Stuburo nervų pažeidimas – simptomai, priežastys ir gydymas

Nugaros smegenų pažeidimas yra būklė, kai pažeidžiami stuburo kanale esantys nervai. Nugaros smegenų pažeidimai dažniausiai atsiranda dėl vairavimo nelaimingų atsitikimų, sporto traumų ar fizinio smurto.

Nugaros smegenys yra smegenų kanalas, einantis nuo kaklo iki uodegos kaulo. Šie nervai atlieka svarbų vaidmenį siunčiant signalus iš smegenų į likusį kūną ir atvirkščiai. Jei šis nervas bus pažeistas, sutrinka kelios kūno funkcijos, pavyzdžiui, prarandamas gebėjimas judėti ar jausti daiktus.

Nugaros smegenų pažeidimas turi būti nedelsiant gydomas. Jei gydymas neatliekamas nedelsiant, pacientui gali prireikti ilgesnio atsigavimo laikotarpio. Be to, taip pat bus didesnė tikimybė pabloginti būklę ar atsirasti komplikacijų.

Stuburo nervų pažeidimo priežastys

Nugaros smegenų pažeidimai gali atsirasti dėl stuburo, jungiamojo audinio tarp slankstelių arba pačių nugaros smegenų pažeidimų. Nugaros smegenų pažeidimai pagal priežastį skirstomi į du tipus: trauminius ir netrauminius.

Trauminis nugaros smegenų pažeidimas yra sužalojimas, atsirandantis dėl nelaimingo atsitikimo stuburo poslinkio, lūžio ar patempimo, pavyzdžiui, dėl:

  • Motorinės transporto priemonės avarija
  • Nukristi judant
  • Nelaimingas atsitikimas sportuojant
  • Fizinė prievarta

Tuo tarpu netrauminiai nugaros smegenų pažeidimai yra sužalojimai, kuriuos sukelia kitos sąlygos ar ligos, pavyzdžiui:

  • Vėžys
  • Artritas (artritas)
  • Osteoporozė
  • Poliomielitas
  • Nenormalus stuburo augimas nuo gimimo
  • Stuburo uždegimas
  • Stuburo tuberkuliozė, galinti pažeisti sąnarius ir stuburą
  • Infekcijos, sukeliančios stuburo abscesus

Nugaros smegenų pažeidimo rizikos veiksniai

Yra keletas veiksnių, didinančių nugaros smegenų pažeidimo riziką, būtent:

  • Vyriška lytis
  • 16–65 metų amžiaus arba vyresni nei 65 metų amžiaus
  • Sergantiems su kaulais ir sąnariais susijusiomis ligomis, tokiomis kaip osteoporozė ar artritas
  • Didelės rizikos veikla, pvz., ekstremalios sporto šakos ar vairavimas nenaudojant saugos įrangos
  • Alkoholinių gėrimų vartojimas
  • Nuo gimimo turintis kaulų augimo defektų ar anomalijų

Stuburo nervų pažeidimo simptomai

Pagrindiniai simptomai, kuriuos paprastai galima aiškiai pastebėti esant nugaros smegenų pažeidimams, yra motorikos sutrikimai raumenų silpnumo forma ir jutimo sutrikimai tirpimo forma. Atsižvelgiant į sužalojimo sunkumą, simptomai gali būti suskirstyti į:

  • Simptomai nėra apibendrinti ar lokalizuoti (Nebaigtas)

    Neišsamūs simptomai atsiranda, kai nervų pažeidimas sukelia tik susilpnėjusį gebėjimą judėti (silpnas judėjimas) ar jausti.

  • Bendrieji simptomai (užbaigti)

    Generalizuotiems simptomams būdingas visų sensorinių ir motorinių gebėjimų praradimas, todėl pacientas visiškai negali judėti ar jausti.

Galimybės judėti praradimą dėl nugaros smegenų pažeidimo galima suskirstyti į dvi kategorijas:

  • Tetraplegija arba tetraparezė

    Tetraplegija yra abiejų rankų ir abiejų kojų raumenų paralyžius (paralyžius), o tetraparezė yra raumenų silpnumas toje pačioje vietoje. Šis paralyžius ar silpnumas taip pat gali pasireikšti krūtinės raumenyse, todėl pacientui tampa sunku kvėpuoti ir jam reikia kvėpavimo aparato. Šie simptomai atsiranda dėl nugaros smegenų, esančios kakle, pažeidimo.

  • Paraplegija arba paraparezė

    Paraplegija yra paralyžius, atsirandantis apatinėje kūno dalyje (abiejose kojose), o paraparezė yra raumenų silpnumas. Šis skundas dažniausiai atsiranda, kai nugaros smegenų pažeidimas įvyksta apatinėje nugaros dalyje.

