Smegenų uždegimas – simptomai, priežastys ir gydymas

Smegenų uždegimas arba encefalitas yra smegenų audinio uždegimas, galintis sukelti neurologinių sutrikimų simptomus. Neurologinių sutrikimų simptomai gali būti sąmonės sumažėjimas, traukuliai ar judėjimo sutrikimai.

Smegenų uždegimas gali atsirasti dėl virusinių, bakterinių ar grybelinių infekcijų. Šia liga dažniau serga vaikai ir pagyvenę žmonės, nes jų imuninė sistema būna susilpnėjusi. Nors ir retas, smegenų uždegimas gali būti rimtas ir pavojingas gyvybei. Todėl būtina kuo greičiau diagnozuoti ir gydyti.

Smegenų uždegimo priežastys

Daugumą smegenų uždegimų sukelia virusinės infekcijos. Virusinės infekcijos gali tiesiogiai atakuoti smegenis arba vadinamos pirminiu encefalitu, bet gali kilti ir iš kitų kūno organų, o vėliau užpulti smegenis arba vadinamos antriniu encefalitu.

Virusai, galintys sukelti smegenų uždegimą, yra šie:

• Herpes simplex virusas, sukeliantis pūslelinę burnoje ir lytinių organų pūslelinėje bei pūslelinę kūdikiams.
• Virusas Varicella zoster, vėjaraupių ir juostinės pūslelinės priežastis.
• Epstein-Barr virusas, mononukleozės priežastis.
• Virusas, sukeliantis tymus (tymų), kiaulytė (kiaulytės) ir raudonuke.
• Gyvūnų virusai, tokie kaip pasiutligė ir nipah virusas.

Ši virusinė infekcija gali būti užkrečiama, tačiau pats encefalitas nėra užkrečiamas. Be virusų, smegenų uždegimą gali sukelti ir bakterijos ar grybeliai.

Smegenų uždegimas arba encefalitas dažniau pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, pavyzdžiui, ŽIV užsikrėtusiems žmonėms arba žmonėms, vartojantiems imunosupresinius vaistus.

Smegenų uždegimo simptomai

Encefalitas arba smegenų uždegimas prasideda lengvais į gripą panašiais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, galvos skausmas, vėmimas, nuovargis, raumenų ir sąnarių skausmas. Kai jis progresuoja, smegenų uždegimas gali sukelti rimtesnių simptomų, tokių kaip:

• Karščiavimas virš 39oC.
• apsvaigęs.
• haliucinacijos.
• Nestabili emocija.
• Sutrikusi kalba, klausa ar regėjimas.
• Raumenų silpnumas.
• Veido ar tam tikrų kūno dalių paralyžius.
• traukuliai.
• Sąmonės netekimas.

Kūdikiams ir vaikams pasireiškiantys galvos smegenų uždegimo simptomai yra bendri, todėl nėra lengvai atpažįstami, nes primena kitų ligų simptomus. Simptomai, kurie gali pasireikšti, yra šie:

• Pykinimas ir vėmimas
• Sumažėjęs apetitas
• Vaiko kūnas atrodo sustingęs
• Ant galvos vainiko atsiranda iškilimas
• Nerimas ir daug verkia

Kada eiti pas gydytoją

ŽIV užsikrėtusiems žmonėms patariama ir toliau vartoti antivirusinius vaistus, kad jų liga būtų kontroliuojama ir neužsikrėstų kitomis ligomis, pavyzdžiui, encefalitu. Kai kurioms ligoms, pavyzdžiui, autoimuninėms ligoms, reikia ilgalaikių imunosupresinių vaistų. Aptarkite su savo gydytoju apie šių vaistų vartojimo naudą ir riziką, taip pat apie tai, kaip apsisaugoti nuo infekcijos vartojant imunosupresinius vaistus.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia pirmiau minėti galvos smegenų uždegimo simptomai arba jaučiate stiprų galvos skausmą kartu su dideliu karščiavimu.

Kūdikius ir vaikus, kuriems įtariami encefalito simptomai, reikia nedelsiant vežti į ligoninę gydytojo apžiūrai. Smegenų uždegimą reikia gydyti nuo ankstyvo amžiaus, kad būtų išvengta tolesnio vaikų smegenų pažeidimo.

Smegenų uždegimo diagnozė

Smegenų uždegimą dažnai sunku diagnozuoti, nes jam būdingi ankstyvi simptomai, primenantys gripo simptomus. Pradiniame tyrimo etape gydytojas paklaus apie simptomus, o po to atliks fizinę paciento apžiūrą.

Tada gydytojas atliks tolesnį tyrimą, kad įsitikintų, jog asmuo turi smegenų uždegimą ar encefalitą. Tolesnį patikrinimą atlieka:

• MRT arba CT skenavimas

  MRT arba kompiuterinė tomografija yra pirmasis gydytojo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti smegenų uždegimą. Šis tyrimas gali parodyti smegenų sutrikimus, tokius kaip patinimas ar navikai, kurie sukelia smegenų uždegimą.

• Juosmens punkcija

  Šis tyrimas atliekamas siekiant nustatyti infekciją sukeliančio viruso tipą. Atlikdamas juosmeninę punkciją, gydytojas įsmeigs adatą į stuburą, kad paimtų smegenų skysčio mėginį laboratoriniam tyrimui.

• Elektroencefalograma (EEG)

  Šį tyrimą gydytojas atlieka siekdamas patikrinti smegenų elektrinį aktyvumą ir nustatyti užkrėstų smegenų vietą.

