Dusulys yra būklė, kai žmogui sunku kvėpuoti. Medicinoje ši būklė taip pat žinoma kaip dusulys. Dusulys gali būti ligos požymis.
Dusulys gali atsirasti staiga ir trumpą laiką (ūmus), bet gali pasireikšti ir ilgą laiką arba kartotis (lėtinis). Tinkamai negydomas dusulys gali sukelti deguonies trūkumą organizme ir sukelti rimtų komplikacijų.
Dusulio priežastys
Gali atsirasti dusulys, nes kvėpavimo sistema ir kraujotaka nepajėgia cirkuliuoti pakankamai deguonies į organizmą. Tačiau be to, dusulys gali būti ir žmogaus psichologinio sutrikimo simptomas.
Toliau pateikiamas sutrikimų, galinčių sukelti dusulį, tipų paaiškinimas:
Plaučių sutrikimai- plaučiai
Dusulys dėl plaučių sutrikimų gali atsirasti dėl kvėpavimo takų obstrukcijos, sumažėjusio plaučių paviršiaus ploto ar neelastingų plaučių. Ši būklė gali pasireikšti ilgą laiką (lėtinė) arba trumpalaikė (ūminė).
Kai kurie plaučių sutrikimai, galintys sukelti lėtinį dusulį, yra šie:
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
- Astma
- Intersticinė plaučių liga
- Bronchektazė
- Asbestozė
- Plaučių vėžys
Tuo tarpu plaučių sutrikimai, galintys sukelti ūmų dusulį, yra šie:
- Astmos priepuolis
- Plaučių embolija
- Plaučių infekcijos, tokios kaip pneumonija ir COVID-19
- Pneumotoraksas
- Skysčių kaupimasis plaučiuose
Širdies veiklos sutrikimai
Dusulys dėl širdies veiklos sutrikimų gali atsirasti, kai širdis nepajėgia optimaliai pumpuoti kraujo, kuriame yra deguonies. Kai kurie širdies sutrikimai, galintys sukelti dusulį, yra šie:
- Koronarinės širdies ligos
- Aritmija
- Stazinis širdies nepakankamumas
- širdies vožtuvų liga
- Perikarditas
Psichikos sutrikimai
Dusulys dėl psichologinių sutrikimų gali atsirasti, nes kvėpavimo raumenys patiria įtampą reaguodami į stresą ar panikos priepuolius. Psichologiniai sutrikimai, galintys sukelti dusulį, yra šie:
- Nerimo sutrikimai
- Somatoforminiai sutrikimai
Dusulio rizikos veiksniai
Dusulys gali užpulti bet ką. Tačiau yra keletas veiksnių, galinčių padidinti dusulio riziką, būtent:
- Antsvoris arba nutukimas
- Per liesas
- Sergate liga, dėl kurios susilpnėja raumenys, pvz., sunkiąja miastenija arba raumenų distrofija
- Kenčia nuo anemijos
- Rūkyti
- Darbas aplinkoje, kurioje pilna užterštumo ar dulkių
- Buvimas aukštumose
Dusulio simptomai
Dusulys yra būklė, kai žmogui sunku kvėpuoti. Ši būklė gali būti tam tikrų ligų, pavyzdžiui, plaučių sutrikimų, simptomas. Asmuo, kuris jaučia dusulį, dažniausiai patiria šiuos skundus:
- Krūtinės pojūtis, pavyzdžiui, prisirišimas arba negalėjimas laisvai judėti
- Toks jausmas, kad reikia daugiau ar greičiau kvėpuoti
- Kūnas jaučia, kad negauna pakankamai oro
- Sunku giliai įkvėpti
Kada eiti pas gydytoją
Ūmus dusulys turi būti nedelsiant patikrintas pas gydytoją, ypač jei jį lydi simptomai, tokie kaip:
- Pilna krūtinė jaučiasi ilgiau nei 30 minučių
- Krūtinės skausmas
- Pėdų ir kulkšnių patinimas
- Kosulys ir karščiavimas
- Švokštimas arba švokštimas įkvėpus ir iškvepiant
- Lūpų ir nagų mėlynumas
- Dusulys, kuris sustiprėja gulint
- pykina
- Alpsta
Jei ūmus dusulys yra pasikartojantis, pvz., sergate astma, gydykite jį namuose pagal gydytojo nurodymus. Jei sandarumas vis tiek nepagerėja, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
COVID-19 gali sukelti dusulio simptomus. Ši būklė ne visada reikalauja skubios pagalbos. Tačiau jei dusulį lydi karščiavimo, kosulio ir nuovargio simptomai, izoliuokites namuose arba turimose izoliacijos patalpose.
