Mononukleozė arba liaukų karštligė yra viruso sukelta infekcija Epšteinas-Baras (EBV). EBV virusas plinta per kūno skysčius, ypač seiles. Mononukleozę gali sukelti ir kitų tipų virusai, pvz citomegalovirusas (CMV), toksoplazmozės, ŽIV, raudonukės, hepatito (A, B arba C) ir adenoviruso.
Mononukleozė nėra rimta liga. Tačiau jei nekontroliuojama, pasireiškę simptomai pablogės ir ilgą laiką gali trukdyti sergančiajam atlikti kasdienę veiklą. Mononukleoze gali sirgti bet kas – nuo kūdikių iki pagyvenusių žmonių. Tačiau paaugliai yra labiausiai jautri šiai ligai grupė.
Mononukleozės priežastys
Pagrindinė mononukleozės priežastis yra virusas Epšteinas-Baras (EBV). Šis virusas plinta per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusio asmens seilėmis ar kitais kūno skysčiais, tokiais kaip kraujas ar sperma. Kai kurios veiklos, galinčios padidinti mononukleozės plitimo riziką, yra šios:
- Bučiuojasi
- Dalijimasis dantų šepetėliu
- Dalinkitės valgymo ar gėrimo indais prieš tai jų neišplovę
- Kosėti ar čiaudėti
- Seksualiniai santykiai
- Organų transplantacija.
Kai EBV virusu užkrėstos seilės pateks į žmogaus organizmą, šis virusas ims užkrėsti gerklės sienelės paviršiaus ląsteles. Kūnas natūraliai išskirs baltuosius kraujo kūnelius, būtent B limfocitus, kad kovotų su infekcija. B limfocitų ląsteles, kuriose yra EBV viruso, užfiksuos limfmazgių sistema, išsibarsčiusi įvairiose kūno vietose, todėl virusas plačiai pasklis žmogaus organizme.
Yra kelios žmonių grupės, linkusios į mononukleozę, būtent:
- Jauni suaugusieji nuo 15 iki 30 metų, nes dažnai turi tiesioginį ryšį su daugybe žmonių ir turi aukščiausią socialinę veiklą
- Gydytojai ir slaugytojai
- Žmonės, vartojantys imunosupresinius vaistus.
Mononukleozės simptomai
Į organizmą patekęs EBV virusas išliks maždaug du mėnesius, kol galiausiai sukels simptomus. Pasireiškę simptomai yra beveik panašūs į kitų virusinių infekcijų, pavyzdžiui, gripo, simptomus, todėl juos sunku atpažinti. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Karščiavimas
- Gerklės skausmas
- Padidėję limfmazgiai kakle, pažastyse ir kirkšnyse.
Kai kurie kiti simptomai, kurie gali pasireikšti, yra šie:
- Galvos skausmas
- Kūnas jaučiasi silpnas ir lengvai pavargsta
- Drebulys
- Raumenų skausmas
- Sumažėjęs apetitas
- Patinusios ir skausmingos akys
- Ant burnos stogo atsiranda tamsiai raudonos arba violetinės dėmės.
Mononukleozės diagnozė
Jūsų gydytojas diagnozuos mononukleozę atlikdamas fizinį egzaminą, kad surastų požymius, kuriuos patiriate, pavyzdžiui:
- Patinusios tonzilės
- Padidėję limfmazgiai kakle
- Blužnies ir kepenų padidėjimas.
Gydytojas taip pat patars pacientui atlikti laboratorinius tyrimus, paimdamas kraujo mėginius. Bus atliekami šie kraujo tyrimų tipai:
- Pilnas kraujo tyrimo tyrimas.Atlikdami pilną kraujo tyrimą, gydytojai gali aptikti keletą požymių, rodančių, kad pacientas yra užsikrėtęs mononukleoze, būtent:
- Baltųjų kraujo kūnelių (limfocitų) skaičiaus padidėjimas (limfocitozė)
- Limfocitai atrodo nenormaliai
- Sumažėjęs trombocitų arba trombocitų skaičius
- Kepenų funkcijos sutrikimas.
- Monospot testas (heterofilų antikūnų testas), aptikti antikūnų, kuriuos gamina organizmas, reaguodamas į organizme atsirandančią virusinę infekciją, buvimą. Šis testas tiesiogiai neaptinka EBV antikūnų, bet kitų antikūnų, kurie gali atsirasti, kai organizmas yra užsikrėtęs EBV. Monopunkto tyrimas atliekamas nuo 4 iki 6 savaitės nuo mononukleozės simptomų atsiradimo. Taip yra todėl, kad pirmosiomis infekcijos savaitėmis antikūnai nebuvo visiškai susiformavę.
