Neurogeninis šokas yra būklė, kai kraujas negali normaliai tekėti į kūno audinius dėl nervų sistemos pažeidimo. Negydomas neurogeninis šokas gali būti mirtinas. Todėl būtina ankstyva diagnozė ir greitas gydymas.
Neurogeninis šokas, taip pat žinomas kaip vazogeninis šokas, dažniausiai atsiranda dėl nugaros smegenų pažeidimo. Dėl traumos sutrinka simpatinė nervų sistemos funkcija, kuri reguliuoja širdies ritmą, kraujospūdį ir kvėpavimą.
Jei simpatinė nervų sistema negali tinkamai funkcionuoti, kraujospūdis organizme gali staigiai nukristi (šokas), todėl kraujotaka visame kūne tampa netinkama. Dėl to pažeidžiami įvairūs kūno audiniai.
Neurogeninio šoko priežastys
Neurogeninis šokas atsiranda dėl nervų sistemos pažeidimo, dėl kurio sutrinka simpatinė funkcija. Simpatinė nervų sistema sustiprina širdies plakimą, padidina kraujospūdį ir kraujotaką, plečia kvėpavimo takus.
Kai simpatinė nervų sistema nefunkcionuoja, kraujagyslės išsiplečia taip, kad jos negali paskatinti kraujotakos visame kūne. Dėl to sumažėja kraujospūdis, po kurio sumažėja kraujotaka ląstelėse, audiniuose ir organuose.
Nervų sistemos pažeidimą dažniausiai sukelia nugaros smegenų sužalojimas ar trauma. Traumos gali atsirasti dėl šautinių žaizdų, eismo įvykių ar sporto traumų.
Nugaros smegenų pažeidimai, sukeliantys neurogeninį šoką, gali būti suskirstyti į du tipus:
- Pirminis nugaros smegenų pažeidimas, kuris yra nervų sistemos pažeidimas, kuris atsiranda netrukus po traumos
- Antrinis nugaros smegenų pažeidimas, kuris yra nervų sistemos pažeidimas, atsirandantis praėjus valandoms ar dienoms po traumos
Be nugaros smegenų pažeidimo, yra keletas kitų būklių ar ligų, kurios taip pat gali sukelti neurogeninį šoką:
- Vaistų, turinčių įtakos simpatinių nervų funkcijai, vartojimas
- Deguonies trūkumas smegenyse, pavyzdžiui, dėl insulto
- Subarachnoidinis kraujavimas
- Meningitas (smegenų gleivinės uždegimas)
Nors labai retai, neurogeninis šokas taip pat gali atsirasti dėl epilepsijos priepuolių, Guillain-Barre sindromo ir smegenų išvaržų. Kai kurios procedūros arti stuburo, pavyzdžiui, chirurgija ar anestezijos skyrimas, taip pat gali sukelti neurogeninį šoką.
Neurogeninio šoko simptomai
Neurogeninis šokas yra nepaprastoji padėtis, kuriai būdingas tuo pačiu metu sumažėjęs gyvybinių požymių, būtent:
- Sumažėjęs kraujospūdis (sistolinis spaudimas <100 mmHg)
- Sumažėjęs širdies susitraukimų dažnis (pulsas <60 dūžių per minutę)
- Kūno temperatūros sumažėjimas (temperatūra <36,5 °C)
Paprastai po šių požymių atsiranda šie simptomai:
- Apsvaigęs
- pykina
- Apsivemti
- tuščias vaizdas
- Alpsta
- Per didelis prakaitavimas
- Nervingas
- blyški oda
Esant sunkesnėms ligoms, ligoniams gali pasireikšti ir kiti simptomai, pavyzdžiui:
- Sunku kvėpuoti
- Krūtinės skausmas
- Silpnumas
- Mėlynos lūpos ir pirštai (cianozė)
- Pulsą sunku jausti
- Drebulys
Kada eiti pas gydytoją
Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei pajutote pirmiau minėtus neurogeninio šoko simptomus, pavyzdžiui, jei turite stuburo traumą, kurią lydi pykinimas ar galvos svaigimas ir krūtinės skausmas.
Svarbu atsiminti, nelaukite, kol simptomai pablogės. Neurogeninis šokas yra pavojinga būklė ir gali būti mirtina, todėl būtina kuo anksčiau gydyti.
Neurogeninio šoko diagnozė
Neurogeninis šokas yra nepaprastoji būklė, kurią reikia nedelsiant gydyti, kad būtų išvengta mirtinų pasekmių. Diagnozė nustatoma greitai, paklausus įvykių istorijos prieš ištikus šokui ir atlikus greitą gyvybinių požymių tyrimą. Po to skubus gydymas bus vykdomas tol, kol paciento būklė taps stabili.
Kai paciento būklė stabilizuosis, gydytojas atliks papildomus tyrimus, kad nustatytų neurogeninio šoko priežastį, pavyzdžiui:
- KT skenavimas, norint pamatyti stuburo būklę ir nustatyti kraujavimą ar kitus pažeidimus
- MRT, norint pamatyti nugaros smegenų ar smegenų būklę ir pamatyti bet kokius sutrikimus
Neurogeninio šoko gydymas
Neurogeninis šokas turi būti nedelsiant gydomas, kad būtų išvengta nuolatinio organų pažeidimo. Skubi pagalba siekiama stabilizuoti paciento gyvybinius požymius, tokius kaip kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis ir kvėpavimas, ir išvengti tolesnių sužalojimų ar žalos.
Esant neurogeniniam šokui, kurį sukelia nugaros smegenų pažeidimas, gydymas pradedamas kuo labiau sumažinant paciento kūno padėties pokyčius arba iš viso imobilizuojant pacientą. Taip siekiama užkirsti kelią tolesniam nervų sistemos pažeidimui.
Jei reikia, gydytojas atliks šiuos veiksmus:
- Pritvirtinkite atramą prie paciento kvėpavimo takų ir aprūpinkite deguonimi
- Padidinkite kraujospūdį skirdami į veną skysčių ir kraujagysles siaurinančių vaistų, tokių kaip dopaminas, norepinefrino, epinefrinoir vazopresino
- Padidinkite širdies susitraukimų dažnį duodami vaistą atropiną.
Tolesnis gydymas bus atliekamas nustačius neurogeninio šoko priežastį. Esant neurogeniniam šokui, kurį sukelia stuburo traumos, bus atliekama stuburo operacija, siekiant atitaisyti sužalotų nugaros smegenų pažeidimus.
Neurogeninio šoko komplikacijos
Neurogeninis šokas gali visam laikui pakenkti kūno organams ar audiniams, kurie negauna tinkamo kraujo tiekimo. Tai gali atsirasti vienu metu visuose organuose, todėl gali sukelti mirtį.
Neurogeninio šoko prevencija
Geriausias būdas išvengti neurogeninio šoko yra išvengti pagrindinės priežasties. Vienas iš būdų, kurį galima padaryti, yra užkirsti kelią nugaros smegenų pažeidimui, pavyzdžiui:
- Vairuokite atsargiai, pvz., visada prisisegę saugos diržą ir nevairuokite girti ar mieguisti
- Prieš šokant į vandenį, visada patikrinkite vandens gylį
- Venkite pavojaus nukristi
- Būkite atsargūs sportuodami, pavyzdžiui, dėvėkite tinkamas apsaugos priemones