Izoliacijos metu stebėkite savo simptomus arba deguonies kiekį kraujyje naudodami oksimetrą, jei toks yra. Jei tuomet pasunkėja kvėpavimas arba sumažėja deguonies kiekis kraujyje, nedelsdami vykite į ligoninę, kad gautumėte gydymą.
Dusulio diagnozė
Norėdami diagnozuoti dusulį, gydytojas užduos klausimus apie paciento simptomus ir ligos istoriją, taip pat, kada simptomai pradėjo pasireikšti. Tada gydytojas atliks išsamų fizinį patikrinimą.
Baigęs klausimą ir atsakymą bei fizinę apžiūrą, gydytojas taip pat gali atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui:
- Oksimetrija, skirta išmatuoti deguonies kiekį kraujyje ir tai, kaip efektyviai deguonis teka kraujyje
- Spirometrijos testas, siekiant išsiaiškinti, kiek oro galite patekti ir išeiti ir kiek laiko tai užtruks
- Kraujo tyrimai infekcijai nustatyti ir hemoglobino kiekiui kraujyje nustatyti
- Krūtinės ląstos rentgeno arba KT skenavimas, siekiant nustatyti plaučių ar širdies sutrikimus
- Elektrokardiograma (EKG), skirta išmatuoti ir įrašyti elektrinį širdies aktyvumą
Dusulio gydymas
Dusulio gydymo tikslas – pašalinti pagrindinę priežastį ir palengvinti simptomus. Todėl gydymas bus koreguojamas atsižvelgiant į priežastį.
Kai kurie gydymo metodai, kuriuos gydytojai gali naudoti dusuliui gydyti, yra šie:
- Inhaliatorių ar bronchus plečiančių vaistų vartojimas nuo dusulio, kurį sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimas, pvz., astma
- Antibiotikų skyrimas nuo dusulio, kurį sukelia bakterinės infekcijos sukeltas plaučių sutrikimas, pvz., lėtinis bronchitas ar pneumonija
- Kraujo papildų davimas nuo anemijos sukelto dusulio
- Vaistų davimas širdies ligoms gydyti, pvz., diuretikai, vaistai nuo aritmijos ar hipertenzijos
- Montavimas krūtinės vamzdelis arba specialus vamzdelis krūtinėje, nuo traumos ar pneumotorakso sukelto dusulio
- Papildomo deguonies tiekimas, palengvinantis plaučių ar širdies darbą
Be gydytojų gydymo, pacientai taip pat turi laikytis sveiko gyvenimo būdo, pavyzdžiui:
- Išlaikyti idealų kūno svorį
- Reguliariai mankštinkitės
- Mesti rūkyti
- Valgykite subalansuotą mitybą
Dusulio komplikacijos ir pavojai
Deguonies trūkumas yra vienas iš dusulio padarinių. Ši būklė gali sukelti komplikacijų, būtent sumišimą ar sąmonės netekimą.
Jei nesate gydomi, deguonies trūkumo būklė pablogės ir gali sukelti rimtesnių komplikacijų, tokių kaip:
- Hipoksemija
- Hipoksija
- Kvėpavimo sutrikimas
- Smegenų pažeidimą
- Inkstų nepakankamumas
Dusulio prevencija
Dusulio riziką galima sumažinti imantis atsargumo priemonių nuo sutrikimų, galinčių sukelti šią būklę. Kai kurie dalykai, kuriuos galima padaryti norint išvengti tokių trukdžių, yra šie:
- Venkite cigarečių dūmų, dirgiklių, alergenų ir kitos oro taršos
- Pakankamas vandens suvartojimas kiekvieną dieną
- Reguliariai mankštinkitės
- Išlaikyti idealų kūno svorį
- Valgykite subalansuotą mitybą, pavyzdžiui, daržoves, vaisius ir nesmulkintus grūdus
- Kruopščiai planuokite kelionę, kad išvengtumėte blogo oro ir sąlygų
- Laikykitės rankų higienos kruopščiai plaudami rankas
- Laikykitės atstumo nuo žmonių, kurie kenčia nuo kvėpavimo takų infekcijų