Be motorinių ir jutimo simptomų, yra ir kitų simptomų, kurie gali atsirasti dėl nugaros smegenų pažeidimo. Šie simptomai kiekvienam pacientui gali skirtis, priklausomai nuo sužalojimo vietos ir būklės sunkumo. Kai kurie dažni simptomai, atsirandantys žmonėms, patyrusiems nugaros smegenų pažeidimus, yra šie:

  • Kvėpavimo sutrikimai
  • Staigus tam tikrų kūno dalių judėjimas
  • Skausmas ar sustingimas tam tikrose kūno vietose
  • Negali kontroliuoti šlapinimosi ar tuštinimosi
  • Sumažėjęs seksualinis potraukis
  • Skausmas arba perštėjimo pojūtis tam tikrose kūno vietose
  • Galvos skausmas

Kada eiti pas gydytoją

Pasitarkite su savo gydytoju, jei patiriate bet kurį iš aukščiau paminėtų nusiskundimų. Ištyrimas ir gydymas turi būti atliekami nedelsiant, kad būtų išvengta rimtesnių sužalojimų ir komplikacijų.

Be to, patyrę traumą ar rimtą galvos ir kaklo traumą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, net jei nejaučiate jokių simptomų. Galvos ir kaklo trauma gali sukelti nugaros smegenų pažeidimą su vėlyvais simptomais.

Stuburo nervų pažeidimo diagnozė

Norėdami diagnozuoti nugaros smegenų pažeidimą, gydytojas paklaus apie simptomus ir patirtus skundus, ligos istoriją ir paciento atliktas medicinines procedūras. Pacientų, patyrusių nelaimingą atsitikimą, gydytojas išsamiai paklaus apie įvykį, ypač apie tai, kaip jį patyrė pacientas.

Po to gydytojas atliks išsamų fizinį patikrinimą, taip pat neurologinį tyrimą, kurio metu ištirs raumenų jėgą ir paciento gebėjimą jausti prisilietimą, vibraciją ar temperatūrą.

Gydytojas taip pat atliks keletą pagalbinių tyrimų, kad pamatytų paciento stuburo ir nugaros smegenų būklę. Šie testai naudojami diagnozuojant nugaros smegenų pažeidimus:

  • Rentgeno nuotrauka

    Rentgeno spinduliai dažniausiai daromi, jei įtariama, kad po nelaimingo atsitikimo, pavyzdžiui, lūžo stuburo, buvo pažeistas stuburas. Rentgeno spinduliai taip pat gali būti naudojami aptikti kitus stuburo sutrikimus, tokius kaip navikai ar artritas.

  • KT skenavimas

    Šis testas padeda parodyti geresnį stuburo vaizdą nei rentgeno spinduliai. Vaizdai, gauti naudojant kompiuterinę tomografiją, paimti iš kelių kampų, kad juose būtų galima matyti nukrypimų, kurių neaptinka rentgeno spinduliais.

  • MRT

    MRT gali padėti gydytojams pamatyti minkštuosius audinius, tokius kaip nugaros smegenys ir aplinkiniai minkštieji audiniai. Šis tyrimas taip pat gali tiksliau aptikti pulpos branduolio išvaržą, kraujo krešulius ar navikus, kurie gali spausti nugaros smegenis.

Stuburo nervų pažeidimo gydymas

Kaip aprašyta anksčiau, nugaros smegenų pažeidimas gali būti trauminis arba netrauminis. Esant netrauminiams nugaros smegenų pažeidimams, gydymas bus pritaikytas prie pagrindinės priežasties.

Pavyzdžiui, naviko sukelta trauma gali būti gydoma naviko operacija, radioterapija ar chemoterapija. Tuo tarpu artrito sukeltas traumas galima gydyti vaistais nuo uždegimo ir fizioterapija.

Atsitiktinių sužalojimų atveju pacientui iš karto po nelaimingo atsitikimo reikia uždėti kaklo įtvarą. Taip siekiama išvengti stuburo judėjimo, kuris gali pabloginti traumą.

Po to pacientas bus paguldytas ant specialių neštuvų ir bus nuvežtas į greitąją pagalbą. Esant kritinėms sąlygoms po nelaimingo atsitikimo, greitosios medicinos pagalbos gydytojas imsis priemonių, kad palaikytų paciento kvėpavimo gebėjimą, išvengtų šoko, išlaikytų stuburo stabilumą.

Po to, kai pacientas tampa stabilus, gydytojas pradės teikti gydymą pačiam nugaros smegenų pažeidimui gydyti. Kai kurios pastangos, kurias deda gydytojai, yra šios:

  • Traukos įrengimas

    Pacientui gali būti suteikta kaklo ir nugaros atrama arba speciali lova, kad galva, kaklas ar nugara visiškai nejudėtų. Šis veiksmas atliekamas siekiant, kad paciento būklė nepablogėtų ir atkurtų stuburo struktūrą į normalią padėtį.

