Nuolatiniai dantys arba nuolatiniai dantys yra dantys, kurie auga nuolat, pakeičiantys pieninius dantis, kurie auga tik laikinai. Nuolatinių dantų atsiradimo laikas kiekvienam vaikui yra skirtingas, priklausomai nuo kiekvienos būklės vaikas.
Paprastai dantys skirstomi į du tipus: pieninius ir nuolatinius. Nuolatiniai dantys dažnai dar vadinami nuolatiniais arba suaugusiųjų dantimis.
Pieniniai dantys atlieka labai svarbų vaidmenį augant vaiko nuolatiniams dantims, būtent kaip erdvės barjeras, kad nuolatiniai dantys galėtų augti.
Jei pieniniai dantys iškrenta anksčiau laiko, tarpas ar tarpas tarp dantų susiaurėja, nes dantys linkę judėti į tuščią vietą. Dėl to nuolatiniai dantys augs nenormaliai. Nuolatinių dantų išdėstymas taip pat sutaps ir atrodys netvarkingai.
Pagal savo funkciją dantys gali būti suskirstyti į 4 tipus, būtent:
- smilkiniai (ryškus), kąsti ar pjaustyti maistą.
- Iltinis dantis (iltys), suplėšyti ar sutraiškyti maistą.
- Maži krūminiai dantys (prieškrūminiai dantys), sunaikinti maistą.
- Dideli krūminiai dantys (krūminiai dantys), sumalti maistą.
Nuolatinis dantų augimas vaikams
Pirmą kartą kūdikiui pradeda kristi pieniniai dantys, dažniausiai 6 ar 7 metų amžiaus. Po to trūkstami pieniniai dantys bus pakeisti nuolatiniais arba nuolatiniais dantimis.
Pirmųjų nuolatinių dantų atsiradimo laikas kiekvienam vaikui gali skirtis. Paprastai pirmieji nuolatiniai dantys vaikams išdygsta 6-7 metų amžiaus.
Vaikų nuolatinių dantų atsiradimo tvarka yra tokia:
- Apatiniai krūminiai dantys arba krūminiai dantys (6-7 metų amžiaus)
- Žandikaulio krūminiai dantys (6-7 metų)
- Apatiniai priekiniai dantys (6-7 metų amžiaus)
- Žandikaulio priekiniai dantys (7-8 metų amžiaus)
- Apatiniai iltiniai dantys (9-10 metų)
- Maži 1-ieji krūminiai dantys arba 1-i prieškrūmiai (10-11 metų)
- 3 krūminiai dantys arba žandikauliai ir apatiniai 2 prieškrūmiai (10-12 metų)
- iltys (11-12 metų)
- 2 krūminiai dantys (12-13 metų)
Veiksniai, įtakojantys nuolatinių dantų augimą
Ne visiems vaikams atsiranda nuolatiniai dantys aukščiau aprašytu laiku. Yra keletas veiksnių, dėl kurių nuolatiniai dantys auga vėlai arba visai neauga, įskaitant:
Vietiniai veiksniai
Čia nurodytos vietinės priežastys yra pieninių dantų sužalojimas, dantų augliai, priešlaikinis pieninių dantų iškritimas, pažeisti dantys, negimdinis danties augimas ir įtrūkimai ar tarpai burnoje (burnos plyšys).
Sisteminiai veiksniai
Šie veiksniai yra netinkama mityba, vitamino D trūkumas, su endokrininiais hormonais susijusios ligos, ligos cerebrinis paralyžiusir ilgalaikė chemoterapija.
genetiniai veiksniai
Šie genetiniai veiksniai yra susiję su paveldimomis ligomis, tokiomis kaip: Dnuosavas sindromas, GAPO sindromas, ir kiti sutrikimai, susiję su dencraniofacial vystymosi sutrikimais (dantų, kaukolės ir veido).
Tėvai turi vesti vaiką pas odontologą, jei laiku neatsiranda pirmieji krūminiai dantys. Apžiūrą pas gydytoją taip pat reikia atlikti, jei pieniniai dantys iškrito, bet nuolatiniai dantys neatsirado per maždaug 6 mėnesių – 1 metų laukimo laiką arba pieniniai dantys neiškrenta iki pilnametystės.
Esant tokiai būklei, odontologas ištirs vaiko dantų būklę. Jei reikia, gydytojas atliks rentgeno tyrimą, kad nustatytų nuolatinių dantų būklę ir padėtį dantenose ir žandikaulyje, taip pat ar nėra vaiko dantų anomalijų.
parašyta oleh:
drg. RobbykhRozalienė, M.Sc(Stomatologas)