Panikos sutrikimas yra nerimo sutrikimui priklausanti būklė, kuriai būdingi panikos priepuoliai staiga, bet kada ir bet kur, ir patiriami pakartotinai. Įprastomis sąlygomis kiekvienas žmogus tam tikru metu gali jausti nerimą kaip natūralią organizmo reakciją į stresą ar gyvybei pavojingas situacijas. Tačiau žmonėms, sergantiems panikos sutrikimu, nerimo, panikos ir streso jausmai atsiranda netikėtai, nepaisant to, koks laikas ar situacija vyksta aplinkoje, vėl ir vėl, dažnai be nieko pavojingo ir ko bijoti.
Panikos sutrikimas dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Šis sutrikimas paprastai išsivysto žmogui senstant ir daugeliu atvejų jį sukelia stresas.
Panikos sutrikimas gali būti išgydomas taikant psichoterapiją, kuri atliekama etapais, siekiant suteikti pacientams supratimo ir mąstymo būdų, kaip kovoti su panikos sutrikimu, prieš pradedant jausti simptomus. Be psichoterapijos, vaistai taip pat naudojami panikos sutrikimams gydyti.
Panikos sutrikimo priežastys
Kai kuriais atvejais įtariama, kad panikos sutrikimas yra genetiškai paveldimas. Tačiau nebuvo atlikta tyrimų, kurie galėtų įrodyti, kodėl šis sutrikimas gali būti paveldimas vienam ar keliems šeimos nariams, bet ne kitiems šeimos nariams.
Tyrimai parodė, kad tam tikros smegenų dalys ir biologiniai procesai atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant baimės ir nerimo jausmus. Kai kurie ekspertai mano, kad panikos sutrikimą turintys žmonės daro klaidą interpretuodami kūno judesius ar pojūčius, kurie iš tikrųjų yra nekenksmingi, bet laikomi grėsme. Be to, išoriniai veiksniai, tokie kaip aplinkos veiksniai, taip pat laikomi panikos sutrikimo priežastimis.
Panikos sutrikimą sukelia šie veiksniai:
- Stresas yra pagrindinis veiksnys.
- Šeimos ligos istorija.
- Patyręs trauminis įvykis, pvz., nelaimingas atsitikimas ar sunki liga.
- Drastiški gyvenimo pokyčiai, pavyzdžiui, skyrybos ar vaikų gimimas.
- Per daug kofeino ir nikotino vartojimas.
- Fizinės ar seksualinės prievartos istorija.
Panikos sutrikimo simptomai
Panikos sutrikimo simptomai dažniausiai išsivysto paauglystėje iki pilnametystės. Požymiai, kurie bus jaučiami patyrus panikos sutrikimą, yra daugiau nei trys panikos priepuoliai ir nuolatinis baimės jausmas dėl nuolat kartojamų panikos priepuolių.
Baimė, kurią sukuria žmonės, patiriantys panikos priepuolius, yra baimė, kuri yra labai gąsdinanti ir gąsdinanti ir gali atsirasti atsitiktiniu laiku ar vietoje (bet kada ir bet kur).
Vieno panikos priepuolio metu simptomai gali trukti 10-20 minučių. Retais atvejais panikos simptomai gali trukti ilgiau nei valandą. Sukeliami simptomai taip pat paprastai gali skirtis ir skirtis kiekvienam žmogui, sergančiam panikos sutrikimu.
Kiti su panikos priepuoliais susiję simptomai yra šie:
- Apsvaigęs
- Vertigo.
- pykina.
- Sunku kvėpuoti.
- Jautiesi kaip uždusęs.
- Rankų ar kojų tirpimas ar dilgčiojimas.
- Krūtinės skausmas.
- Prakaitavimas
- Drebulys.
- Drebantis.
- traukuliai.
- Sausa burna.
- Širdies plakimas.
- Psichikos būklės pokyčiai, pavyzdžiui, jausmas, kad viskas nėra tikra arba nuasmeninta.
- Mirties baimė.
Panikos sutrikimo diagnozė
Panikos sutrikimo diagnozė, nurodyta Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas / DSM-5), svarbu atmesti kitas priežastis ar sąlygas, panašias į panikos sutrikimą. Pagal DSM-5, diagnozuojant panikos sutrikimą, yra keletas svarbių dalykų, būtent:
- Panikos sutrikimui būdingi dažni panikos priepuoliai.
- Panikos sutrikimas su panikos priepuoliais, kurie atsiranda ne dėl narkotikų vartojimo ar dėl ligos.
