Demencija – simptomai, priežastys ir gydymas

Demencija arba dEmmentija yra liga kurios rezultatas į lašasatmintis ir mąstymas. Ši būklė turi įtakos sergančiojo gyvenimo būdui, socialiniams įgūdžiams ir kasdienei veiklai.

Dažniausios demencijos rūšys yra Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija. Alzheimerio liga yra demencija, susijusi su genetiniais pokyčiais ir baltymų pokyčiais smegenyse. Tuo tarpu kraujagyslinė demencija yra demencijos rūšis, atsirandanti dėl smegenų kraujagyslių sutrikimų.

Atminkite, kad demencija skiriasi nuo senatvinės demencijos. senatvinė demencija – tai gebėjimo mąstyti ir prisiminti pokytis, kuris dažniausiai pasireiškia su amžiumi. Šie pokyčiai gali turėti įtakos atminčiai, tačiau nėra reikšmingi ir nesukelia žmogaus priklausomybės nuo kitų.

Demencijos priežastys

Demencija atsiranda dėl nervų ląstelių pažeidimo ir smegenų nervų jungčių. Atsižvelgiant į vykstančius pokyčius, yra keletas demencijos tipų, būtent:

Alzheimerio liga

Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos rūšis. Alzheimerio ligos priežastis vis dar nežinoma, tačiau manoma, kad genetiniai pokyčiai, perduodami iš tėvų, padidina riziką susirgti šia liga. Manoma, kad be genetinių veiksnių, baltymų anomalijos smegenyse taip pat pažeidžia sveikas smegenų nervų ląsteles.

Kraujagyslinė demencija

Kraujagyslinę demenciją sukelia smegenų kraujagyslių sutrikimai. Pasikartojantis insultas yra dažniausia šio tipo demencijos priežastis.

Kitos sąlygos, sukeliančios demencijos simptomus

Be Alzheimerio ligos ir kraujagyslinės demencijos, yra ir kitų būklių, kurios gali sukelti demencijos simptomus, tačiau yra laikinos. Šios sąlygos apima:

• Metaboliniai ar endokrininiai sutrikimai.
• Išsėtinė sklerozė.
• Subduralinė hematoma.
• Smegenų auglys.
• Šalutinis vaistų, tokių kaip raminamieji ir skausmą malšinantys vaistai, poveikis.
• Tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumas, pavyzdžiui, vitamino B1, vitamino B6, vitamino B12, vitamino E ir geležies trūkumas organizme.
• Apsinuodijimas dėl sunkiųjų metalų, pesticidų ir alkoholio vartojimo.

Rizikos faktorius

Yra veiksnių, galinčių padidinti demencijos riziką, ty didėjantis amžius, demencijos atvejų šeimoje ir nesveikas gyvenimo būdas, pavyzdžiui, nesveika mityba, reguliarus nesportavimas, rūkymas ir priklausomybė nuo alkoholio.

Be to, yra keletas ligų, kurios taip pat gali sukelti demenciją, įskaitant:

• Dauno sindromas
• Depresija
• Miego apnėja
• Aukštas cholesterolio kiekis
• Nutukimas
• Hipertenzija
• Diabetas

Demencijos simptomai

Pagrindiniai demencijos simptomai yra atminties praradimas ir mąstymo pokyčiai, dėl kurių pasikeičia elgesys ir kalba. Šie simptomai laikui bėgant gali pablogėti. Kad būtų aišku, čia yra simptomų, atsirandančių demencija sergantiems žmonėms, etapai:

1 etapas

Šiame etape paciento smegenų veikla dar yra normali, todėl jokių matomų simptomų nėra.

2 etapas

Šiame etape atsiradę sutrikimai nepaveikė kasdienės paciento veiklos. Pavyzdžiui, sergantiesiems gali būti sunku vienu metu atlikti įvairias veiklas, sunku priimti sprendimus ar spręsti problemas, lengvai pamiršti apie pastarojo meto veiklą, sunku pasirinkti tinkamus žodžius.

3 etapas

Šiame etape pradeda atsirasti organinių psichikos sutrikimų. Eidami įprastu keliu kenčiantys gali pasiklysti, sunkiai mokosi naujų dalykų, nuotaika atrodo blanki ir blanki, taip pat pasikeičia asmenybės, suprastėja socialiniai įgūdžiai.

