Kūdikių išvaržoms dažniausiai būdingas iškilimas aplink bambą ar lytinius organus. Kūdikių išvaržos požymiai ir simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo išvaržos tipo. Jei išvaržos buvo pastebėtos anksti, jos gali būti gydomos prieš atsirandant komplikacijoms.
Išvaržos atsiranda tada, kai susilpnėja kūno organus laikantys raumenys arba atsiranda anomalijų, todėl jie negali išlaikyti organų tinkamoje padėtyje. Šią būklę gali patirti ne tik suaugusieji, bet ir kūdikiai.
Kūdikių išvaržos požymiai ir simptomai pagal tipą
Dažniausios kūdikių išvaržos rūšys yra bambos ir kirkšnies išvarža. Toliau pateikiami kai kurie kūdikių išvaržos požymiai pagal tipą:
Kūdikių bambos išvarža
Bambos išvarža pasižymi minkšto gumbelio atsiradimu bamboje arba aplink bambą. Ši būklė gali atsirasti, kai gimus kūdikiui virkštelės skylė nėra visiškai uždaryta.
Bambos išvaržomis dažniausiai serga mažo svorio kūdikiai ir neišnešioti gimę kūdikiai. Atsiradęs gumbas paprastai padidės, kai kūdikis kosėja, juokiasi ir verkia, bet vėl nuslūgs, kai jis nejuda arba guli.
Kūdikių bambos išvaržos paprastai nesukelia skausmo ar kitų simptomų ir praeina savaime, kai vaikui sukanka 1–2 metai.
Tačiau jei išvarža išlieka ir vaikui sulaukus 4 metų arba sukelia nerimą keliančius simptomus, pvz., gumbelį, kuris didėja ir keičia spalvą, arba kūdikis atrodo niūrus ir jaučia skausmą, labai svarbu nedelsiant atlikti gydytojo apžiūrą ir gydymą.
Kirkšnies išvarža kūdikiams
Kirkšnies išvaržas kūdikiams gali sukelti pilvo sienelės anomalijos ar defektai, todėl dalis žarnyno patenka į apatinę pilvo ertmę ir išsikiša į kirkšnį.
Ši būklė gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims. Tačiau kirkšnies išvaržos atvejai dažniau pasitaiko vyriškos lyties kūdikiams, ypač gimusiems per anksti. Be to, kūdikiams, kurių šeimos nariai anksčiau sirgo kirkšnies išvarža, taip pat yra didesnė rizika susirgti.
Kūdikių kirkšnies išvaržą galima nustatyti atkreipus dėmesį į sritį aplink lytinius organus. Jei kūdikio kirkšnyje ar sėklidėse yra nykščio dydžio gumbas, ypač kai jis verkia ar aktyviai juda ir gulėdamas griūva, kūdikiui gali atsirasti kirkšnies išvarža.
Tuo tarpu mergaičių kirkšnies išvarža gali būti ovalo formos gumbelis kirkšnyje arba lytinėse lūpose (gaktos lūpose). Be gabalėlių aplink lytinius organus, dėl kirkšnies išvaržų kūdikis gali būti nervingesnis ir sumažėjęs apetitas.
Kūdikių išvaržų gydymas
Jau anksčiau buvo minėta, kad dauguma kūdikių, sergančių bambos išvarža, sulaukę 1–2 metų gali sugyti patys.
Tačiau jei atsiradęs gumbas yra skausmingas, kietos tekstūros arba nesusitraukia iki vaikui sukaks 2 metai, gydytojas rekomenduos chirurginį metodą. Taip pat atliekama operacija, jei atsiradęs iškilimas neišnyksta iki vaikui sukaks 4 metai.
Tuo tarpu kūdikius, sergančius kirkšnies išvaržomis, galima gydyti tik chirurginiu būdu. Ši procedūra atliekama siekiant, kad iškilimas nepadidėtų, nesutvirtėtų ir nepajuoduotų. Negydoma kirkšnies išvarža gali visam laikui pažeisti kūno audinius.
Kitas dalykas, į kurį taip pat reikia atkreipti dėmesį, – nereikėtų masažuoti ar nespausti atsiradusio iškilimo, nes toks veiksmas gali pabloginti kūdikio būklę.
Kad kūdikių išvaržas būtų galima nustatyti kuo anksčiau ir nedelsiant pradėti gydymą, turite atpažinti simptomus. Atidžiai stebėkite savo mažylio būklę kiekvieną kartą, kai jį maudote ar keičiate drabužius. Jei bambos srityje ar pilvo apačioje radote gumbą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.