Glomerulonefritas yra glomerulų uždegimas. Glomerulus yra inksto dalis, kuri filtruoja atliekas ir pašalina skysčių bei elektrolitų perteklių iš organizmo.
Glomerulonefritas gali būti trumpalaikis (ūmus) arba ilgalaikis (lėtinis). Ši būklė taip pat gali greitai išsivystyti ir sukelti inkstų pažeidimą (greitai progresuojantis glomerulonefritas).
Glomerulonefritas yra būklė, kurią gali sukelti infekcija, autoimuninė liga arba kraujagyslių uždegimas. Šią būklę reikia gydyti, nes ji gali sukelti komplikacijų, pvz., ūminį arba lėtinį inkstų nepakankamumą.
Glomerulonefrito priežastys ir provokuojantys veiksniai
Glomerulonefritas gali atsirasti dėl įvairių būklių, tokių kaip infekcijos, autoimuninės ligos ir kraujagyslių sutrikimai. Paprastai ūminio glomerulonefrito priežastis yra akivaizdesnė nei lėtinio glomerulonefrito.
Kai kurios sąlygos, galinčios sukelti ūminį glomerulonefritą, yra šios:
Bakterinė ar virusinė infekcija
Bakterinės ar virusinės infekcijos gali sukelti per didelę organizmo imuninės sistemos reakciją, dėl kurios gali išsivystyti inkstų uždegimas. Infekcijų, kurios gali sukelti glomerulonefritą, pavyzdžiai yra bakterinės infekcijos Streptokokas gerklėje, danties infekcija,endokarditas bakterijų, ŽIV ir hepatito.
Vaskulitas
Vaskulitas gali atsirasti įvairiuose organuose, įskaitant inkstus. Vaskulito, kuris pažeidžia inkstų kraujagysles ir sukelia glomerulonefritą, pavyzdžiai yra poliarteritas ir Wegenerio granulomatozė.
Imuninės sistemos sutrikimai
Vilkligė yra autoimuninė liga, galinti sukelti visų kūno organų, įskaitant inkstus ir glomerulus, uždegimą. Be vilkligės, imuninės sistemos sutrikimai, kurie taip pat gali sukelti glomerulų uždegimą, yra:
- Goodpasture sindromas, kuris yra būklė, panaši į plaučių uždegimą ir galinti sukelti kraujavimą iš plaučių ir inkstų
- IgA nefropatija, kuri yra būklė, sukelianti vieno iš imuninės sistemos (IgA) baltymų nusėdimą inkstų glomeruluose.
Lėtinis glomerulonefritas dažnai neturi konkrečios priežasties. Viena genetinė liga, būtent Alporto sindromas, gali sukelti lėtinį glomerulonefritą. Manoma, kad cheminių angliavandenilių tirpiklių poveikis ir vėžys taip pat gali sukelti lėtinį glomerulonefritą.
Glomerulonefrito simptomai
Simptomai, atsirandantys pacientams, sergantiems glomerulonefritu, priklauso nuo ligos tipo – ūminės ar lėtinės. Simptomai, kurie paprastai pasirodo, yra šie:
- Rausvas šlapimas (hematurija)
- Putojantis šlapimas
- Aukštas kraujospūdis arba hipertenzija
- Patinęs veidas, rankos, pėdos ir pilvas
- Lengvai pavargsta
- Sumažėjęs šlapinimosi dažnis
Lėtinį glomerulonefritą dažnai sunku nustatyti, nes jis gali išsivystyti nesukeldamas simptomų. Kai atsiranda simptomų, simptomai gali būti panašūs į ūminio glomerulonefrito simptomus. Tačiau, priešingai nei ūminis glomerulonefritas, lėtinis glomerulonefritas padidina šlapinimosi dažnį naktį.
Kada eiti pas gydytoją
Pasitarkite su savo gydytoju, jei atsiranda pirmiau minėtų nusiskundimų ar simptomų. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei šlapime atsiranda kraujo arba negalite šlapintis.
