Baltymai yra svarbi maistinė medžiaga, kuri atlieka svarbų vaidmenį formuojantis ir atkuriant ląsteles ir kūno audinius. Tačiau baltymų perteklius taip pat nėra naudingas sveikatai. Taigi, baltymų suvartojimą reikia koreguoti iki rekomenduojamo kiekio.
Kaulų, raumenų ir odos audiniai, taip pat įvairūs kūno organai daugiausia sudaryti iš aminorūgščių – medžiagų, kurios yra baltymų apykaitos produktas. Baltymai ne tik sudaro kūno audinius ir ląsteles, bet ir dalyvauja gaminant fermentus ir įvairius organizmo hormonus, tokius kaip augimo hormonas. Todėl organizmui reikalingas didelis baltymų kiekis.
Tačiau taip pat nerekomenduojama vartoti baltymų per daug, nes tai gali pakenkti sveikatai. Manoma, kad per didelis baltymų suvartojimas turi įtakos medžiagų apykaitos procesams ir apsunkina inkstų darbą.
Rekomenduojama paros baltymų norma
Jei organizmas negauna baltymų, žmogus gali patirti keletą požymių ir simptomų: plaukų slinkimas, jautrumas infekcijoms, organizmas ilgiau atsigauna sergant, netinkama mityba dėl baltymų trūkumo ar kwarshiorkor.
Todėl reikia patenkinti dienos baltymų normą, kad organizmas išliktų sveikas. Tačiau rekomenduojama paros baltymų norma kiekvienam žmogui skiriasi, priklausomai nuo amžiaus ir lyties.
Toliau pateikiamos rekomendacijos dėl dienos baltymų suvartojimo pagal Indonezijos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją 2019 m.
- 1–6 metų vaikai: 20–25 gramai
- 7–9 metų vaikai: 35–40 gramų
- Paaugliai: 60–75 gramai
- Suaugusiems: 50-70 gramų
- Nėščioms ir žindančioms moterims: 70–85 g
Rekomenduojama paros baltymų norma taip pat gali skirtis kiekvienam žmogui, priklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio ir organizmo sveikatos būklės.
Žmonės, kuriems patariama vartoti daugiau baltymų, yra sportininkai, pagyvenę žmonės ir žmonės, kurie atsigauna po traumos ar ligos. Tačiau tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, kai organizmas yra pažeistas arba sutrikusi inkstų funkcija, gali tekti apriboti arba sumažinti baltymų suvartojimą.
Norėdami patenkinti baltymų poreikį, galite valgyti baltyminį maistą, pavyzdžiui, liesą mėsą, kiaušinius, riešutus, žuvį, sūrį, pieną arba, jei reikia, baltymų papildus.
Baltymų pertekliaus poveikis organizmui
Nors baltymų trūkumas nėra naudingas organizmui, baltymų perteklius taip pat gali sukelti sveikatos problemų. Štai keletas baltymų pertekliaus organizme padarinių:
1. Ketonų kaupimasis ir blogas kvapas iš burnos
Pakeitus angliavandenių turinčio maisto, pavyzdžiui, ryžių, suvartojimą valgant per daug baltymų turinčio maisto, organizmas gali patirti būklę, vadinamą ketoze.
Dėl šios būklės organizme gali kauptis ketoninės medžiagos ir sukelti blogą kvapą. Be to, ketonų kaupimasis taip pat gali pakenkti inkstams.
2. Svorio padidėjimas
Daug baltymų turinti dieta iš tiesų gali padėti numesti svorį per trumpą laiką. Tačiau ilgalaikis šios dietos poveikis iš tikrųjų gali padidinti svorį, nes baltymų perteklius bus kaupiamas kaip riebalinis audinys.
Taip atsitiks labiau, jei valgysite daug baltymų turintį maistą, kuriame taip pat daug riebalų, pavyzdžiui, raudoną mėsą ar riebią mėsą. Tuo tarpu sportininkams ar žmonėms, kurie reguliariai treniruoja raumenis, daug baltymų turinti dieta gali padidinti raumenų masę, todėl padidės ir kūno svoris.
3. Inkstų pažeidimas
Organizme baltymai bus perdirbti į aminorūgštis. Likusi baltymų apykaita į aminorūgštis virs karbamidu, kuris turi būti filtruojamas ir išsiskiria per inkstus su šlapimu.
Tai yra priežastis, kodėl vartojant daug baltymų, inkstai gali dirbti papildomai. Todėl žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, paprastai patariama apriboti arba sumažinti baltymų suvartojimą, kad inkstų pažeidimas nepablogėtų.
4. Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika
Gyvūninių baltymų, gaunamų iš raudonos mėsos, riebios mėsos ar subproduktų, taip pat yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio.
Todėl per daug baltymų turinčio gyvūninės kilmės maisto vartojimas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką.
5. Kalcio netekimas
Vartojant daug baltymų, organizmas gali išeikvoti daugiau kalcio. Nustatyta, kad sumažinus kalcio kiekį organizme, kaulai tampa porėti ir padidėja osteoporozės rizika.
Tiesą sakant, reikia atsižvelgti ne tik į baltymų kiekį, bet ir į suvartojamų baltymų šaltinį. Ekspertai siūlo rinktis baltymų suvartojimą iš kelių šaltinių – tiek gyvūninės kilmės, kaip žuvis, ir augalinių baltymų šaltinių, tokių kaip riešutai ir sėklos.
Nors manoma, kad baltymų perteklius yra susijęs su padidėjusia kelių ligų rizika, kol kas reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant ištirti bendrą baltymų pertekliaus poveikį sveikatai.
Kad baltymų kiekis būtų pakankamas, nei per mažai, nei per daug, gyvenkite sveikai ir subalansuotai. Tačiau jei sergate tam tikromis ligomis, pasitarkite su gydytoju, kad išsiaiškintumėte jūsų būklę atitinkantį suvartojamų baltymų kiekį.