  • Chirurgija

    Jei reikia, gydytojas atliks operaciją, kad stabilizuotų lūžusio stuburo padėtį, pašalintų kaulo gabalėlius, svetimkūnius ar stuburo lūžius, kurie slegia nugaros smegenis.

Pacientai taip pat gaus palaikomąją terapiją, pvz., skysčių ir maistinių medžiagų infuzijas, maitinimo vamzdelius ir šlapimo kateterius. Kai kuriais atvejais pacientams reikia ventiliatoriaus, kad jie galėtų tinkamai kvėpuoti.

Tolesnė priežiūra

Tiek traumą patyrusiems, tiek netraumuotiems pacientams gydytojas atliks kineziterapines procedūras pagerėjus paciento būklei. Tačiau laikas, per kurį pacientams atliekama kineziterapija, gali skirtis. Kuo didesnė žala, tuo ilgiau tai užtruks.

Reabilitacijos laikotarpiu gydytojas nukreips pacientą lavinti raumenų jėgą ir atkurti gebėjimą judėti. Jei reikia, gydytojas paskirs skausmą malšinančių vaistų.

Nepasveikusiems ir patyrusiems paralyžių pacientams rekomenduojama naudoti specialius pagalbinius prietaisus. Viena iš pagalbinių įrenginių, galinčių padėti pacientams, patyrusiems nugaros smegenų pažeidimą, yra elektrinis vežimėlis.

Atsigavimo laikotarpis po nugaros smegenų traumų paprastai trunka nuo 1 savaitės iki 6 mėnesių. Tačiau kai kuriais atvejais laikas, per kurį pacientas pasveiksta ir galės laisvai judėti, gali siekti 1-2 metus.

Stuburo nervų pažeidimo komplikacijos

Komplikacijos, kurios gali kilti dėl nugaros smegenų pažeidimo, dažniausiai kyla dėl kūno raumenų judėjimo apribojimų, įskaitant:

  • Raumenų audinys susitraukia (raumenų atrofija)
  • Svorio padidėjimas dėl labai ribotos veiklos
  • Nugaros ar sėdmenų traumos dėl negalėjimo judėti
  • Pneumonija dėl neoptimalaus kvėpavimo
  • Vidurių užkietėjimas arba vidurių užkietėjimas
  • Kojų patinimas
  • Kraujo krešuliai, galintys užkimšti kojų venas

Be to, gali atsirasti keletas kitų komplikacijų, būtent:

  • raumenų sustingimas
  • Šlapinimosi sutrikimai
  • Šlapimo takų infekcija
  • Nestabilus kraujospūdis
  • Seksualinė disfunkcija
  • Sumažėjęs vaisingumas
  • Depresija
  • Skausmas, kuris nepraeina tam tikrose kūno vietose

Stuburo nervų pažeidimo prevencija

Paprastai nugaros smegenų pažeidimai atsiranda dėl nelaimingų atsitikimų. Todėl, norėdami išvengti nelaimingų atsitikimų, imkitės šių veiksmų:

  • Važiuokite saugiai ir laikykitės eismo ženklų.
  • Nevairuokite girtas ar mieguistas. Pabandykite naudotis vairuotoju, viešuoju transportu arba pailsėkite, jei esate tokios būklės.
  • Vairuodami ar sportuodami naudokite saugos įrangą.
  • Vykdydami veiklą lauke, pavyzdžiui, nardydami (nardymas) arba laipiojimas uolomis, pasitarkite su patyrusiu instruktoriumi apie riziką ir kaip jas sumažinti.
  • Būkite atidūs savo veikloje, atkreipkite dėmesį į aplinką, ypač kai lipate laiptais ar vonioje.

Jei matote nelaimingo atsitikimo auką, kuriai gresia nugaros smegenų pažeidimas, pirmąją pagalbą reikia padaryti taip:

  • Nejudinkite aukos kūno, nes tai gali pabloginti būklę.
  • Nedelsdami kreipkitės į ligoninę, kad nukentėjusysis galėtų greitai gauti medicininę pagalbą.
  • Ant abiejų nukentėjusiojo kaklo pusių uždėkite rankšluostį arba storą audinį, kad kaklas nejudėtų. Jei nukentėjusysis sąmoningas, liepkite jam nejudėti.
  • Suteikite pirmąją pagalbą, pavyzdžiui, sustabdykite kraujavimą, kuris atsiranda tvarsčiu ir paspaudus žaizdą švaria šluoste.