Blužnies funkcija imuninei sistemai

Daugelis žmonių gali retai girdėti blužnį, tačiau blužnies funkcija organizmui yra labai svarbi. Blužnis filtruoja pažeistus raudonuosius kraujo kūnelius ir palaiko bei palaiko organizmo imuninę sistemą. Sutrikus blužnies funkcijai, organizmas bus imlus ligoms.

Blužnis yra limfinės sistemos arba limfinės sistemos dalis. Šis rausvai raudonas organas yra viršutinėje kairėje pilvo ertmėje, tiksliai už skrandžio.

Blužnis yra maždaug 10–12 cm ilgio ir maždaug 150–200 gramų svorio suaugusio žmogaus kumščio dydžio. Tačiau blužnies dydis ir svoris kiekvienam žmogui gali skirtis.

Įvairios blužnies funkcijos kūnui

Štai keletas blužnies funkcijų organizme:

1. Filtruokite raudonuosius kraujo kūnelius

Viena iš pagrindinių blužnies funkcijų yra filtruoti raudonuosius kraujo kūnelius, kurie netinkamai funkcionuoja arba buvo pažeisti.

Šiame organe sveiki raudonieji kraujo kūneliai išsiskirs ir nutekės atgal po visą kūną, o seni ar pažeisti kraujo kūneliai bus filtruojami ir sunaikinami, kad būtų pašalinti iš organizmo. Pašalinus senus ar pažeistus raudonuosius kraujo kūnelius, kaulų čiulpuose susidaro nauji raudonieji kraujo kūneliai.

Taigi, raudonieji kraujo kūneliai, cirkuliuojantys organizme, visada bus švarūs ir tinkamai veiks.

2. Taupyk kraujo atsargas

Kita blužnies funkcija yra saugoti raudonuosius kraujo kūnelius ir trombocitus. Šios dvi kraujo ląstelės paprastai išsiskiria iš blužnies, kai yra stiprus kraujavimas, kad padėtų gijimo procesui ir pakeistų prarastą kraują.

3. Apsaugo organizmą nuo infekcijos

Blužnyje yra baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų limfocitais, makrofagais ir antikūnus formuojančiomis ląstelėmis. Šios ląstelės gali sugauti ir sunaikinti virusus ar bakterijas, kurie patenka į organizmą, kad išvengtų infekcijos.

4. Gaminamos kraujo ląstelės

Gimdoje raudonuosius kraujo kūnelius vaisiaus kūne gamina blužnis. Tačiau vėliau po vaisiaus gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamybą beveik visiškai pakeičia kaulų čiulpai. Be to, blužnis taip pat gamina baltuosius kraujo kūnelius ir limfocitus.

Ar gali žmogus gyventi be blužnies?

Nors yra daug blužnies funkcijų, šis organas nėra laikomas gyvybiškai svarbiu organu, pavyzdžiui, širdimi ir smegenimis. Todėl žmogus vis tiek gali išgyventi be blužnies. Medicininiu požiūriu blužnies nebuvimo organizme būklė vadinama asplenija. Kai organizmas neturi blužnies, blužnies funkciją pakeis kepenys.

Asplenija gali pasireikšti nuo gimimo, tačiau ši būklė priskiriama labai retai. Asplenija, kuri atsiranda nuo gimimo, dažniausiai atsiranda dėl genetinių sutrikimų arba apsigimimų.

Be to, žmogus gali patirti aspleniją dėl chirurginio blužnies pašalinimo. Ši operacija paprastai atliekama, kai atsiranda tam tikrų sąlygų ar ligų, tokių kaip:

  • Dėl stipraus smūgio avarijos metu pažeidžiama arba plyšta blužnis
  • Padidėjusi blužnis
  • Sunki blužnies infekcija, pvz., blužnies abscesas
  • Kraujo sutrikimai, tokie kaip pjautuvinė anemija, hemolizinė anemija, vera policitemija ir ITPidiopatinė trombocitopeninė purpura)
  • Vėžys, pvz., kraujo vėžys (leukemija) ir limfos vėžys (limfoma)

Tačiau blužnies nebuvimas gali susilpninti imuninę sistemą, todėl ji tampa jautri infekcijai.

Todėl žmonėms, gyvenantiems be blužnies, patariama baigti imunizaciją, kad jų organizmas būtų stipresnis kovojant su infekcija. Tam tikrais atvejais žmonėms, kurie nebeturi blužnies dėl chirurginio blužnies pašalinimo, taip pat gali prireikti antibiotikų, kad būtų išvengta infekcijos.

Norint tinkamai funkcionuoti blužnis, rekomenduojama riboti alkoholio vartojimą, nevartoti narkotikų, dirbant ir vairuojant dėvėti asmenines apsaugos priemones, lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus, vengti keisti lytinius partnerius.

Norint palaikyti ir stebėti blužnies funkciją, taip pat patariama reguliariai tikrintis sveikatą, pasikonsultavus su gydytoju ligoninėje.