Jei sergate tokia liga ar liga, kuri gali sukelti glomerulonefritą, pvz., vilkligę, reguliariai tikrinkites ir laikykitės gydytojo paskirto gydymo.
Glomerulonefrito diagnozė
Gydytojas paklaus apie patirtus skundus ir simptomus bei paciento ligos istoriją. Be to, bus atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar nėra hipertenzijos ir kojų ar veido patinimo.
Norėdami nustatyti diagnozę ir nustatyti pagrindinę glomerulonefrito priežastį, gydytojas atliks tolesnį tyrimą. Bus atliekami kelių tipų tyrimai, įskaitant:
- Šlapimo tyrimas, siekiant nustatyti raudonųjų kraujo kūnelių, baltųjų kraujo kūnelių ir baltymų buvimą šlapime
- Kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra sumažėjęs hemoglobino (anemija) ir albumino baltymų kiekis, taip pat ar nepadidėjęs atliekų, tokių kaip šlapalas ir kreatininas, kiekis
- Imunologiniai tyrimai, siekiant nustatyti autoimuninės ligos buvimą ar nebuvimą, kai padidėja jų lygis antinukleariniai antikūnai (ANA), papildymas, antineutrofiliniai citoplazminiai antikūnai (ANCA), arba antiglomerulinė bazinė membrana (anti-GBM)
- Nuskaitymas rentgeno spinduliais, kompiuterine tomografija arba ultragarsu, kad būtų galima išsamiau pamatyti inkstų būklę
- Inkstų biopsija paimant inkstų audinio mėginį, siekiant nustatyti, ar audinys yra nenormalus, ir patvirtinti glomerulonefritą
Glomerulonefrito gydymas
Kiekvieno paciento, sergančio glomerulonefritu, gydymo etapai skiriasi, atsižvelgiant į patirto glomerulonefrito tipą (lėtinį ar ūminį), priežastį ir pasireiškusių simptomų sunkumą.
Pagrindinis glomerulonefrito gydymo tikslas yra užkirsti kelią tolesniam inkstų pažeidimui. Ūminis glomerulonefritas kartais praeina savaime, nereikalaujant jokio gydymo.
Yra keletas glomerulonefrito gydymo tipų, įskaitant:
- Imunosupresantai, skirti gydyti glomerulonefritą dėl autoimuninių ligų, pavyzdžiui, kortikosteroidai, ciklofosfamidas, ciklosporinas, mikofenolato mofetilas, ir azatioprinas
- Antihipertenziniai vaistai, siekiant išvengti tolesnio inkstų pažeidimo dėl padidėjusio kraujospūdžio, yra šie: AKF inhibitoriai (kaptropilas ir lizinoprilis) ir ARB (losartanas ir valsartanas)
- plazmaferezė, y., kenksmingos plazmos pašalinimo sveika plazma metodas
- Kiti vaistai, pvz., diuretikai, mažinantys patinimą, ir kalcio papildai
Jei glomerulonefritas nustatomas anksti, inkstų pažeidimas gali būti išgydomas. Jei glomerulonefritas pasunkėja ir sukelia inkstų nepakankamumą, pacientui turi būti atliekama hemodializė (dializė) arba inksto persodinimo operacija.
Kad inkstų pažeidimas nepasunkėtų, glomerulonefritu sergantiems pacientams patariama imtis kelių žingsnių, pavyzdžiui, išlaikyti idealų kūno svorį, mesti rūkyti, koreguoti mitybą mažinant kalio, baltymų ir druskos suvartojimą.
Glomerulonefrito komplikacijos
Ūminis glomerulonefritas kartais gali išgyti be specialaus gydymo. Tačiau tinkamai negydomas glomerulonefritas gali pablogėti ir sukelti kitas ligas. Kai kurios galimos komplikacijos yra šios:
- Hipertenzija
- nefrozinis sindromas
- Ūminis inkstų nepakankamumas
- Lėtinė inkstų liga arba lėtinis inkstų nepakankamumas
- Širdies nepakankamumas ir plaučių edema dėl skysčių kaupimosi organizme
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, tokie kaip natrio ir kalio
- Atsparus infekcijai