4 etapas

Įžengus į šį etapą, sergantiesiems pradeda prireikti kitų pagalbos atliekant kasdienes veiklas, tokias kaip apsirengimas ir maudymas. Pacientai taip pat patiria miego įpročių pokyčius, sunku skaityti ir rašyti, yra apatiški, pasitraukia iš socialinių ratų, haliucinuoja, būna irzlūs ir nemandagūs.

5 etapas

Kai pateksite į šią stadiją, galima sakyti, kad žmogus serga sunkia demencija. Dėl demencijos šiame etape pacientas negali gyventi savarankiškai. Sergantys praras pagrindinius gebėjimus, tokius kaip vaikščiojimas ar sėdėjimas, šeimos narių neatpažinimas ir kalbos nesupratimas.

Kada eiti pas gydytoją

Jei asmuo jaučia vieną ar daugiau demencijos simptomų, reikia pasikonsultuoti su neurologu arba psichiatru, kad būtų galima atlikti tolesnį tyrimą.

Senyvo amžiaus žmonių demencija dažnai tapatinama su senatvine demencija, nes jos abi yra susijusios su atminties praradimu. Tačiau jei atmintis ir toliau blogėja tiek, kad pacientui tampa sunku atlikti kasdienę veiklą, reikia nedelsiant atlikti demencijos tyrimą.

Gydytojas turi nedelsiant ištirti, jei pajutote visus ar kai kuriuos simptomus, įtariamus ankstyvaisiais demencijos simptomais, įskaitant:

• Lengva pamiršti.
• Sunku išmokti naujų dalykų.
• Sunku susikaupti.
• Sunku prisiminti laiką ir vietą.
• Neaiški nuotaika.
• Dažnai pameta daiktus dėl to, kad pamiršta, kur juos dėti.
• Kalbėdamas sunku rasti tinkamus žodžius.
• Apatija arba nesirūpinimas supančia aplinka.
• Dažnai kartoja tą pačią veiklą to nesuvokdamas.
• Sunkumai atliekant įprastą kasdienę veiklą.

Kai kurios ligos, tokios kaip diabetas, cholesterolis ir hipertenzija, gali padidinti demencijos riziką. Sergant šia liga, patartina reguliariai konsultuotis su gydytoju, kad būtų galima stebėti ligos eigą ir paskirti tinkamą gydymą.

Demencijos diagnozė

Demenciją diagnozuoti gana sunku, nes simptomai yra panašūs į kitų ligų. Todėl gydytojai turi atlikti keletą tyrimų, kad nustatytų priežastį.

Pirmiausia gydytojas paprašys paciento simptomų, kad išsiaiškintų, kiek šie simptomai veikia kasdienę veiklą. Gydytojas taip pat paprašys paciento ir šeimos ligos istorijos, kad išsiaiškintų, ar šeimoje yra buvę demencijos atvejų.

Po to gydytojas atliks keletą papildomų tyrimų, įskaitant:

• Inspekcija sarafas

  Nervų tyrimas atliekamas siekiant įvertinti raumenų jėgą ir pamatyti kūno refleksus.

• Inspekcija mstoras

  Šis tyrimas buvo atliktas naudojant mini psichikos valstybinis egzaminas (MMSE), tai yra klausimų, kuriems gydytojas įvertins balą, kad būtų galima įvertinti, kiek yra pažinimo sutrikimų.

• f testasevakuojuosi luhur

  Šiuo testu siekiama išmatuoti žmogaus mąstymo gebėjimus, pavyzdžiui, paprašant paciento skaičiuoti atgal nuo 100 arba nupiešti laikrodžio rodyklę, kad parodytų tam tikrą laiką.  

Kiti tyrimai taip pat turi būti atliekami, jei yra kitų ligų, sukeliančių demencijos simptomus, pavyzdžiui, insultą, smegenų auglį ar skydliaukės sutrikimą. Patikrinimas apima:

• Smegenų vaizdavimas naudojant kompiuterinę tomografiją, MRT arba PET nuskaitymą.
• Elektrinis smegenų tyrimas EEG.
• Kraujo tyrimas.