- EBV antikūnų tyrimas, nustatyti specifinių antikūnų prieš EBV virusą buvimą. Šį testą iš tikrųjų galima atlikti pirmą savaitę, kai pasireiškia simptomai, tačiau gali užtrukti ilgai, kol bus gauti rezultatai.
Mononukleozės gydymas
Mononukleozės gydymas iki šiol nebuvo rastas. Gydymo namuose taip pat nereikia, nes ši liga gali išgyti savaime per kelias savaites. Galima atlikti įvairius mononukleozės gydymo etapus:
- Pailsėti, stiprinti imuninę sistemą ir padėti organizmui kovoti su infekcija. Daug ilsėkitės, ypač 1–2 savaitę nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.
- Padidinti skysčių suvartojimą, padėti sumažinti karščiavimą, gydyti gerklės skausmą ir užkirsti kelią dehidratacijai.
- Venkite įtemptos veiklos pavyzdžiui, ekstremalus sportas ar per dažnas sunkių svorių kilnojimas, mažiausiai 4–6 savaites po mononukleozės diagnozavimo. Ši veikla gali sukelti blužnies patinimą. Pakankamai stiprus smūgis gali sukelti ir blužnies plyšimą.
- Skalauti sūriu vandeniu, gerklės skausmui malšinti. Stiklinėje šilto vandens ištirpinkite 1,5 arbatinio šaukštelio druskos. Darykite tai kelis kartus per dieną.
- šalti arba karšti kompresai, raumenų skausmams malšinti.
- Venkite alkoholio vartojimo kad kepenų funkcijos sutrikimas nepasunkėtų.
Gydytojas taip pat paskirs vaistus, kad palengvintų paciento patiriamus simptomus, būtent:
- skausmą malšinantys vaistai,pvz., paracetamolis ar ibuprofenas, raumenų skausmui malšinti ir karščiavimui malšinti.
- Kortikosteroidai. Priešuždegiminių vaistų rūšis, mažinanti tonzilių patinimą ir gerklės uždegimą.
Patartina dar kartą kreiptis į gydytoją, jei mononukleozės simptomai nesumažėja arba pablogėja po gydymo, ypač jei sunku nuryti maistą ar skysčius, stiprus pilvo skausmas, dusulys. Jei taip atsitiks, būtina hospitalizuoti.
Po to, kai infekcija praeina, organizmas suformuos nuolatinę imuninę sistemą, todėl tikimybė vėl susirgti mononukleoze yra labai maža. Tačiau kai kuriems pacientams virusas gali likti seilėse neaktyvios formos. Šis virusas gali būti perduodamas kitiems žmonėms arba tam tikromis sąlygomis vėl suaktyvėja.
Mononukleozės prevencija
Mononukleozė yra liga, kurios išvengti sunku. Vienintelė prevencinė priemonė, kurios galima imtis, yra vengti tiesioginio kontakto su sergančiaisiais. Šį veiksmą galima atlikti šiais būdais:
- Venkite bučiuotis su sergančiaisiais
- Venkite dalytis dantų šepetėliais ir valgymo bei gėrimo indais su sergančiaisiais
- Venkite sąlyčio su seilių purslais, kai sergantysis kosėja ar čiaudi
- Reguliariai tikrinkite sveikatą.
Mononukleozės komplikacijos
Mononukleozė nėra rimta liga. Nors ir retai, kai kurie ligoniai gali patirti komplikacijų. Jie apima:
- Blužnies kraujavimas. Kai kuriems mononukleoze sergantiems žmonėms pasireiškia blužnies patinimas. Dėl įtemptos veiklos ar fizinio krūvio patinusi blužnis gali plyšti. Tai sukels vidinį kraujavimą iš skrandžio, kuris gali būti pavojingas gyvybei.
- Kepenų uždegimas. Pacientams, sergantiems mononukleoze, gresia kepenų uždegimas (hepatitas), kuriam būdinga gelta.
- nervų sutrikimai, pvz., Guillain-Barre sindromas (nervų sistemos uždegimas), meningitas, išsėtinė sklerozė ir encefalitas (smegenų uždegimas).
- antrinė infekcija, pvz., patinusios tonzilės (tonzilitas), sinusų infekcijos ir gerklės skausmas.
- Sumažėjęs kraujo ląstelių skaičius organizme. Raudonųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas (anemija) gali sukelti dusulį ir nuovargį, o baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimas (neutropenija) daro organizmą jautrų infekcijai. Sumažėjęs trombocitų skaičius (trombocitopenija), pacientas linkęs į kraujavimą.
- širdies sutrikimai, Pavyzdžiui, širdies raumens uždegimas (miokarditas).