- Panikos sutrikimas nėra susijęs su kitais psichikos sutrikimais, pvz., tam tikromis fobijomis, tokiomis kaip socialinė fobija, nerimo sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, iki obsesinio kompulsinio sutrikimo.
Pirminei diagnozei gydytojas nustatys, ar pacientas kenčia nuo skydliaukės hormonų sutrikimų ar širdies ligų, atsižvelgdamas į simptomus, atsirandančius panikos priepuolio metu. Kad būtų lengviau diagnozuoti panikos sutrikimą, gydytojas atliks tokius tyrimus:
- Anketos pildymas arba piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ar kitomis medžiagomis istorijos aptarimas
- Psichikos būklės įvertinimas atsižvelgiant į patiriamo panikos sutrikimo simptomus, nerimą, baimę, stresą, asmenines problemas, esamas sąlygas ir ligos istoriją.
- Išsamus fizinis patikrinimas.
- Kraujo tyrimai skydliaukės funkcijai patikrinti ir širdies įrašų tyrimas (elektrokardiografija).
Panikos sutrikimo gydymas
Panikos priepuolių dažniui ir intensyvumui mažinti, gyvenimo kokybei gerinti taikomi panikos sutrikimo gydymo metodai. Du pagrindiniai panikos sutrikimo gydymo metodai yra psichoterapija ir vaistai. Naudojamas gydymo metodas bus pritaikytas prie bendros paciento sveikatos ir patiriamo panikos sutrikimo sunkumo.
PsichoterapijaManoma, kad psichoterapija yra veiksmingas pagrindinis panikos sutrikimo gydymo metodas. Psichoterapijoje gydytojas suteiks supratimo ir pakeis paciento mąstymą, kad jis galėtų susidoroti su panikos situacija, su kuria susiduria. Viena iš psichoterapijos formų yra kognityvinė-elgesio terapija.kognityvinė elgesio terapija) kuri suteiks supratimo ir mąstymo būdų sprendžiant paniką kaip situaciją, kuri nekelia pavojaus gyvybei. Šiame etape gydytojas palaipsniui sukurs sąlygas, kurios sukels panikos sutrikimo simptomus. Tačiau ši sąlyga bus vykdoma tinkamai atsižvelgiant į pacientų saugumą. Tikimasi, kad terapija suformuos pacientų, kurie nebejaučia grėsmės, įpročius ir elgesį. Be to, psichoterapija taip pat padės padidinti paciento pasitikėjimą, kad pašalintų baimės jausmą, jei ankstesnius panikos priepuolius pavyko suvaldyti.
Psichoterapija iš paciento reikalauja laiko ir pastangų, tačiau ši terapija pagerins paciento būklę nei anksčiau. Psichoterapijos rezultatai, ty mąstymo būdo pokyčiai ir pacientų veiksmai, kurių imsis susidorodami su priepuoliais, gali būti pajausti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Todėl pacientams bus patariama reguliariai atlikti psichoterapiją, kad būtų galima valdyti panikos sutrikimo simptomus ir užkirsti kelią jų pasikartojimui.
Narkotikai Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), kaip fluoksetinas arba sertralinas. Šis antidepresantas yra gana saugus ir turi mažą šalutinio poveikio riziką. Šio tipo vaistai būtų rekomenduojami kaip pirmoji gydymo linija panikos priepuoliui palengvinti. Benzodiazepinai, kaip alprazolamas arba klonazepamas. Šis raminamasis vaistas slopina centrinės nervų sistemos veiklą. Šis vaistas vartojamas tik trumpą laiką, nes gali sukelti priklausomybę nuo narkotikų, fizinius ar psichinius sutrikimus. Jei norite vartoti šį vaistą, negerkite alkoholinių gėrimų. Pasakykite gydytojui, jei vartojate kitų vaistų, įskaitant papildus ir vaistažoles, kad išvengtumėte nepageidaujamos sąveikos. Serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), kaip venlafaksinas. Tai antidepresantas, kurį gydytojai gali naudoti kaip kitą būdą panikos priepuolio simptomams palengvinti. Jei panikos sutrikimas nėra tinkamai gydomas, tai pablogins paciento būklę ir sukels daugybę kitų problemų, tokių kaip depresija, alkoholizmas ar piktnaudžiavimas narkotikais, tapimas asocialumu, problemos mokykloje ar darbe, finansinės problemos. Nėra jokio būdo, kuris galėtų žymiai užkirsti kelią panikos sutrikimo atsiradimui. Tačiau yra keletas veiksmų, kurių galime imtis, kad sumažintume pasireiškiančius simptomus. Tarp kitų yra:Panikos sutrikimo komplikacijos
Panikos sutrikimo prevencija