pečių ar klubų padėtis nėra simetriška, šonkauliai išsikiša, pasislenka juosmens ir liemens padėtis.

• Stuburo nervų pažeidimas

  Stuburo deformacija sergant skolioze gali daryti spaudimą nugaros smegenims ir sukelti žalą. Nugaros smegenų pažeidimas gali sukelti įvairius sutrikimus, tokius kaip impotencija, šlapimo nelaikymas, išmatų nelaikymas, dilgčiojimas ar silpnumas kojose.