• Laboratorinis tyrimas

  Norint nustatyti infekcijos priežastį, gali būti atliekami keli laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo, šlapimo ar skreplių tyrimai.

• Smegenų biopsija

  Šia procedūra siekiama aptikti viruso buvimą imant smegenų audinio mėginius. Ši procedūra atliekama tik tuo atveju, jei simptomai pablogėja ir gydymas nebėra veiksmingas.

Smegenų uždegimo gydymas

Smegenų uždegimą reikia gydyti ligoninėje. Kuo greičiau atliekamas gydymas, tuo didesnis gydymo proceso sėkmės rodiklis. Gydymo tikslas yra pašalinti priežastį, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Gydymas, kurį skirs neurologas, gali apimti:

Narkotikai

Didžiąją dalį galvos smegenų uždegimo sukelia virusinės infekcijos, todėl pagrindinis gydymas atliekamas skiriant antivirusinius vaistus. Naudojami šie antivirusinių vaistų tipai: acikloviras ir gancikloviras. Tačiau šie du vaistai gali gydyti tik tam tikrus virusus, tokius kaip herpes simplex ir varicella zooster.

Jei infekciją sukelia bakterijos ar grybeliai, gydytojas paskirs antibiotikų ar priešgrybelinių vaistų.

Gydytojas taip pat skirs kitų vaistų, kurie bus naudingi pasireiškusiems simptomams palengvinti. Šios narkotikų rūšys yra:

• Kortikosteroidai

  Kortikosteroidai mažina uždegimą ir spaudimą galvos viduje.

• Antikonvulsantai

  Šis vaistas vartojamas traukuliams sustabdyti arba jų profilaktikai.

• Paracetamolis

  Šis vaistas skiriamas skausmui ir karščiavimui malšinti.

• Raminamieji (raminamieji)

  Šis vaistas ramina emociškai sutrikusius ir irzlius žmones.

Pacientams, sergantiems smegenų uždegimu ar encefalitu, taip pat bus leidžiama į veną skysčių ir maistinių medžiagų, kad būtų išvengta dehidratacijos ir palaikyti organizmo mitybos poreikius. Jei reikia, pacientui bus įtaisytas kvėpavimo aparatas. Gydymo trukmė gali trukti nuo kelių dienų, savaičių iki mėnesių, priklausomai nuo paciento būklės.

Speciali terapija

Jei smegenų uždegimas paveikė smegenų gebėjimą atsiminti ir suprasti dalykus arba kenčiančiam žmogui sunku kalbėti ar valdyti kūną, būtina reabilitacijos programa. Kai kurios terapijos rūšys, kurias galima atlikti, yra:

• Fizinė terapija

  Fizinė terapija arba fizioterapija atliekama siekiant pagerinti raumenų jėgą, kūno pusiausvyrą ir kontroliuoti motorinius nervus.

• Kalbos terapija

  Šia terapija siekiama atkurti kalbą kontroliuojančių raumenų funkciją.

• Ergoterapija

  Ši terapija skiriama tam, kad pacientas galėtų atlikti kasdienę veiklą.

• Psichoterapija

  Psichoterapija gali padėti kontroliuoti nestabilias emocijas ir susidoroti su paciento patiriamais asmenybės pokyčiais.

Smegenų uždegimo komplikacijos

Dauguma žmonių, sergančių sunkiu smegenų uždegimu, patiria komplikacijų dėl atsiradusio uždegimo. Galimų komplikacijų rizika priklauso nuo kelių veiksnių, būtent nuo paciento amžiaus, infekcijos priežasties, sunkumo ir gydymo greičio.

Encefalito sukeltas smegenų pažeidimas gali trukti mėnesius ar net amžinai. Smegenų pažeidimo vieta taip pat gali nustatyti komplikacijų tipą. Šios komplikacijos apima:

• Paralyžius
• Kalbos ir kalbos sutrikimai
• Klausos ir regos sutrikimas
• Generalizuotas nerimo sutrikimas
• Atminties praradimas arba amnezija
• Asmenybės sutrikimas
• Epilepsija

Esant sunkiam smegenų uždegimui, ligonius gali ištikti koma ir net mirti.

Smegenų uždegimo prevencija

Pagrindinė smegenų uždegimo prevencija yra skiepijimas nuo jį sukeliančio viruso. Viena iš vakcinų nuo encefalitą sukeliančio viruso yra MMR vakcina. Ši vakcina apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės – virusinių ligų, galinčių sukelti galvos smegenų uždegimą.

Kūdikiams ir mažiems vaikams MMR imunizacija turėtų būti atliekama du kartus, būtent sulaukus 15 mėnesių ir 5 metų. Jei niekada nebuvote pasiskiepiję MMR, vakcina gali būti paskiepyta bet kuriuo metu.

MMR vakcina taip pat skiepijama, kai ketinate keliauti į vietoves, kuriose gali atsirasti infekcija. Tokiu atveju dar kartą pasitarkite su gydytoju dėl jums tinkamos vakcinos tipo.

Be imunizacijos, yra keletas paprastų veiksmų, kurių galite imtis, kad išvengtumėte viruso perdavimo ir sumažintumėte encefalito riziką, būtent:

• Reguliariai plaukite rankas, ypač prieš valgydami ir pasinaudoję vonios kambariu.
• Nesidalinkite stalo įrankių naudojimu su kitais.
• Apsaugokite nuo uodų įkandimų dėvėdami uždengtus drabužius arba naudodami losjoną nuo uodų.