Paranoidas yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingas per didelis įtarumas ir baimė. Tačiau tinkamai gydant šį sutrikimą turintys žmonės gali gerai bendrauti ir atlikti kasdienę veiklą.
Paranoidinis asmenybės sutrikimas taip pat žinomas kaip kliedesinis sutrikimas. Šios psichologinės problemos priežastis iki šiol nėra tiksliai žinoma. Tačiau manoma, kad praeities traumos turėjo įtakos žmogaus paranoidinės būklės formavimuisi.
Paranoidinių simptomų atpažinimas
Žmonės, turintys paranojinį sutrikimą, visada įtaria, kad kiti žmonės turi slaptų motyvų arba nori juos įskaudinti. Šis nepasitikėjimas kitais gali priversti paranojiškus sergančius žmones nesugebėti užmegzti gerų santykių su aplinka.
Be nuolatinio įtarimo jausmo, žmonėms, sergantiems paranojiniais sutrikimais, yra ir kitų simptomų, įskaitant:
- Visada galvokite, kad kiti žmonės nori juos apgauti
- Sunku dalytis asmenine informacija su kitais, baiminantis, kad informacija bus panaudota prieš juos
- Labai jautrus ir nepriima kritikos
- Greitai supyksta ir palaiko pyktį prieš kitus
- Sunku suprasti jų pačių problemas
- Užsispyręs, ginčytis ir visada galvoja, kad yra teisus
Kaip elgtis su paranoidinėmis sąlygomis
Jei jums ar jūsų šeimos nariui atsiranda minėtų simptomų, nedelsdami kreipkitės į psichologą ar psichiatrą, kad patvirtintumėte diagnozę ir nustatytumėte tinkamus gydymo veiksmus.
Štai keletas gydymo metodų, kuriuos gali naudoti psichologas ar psichiatras:
Psichoterapija
Psichoterapijos tikslas – padėti sergantiesiems paranoija kontroliuoti savo simptomus, pagerinti socialinius įgūdžius ir užmegzti gerus santykius su kitais bei nukreipti pacientus į teigiamą elgesį. Viena iš psichoterapijos rūšių yra kognityvinė elgesio terapija (CBT).
Kognityvinė elgesio terapija gali padėti sergantiesiems suprasti mintis ir jausmus, turinčius įtakos elgesiui. Ši terapija taip pat gali sumažinti sergančiųjų patiriamą paranoją ir pagerinti jų bendravimą su kitais.
Be psichoterapijos, aplinkinių žmonių, ypač šeimos, parama vaidina svarbų vaidmenį padedant žmonėms, sergantiems paranojiniu asmenybės sutrikimu, pagerėti simptomai.
Vaistų administravimas
Tam tikrais atvejais gali būti skiriami ir vaistai, ypač jei paranojiški žmonės patiria psichologinių sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimas ar psichozė. Vaistų tipai, kuriuos gali skirti gydytojas, yra šie:
Antipsichozinis vaistas netipiškas
Netipiniai antipsichoziniai vaistai yra tam tikros rūšies vaistai, naudojami kelių psichikos sutrikimų, įskaitant paranojiškas mintis, simptomams palengvinti. Netipiniai antipsichoziniai vaistai blokuoja serotonino, sukeliančio paranoją, poveikį.
Taigi paranojinių sutrikimų simptomai gali būti nuslopinti. Šis vaistas yra naujo tipo vaistai, kurie, kaip manoma, yra veiksmingesni gydant paranojinius sutrikimus.
Tradiciniai antipsichoziniai vaistai
Įprastų antipsichozinių vaistų veikimo būdas yra daugiau ar mažiau toks pat kaip netipiniai antipsichoziniai vaistai, skirti paranojinių sutrikimų simptomams palengvinti. Tačiau smegenų cheminė medžiaga, kurią blokuoja įprasti antipsichoziniai vaistai, yra dopaminas.
Todėl antipsichoziniai vaistai mažina dopamino kiekį smegenyse arba atkuria dopamino ir kitų cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse.
Paranoidinis asmenybės sutrikimas yra lėtinis sutrikimas, kuris gali tęstis visą gyvenimą. Tačiau atlikdami kai kuriuos iš aukščiau išvardytų veiksmų, paranojinių sutrikimų turintys žmonės gali gerai atlikti savo kasdienę veiklą.
Todėl, jei jums ar jūsų artimam asmeniui pasireiškia simptomai, rodantys pirmiau minėtą paranojišką asmenybę, pabandykite pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru, kad jis ištirtų ir pradėtų gydymą.