Vienas iš įprastų keloidų gydymo būdų yra keloidų injekcijos. Šios procedūros metu gydytojas suleis kortikosteroidus tiesiai į keloidą, kuris yra randinis audinys, kuris auga aiškiai ir yra platesnis už pradinę žaizdą.
Kai pažeidžiama oda, kūno ląstelės natūraliai formuoja randų audinį, kad padengtų ir gydytų žaizdą. Tačiau žmonėms, sergantiems keloidais, šis rando audinys per daug išauga už žaizdos srities. Keloidai gali atrodyti kaip rausvi iškilimai su lygiu paviršiumi.
Keloidinėms injekcijoms dažniausiai naudojami kortikosteroidiniai vaistai: triamcinolono acetonidas. Keletas kitų narkotikų rūšių, pvz 5-fluorouracilas ir bleomicinas, taip pat galima derinti su triamcinolonas pasiekti optimalius rezultatus. Tyrimai rodo, kad keloidinės injekcijos su triamcinolonas duoda gerų rezultatų 50–100 % atvejų, o pasikartojimo dažnis – tik apie 9–50 %.
Keloidų injekcijų veikimas ir poveikis
Kortikosteroidų vaistai, naudojami keloidų injekcijų procedūroms, gali padėti sumažinti keloidų dydį ir pagerinti jų išvaizdą keliais būdais. Štai paaiškinimas.
- Kortikosteroidai gali sumažinti uždegiminį procesą (uždegiminį), kuris atsiranda keloiduose, nes slopina baltųjų kraujo kūnelių, tokių kaip monocitai ir fagocitai, judėjimą į žaizdos sritį. Tai gali užkirsti kelią keloidinių simptomų, tokių kaip niežulys ir skausmas, pablogėjimu.
- Kortikosteroidai gali užkirsti kelią esamoms fibroblastų ląstelėms susidaryti daugiau fibroblastų. Šios fibroblastų ląstelės yra ląstelės, gaminančios randų audinį.
- Kortikosteroidai gali slopinti keratinocitų ląstelių, kurios yra tankaus baltymo odoje gamintojos, vystymąsi ir sulėtinti naujų odos epitelio ląstelių augimą keloiduose.
- Kortikosteroidai gali slopinti naujo kolageno susidarymą keloidiniame audinyje ir palaikyti kolagenazės fermento darbą skaidant jau susidariusį kolageną.
Keloidų injekcijos procedūra
Kortikosteroidiniai vaistai bus švirkščiami tiesiai į probleminę sritį (intralezinė injekcija), ty keloidinį audinį. Štai keloidų injekcijos procedūros žingsniai:
- Prieš suleisdamas kortikosteroidų vaistus, gydytojas nuvalys keloidą ir aplinkinę sritį antiseptiniu tirpalu. Taip siekiama išvengti bakterinės infekcijos injekcijos vietoje.
- Kortikosteroidų skysčius galima duoti praskiedus arba neskiedus. Skiedimas gali būti atliekamas naudojant fiziologinį tirpalą arba anestetiką, siekiant sumažinti skausmą.
- Kortikosteroidai bus švirkščiami tiesiai į keloidinį išsipūtimą naudojant ploną adatą.
- Injekcijos bus kartojamos reguliariai kas mėnesį arba kas kelis mėnesius.
Tyrimai rodo, kad keloidai pradeda minkštėti praėjus maždaug 3 savaitėms po injekcijos. Per 5 savaites keloidiniai išsikišimai pradeda mažėti ir tampa plokštesni.
Keloidinių injekcijų šalutinis poveikis
Nors keloidinės injekcijos yra gana saugios, jos vis tiek gali sukelti šalutinį poveikį, pasireiškiantį vietinėmis reakcijomis tik keloidinėje srityje arba platesnėmis (sisteminėmis) reakcijomis. Štai keletas šalutinių keloidinių injekcijų poveikių:
- Telangiektazija, kuriai būdingas smulkių raudonų dryžių atsiradimas keloidinėje srityje dėl po juo esančių smulkių kraujagyslių išsiplėtimo.
- Odos ir po oda esančio riebalinio audinio plonėjimas ir irimas (atrofija)
- Pasikeičia odos pigmentacija, todėl oda injekcijos vietoje bus tamsesnė arba šviesesnė nei aplinkinė oda
- Kraujavimas, žaizdos ir odos infekcijos
- Kušingo sindromą sukelia padidėjęs hormono kortizolio kiekis organizme
Keloidai paprastai neišnyksta savaime, jie netgi gali toliau augti. Todėl, jei turite keloidų ir norite jų atsikratyti, kreipkitės į dermatologą, kad sužinotumėte, ar jūsų keloidus galima gydyti keloidinėmis injekcijomis, ar reikia kitokio gydymo.
Be to, kad keloidas nepablogėtų, taip pat patariama keloidą saugoti nuo saulės poveikio ir trinties su drabužiais.
Parašyta:
dr. Irene Cindy Sunur