Demencijos gydymas

Demencijos gydymo tikslas – padėti sergantiesiems prisitaikyti prie savo būklės, sumažinti simptomus ir išvengti komplikacijų. Toliau pateikiamos procedūros, kurios gali būti naudojamos demencijai gydyti:

Terapijakypatingas

Yra keletas gydymo būdų, kuriuos galima atlikti norint valdyti simptomus ir elgesį, atsirandantį dėl demencijos, būtent:

• Kognityvinės stimuliacijos terapija

  Šios terapijos tikslas yra skatinti atmintį, problemų sprendimo įgūdžius ir kalbos įgūdžius, užsiimant grupine veikla ar sportuojant.

• Ergoterapija

  Šia terapija siekiama išmokyti sergančiuosius saugiai atlikti kasdienę veiklą pagal savo būklę, taip pat išmokyti valdyti emocijas sprendžiant simptomus.

• atminties terapija

  Ši terapija naudinga siekiant padėti sergantiesiems prisiminti savo gyvenimo istoriją, pavyzdžiui, gimtąjį miestą, mokyklą, darbą, pomėgius.

• Kognityvinė reabilitacija

  Šia terapija siekiama treniruoti neveikiančią smegenų dalį, naudojant tą smegenų dalį, kuri vis dar yra sveika.

Šeimos parama

Be minėtų gydymo būdų, siekiant išlaikyti demencija sergančių žmonių gyvenimo kokybę, reikalinga šeimos ar artimųjų parama. Tokia parama ar pagalba gali apimti:

• Bendraukite su pacientu trumpais ir lengvai suprantamais sakiniais, gestais, gestais ir akių kontaktu.
• Užsiimti sportu, kuris gali pagerinti jėgą, pusiausvyrą ir širdies sveikatą su sergančiaisiais.
• Užsiimkite smagia veikla su sergančiuoju, pavyzdžiui, maisto gaminimą, sodininkystę, tapymą ar muzikos grojimą.
• Sukurkite įpročius prieš miegą sergantiems, pvz., nežiūrėti televizoriaus ir įjungti namų šviesą.
• Sudarykite dienotvarkę ar kalendorių kaip įrankį prisiminti įvykius ir veiklą, kurią turi atlikti pacientas, taip pat gydymo grafikus.
• Kartu su pacientu sudarykite kitą gydymo planą, kad nustatytumėte, kokį gydymą jis turėtų atlikti.

Narkotikai

Kai kurios vaistų rūšys, dažniausiai naudojamos demencijos simptomams gydyti, yra: acetilcholinesterazės inhibitoriai, memantinas, nerimą mažinantys, antipsichoziniai vaistai ir antidepresantai.

Operacija

Demencija gali būti gydoma chirurginiu būdu, jei ją sukėlė smegenų auglys, smegenų sužalojimas ar hidrocefalija. Chirurgija gali padėti atkurti simptomus, jei smegenys nebuvo nuolat pažeistos.

Nors demencijai gydyti galima naudoti daugybę gydymo būdų, dauguma demencija sergančių žmonių visiškai nepasveiksta. Tačiau gydymas vis tiek turi būti atliekamas siekiant palengvinti atsiradusius simptomus. Be to, tinkamai gydant galima išvengti komplikacijų.

Demencijos komplikacijos

Demencija sergančių žmonių susilpnėjusi atmintis ir mąstymas gali sukelti komplikacijų atliekant kasdienę veiklą. Pavyzdys yra:

• Sužalojimas einant vienas
• Mitybos trūkumas
• Užspringimas, sukeliantis plaučių uždegimą
• Negali gyventi savarankiškai

Demencijos prevencija

Nėra tikslaus būdo užkirsti kelią demencijai. Tačiau yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką, pavyzdžiui:

• Mesti rūkyti.
• Reguliariai mankštinkitės.
• Pakankamai miego.
• Laikykitės mitybos ir sveikos mitybos, pavyzdžiui, valgydami mažai riebalų ir daug skaidulų turintį maistą. Vartokite vitaminus smegenims ir vaistažolių papildus, pvz Gingko biloba, taip pat manoma, kad jis yra geras demencijos prevencijai.
• Sumažinti alkoholio vartojimą.
• Išlaikyti idealų kūno svorį.
• Reguliariai treniruokite smegenis, pavyzdžiui, stropiai skaitydami ar žaisdami kryžiažodžius.
• Reguliariai kontroliuoja kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir cholesterolio kiekį.
• Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei patiriate stresą, depresiją ar nerimo sutrikimus.