Judėjimo sistemos sutrikimai yra grupė neurologinė liga kad sukelia kūno judėjimas tampa problemiškas, mpavyzdžiui atvejisodair už judėti,lėtas judesys arba judėjimasnekontroliuojamas. Kokios ligos gali sukelti judėjimo sistemos problemų? Pažiūrėkime paaiškinimą kitame straipsnyje.
Judėjimo sistemą sudaro nervai, raumenys ir kaulai, kurie veikia kartu ir integruojasi vienas su kitu, kad atliktų tikslingus judesius, tokius kaip vaikščiojimas, bėgimas, daiktų ėmimas, rašymas ar šypsena.
Judėjimo sistemos sutrikimai atsiranda, kai pažeidžiami ar sutrinka į ją įtraukti organai. Judėjimo sistemos sutrikimus gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip:
- Genetiniai veiksniai.
- Infekcija.
- Smegenų pažeidimas, pavyzdžiui, insultas.
- Nervų sutrikimai arba pažeidimai, įskaitant nugaros smegenis ir periferinius nervus.
- Metabolizmo sutrikimai.
- Tam tikrų vaistų šalutinis poveikis.
- Apsinuodijimas.
Tai yra judėjimo sistemos sutrikimų tipai
Yra daug ligų, kurios gali sukelti kūno judėjimo sistemos sutrikimus, būtent:
1. Myasthenia gravis
Myasthenia gravis sukelia kūno skeleto raumenų susilpnėjimą. Priežastis – nervinių ląstelių ir raumenų audinio komunikacijos sutrikimas, dėl kurio susilpnėja kūno judesiai.
Pasireiškę simptomai kiekvienam pacientui gali skirtis, įskaitant sunkumą kalbėti arba neaiškus, užkimęs balsas, dusulys ir nukritę akių vokai. Sergantiesiems taip pat gali būti sunku judėti, pavyzdžiui, pereiti iš sėdimos padėties į stovimą, pakelti daiktus arba lipti laiptais aukštyn ir žemyn.
Kitas simptomas, kuris gali pasirodyti, yra sunkumas parodyti veido išraiškas. Žmonės, sergantys myasthenia gravis, paprastai taip pat patiria regėjimo sutrikimų, tokių kaip neryškus ar dvigubas matymas, sunku kramtyti ir ryti.
Paprastai myasthenia gravis simptomai atsiranda, kai sergantysis yra aktyvus ir pagerėja pailsėjus. Šios ligos simptomai gali pasireikšti lėtai ir, jei jie negydomi, blogėti.
2. Tremoras
Drebulys yra drebantys judesiai, kurie kartojasi netyčia. Drebulys dažniausiai pasireiškia rankose ir galvoje, bet gali atsirasti ir kitose kūno dalyse, pavyzdžiui, kojose, pilve ir balso stygose.
Nors drebulys paprastai nekelia pavojaus gyvybei, jis gali trukdyti kasdienei veiklai. Žmonėms, kuriems yra drebulys, bus sunku atlikti veiklą ar dirbti, pavyzdžiui, rašyti, vaikščioti, papirkti maistą ar sugriebti daiktus.
Tremorą sukelia smegenų srities, kuri kontroliuoja raumenų judesius, sutrikimai. Drebulys gali atsirasti be aiškios priežasties, tačiau dažnai ši būklė yra ligos simptomas.
3. Parkinsono liga
Parkinsono liga atsiranda dėl to, kad organizme trūksta dopamino, kuris atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant kūno judesius. Esant tokiai būklei, pažeidžiamos nervų ląstelės smegenyse, todėl kūno judesiai būna lėti ir nenormalūs.
Yra trys pagrindiniai Parkinsono ligos simptomai, būtent drebulys, sulėtėjęs kūno judėjimas ir raumenų sustingimas. Kiti simptomai, kurie gali pasirodyti:
- Pusiausvyros sutrikimai, dėl kurių kenčiantys asmenys linkę kristi ir susižaloti.
- Sunkumai vaikščiojant.
- Kalba lėta ir nerišli.
- Sunkumai rašant.
- Sunku nuryti.
- Sunku sulaikyti šlapinimąsi ar tuštintis.
- Perteklinė seilių gamyba.
Žmonės, sergantys Parkinsono liga, taip pat yra labiau linkę į depresiją, nerimą ir demenciją.
4. Distonija
Distonija yra sutrikimas, dėl kurio raumenys nevalingai juda. Šis raumenų judėjimas gali pasireikšti tik vienoje galūnėje arba visoje. Dėl to distonija sergantys žmonės turi keistą laikyseną ir patiria drebulį.
Distonijos priežastis yra sutrikimas toje smegenų dalyje, kuri kontroliuoja kūno judesių greitį ir koordinaciją.
Šis judėjimo sistemos sutrikimas gali sukelti tokius simptomus kaip trūkčiojimas, drebulys, raumenų mėšlungis, nekontroliuojamas mirksėjimas akimis, kalbos ir rijimo sutrikimai, nenormali vienos kūno dalies padėtis, pavyzdžiui, pakreiptas kaklas.
5. Ataksija
Ataksiją sukelia smegenėlių ir nugaros smegenų anomalijos, turinčios įtakos kūno judesių koordinacijai. Dėl ataksijos žmogui sunku sklandžiai ir sklandžiai judėti kūną.
Ataksijos simptomai yra blogas kūno judesių koordinavimas, drebulys ar drebulys, nestabilūs ar krentantys žingsniai, kalbos pokyčiai, kalbos ir rijimo sunkumai bei nenormalūs akių judesiai. Ataksija sergantiems žmonėms taip pat gali sutrikti mąstymas ar emocijos, taip pat sunku rašyti.
6. Chorea
Chorea yra neuromuskulinis sutrikimas, sukeliantis nevalingus kūno judesius. Šiai ligai būdingi pasikartojantys judesiai, kurie yra trumpi, greiti ir nekontroliuojami.
Chorea Paprastai jis atsiranda ant veido, burnos, rankų, rankų ir kojų. Dėl to sergantiesiems sutrinka kalba, pasunkėja rijimas, dažnai atsikiša liežuvis, sunkiai suspaudžiami kumščiai, atsiranda keista eisena.
7. Amiotrofinė šoninė sklerozė (ALS)
ALS yra degeneracinė liga, sutrikdanti galvos ir nugaros smegenų funkcijas. Žmonėms, sergantiems šia liga, gali būti sunku atlikti tam tikrą veiklą, pavyzdžiui, kalbėti, nuryti, stovėti, vaikščioti ir lipti laiptais. Iki šiol ALS gydymas nebuvo rastas.
ALS simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis, priklausomai nuo paveiktos nervų sistemos srities. Simptomai, kurie gali pasirodyti, yra užkimimas, rijimo pasunkėjimas, neaiški kalba, emocinis nestabilumas ir pernelyg didelė seilių gamyba. Kiti simptomai gali būti silpnumas, trūkčiojimas, dusulys, raumenų audinio susitraukimas.
Be pirmiau minėtų septynių ligų, yra ir kitų judėjimo sistemos sutrikimų, kurie dažniausiai pasireiškia raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimais. Du iš jų, kurie dažnai pasitaiko, yra tendinitas ir osteoartritas.
Dėl minėtų ligų pacientams dažnai sunku atlikti kasdienę veiklą. Jei nekontroliuojama, dėl judėjimo sistemos sutrikimų ligonis gali tapti neįgalus. Todėl sutrikus judėjimo sistemai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.