Psichoterapija yra vienas iš įprastų gydymo metodų, naudojamų įvairioms psichikos problemoms, tokioms kaip stiprus stresas, depresija ir nerimo sutrikimai, gydyti. Psichoterapija dažniausiai atliekama individualiai, bet kartais tai galima daryti ir grupėmis.
Psichoterapija yra vienas iš dažniausiai psichiatrų ir psichologų taikomų gydymo žingsnių, skirtų pacientų emociniams sutrikimams ar psichologinėms problemoms spręsti.
Be to, psichoterapija taip pat gali būti atliekama siekiant įveikti elgesio problemas, tokias kaip pykčio priepuoliai, baimė kalbėti viešai (glosofobija) ir priklausomybę sukeliantis elgesys arba priklausomybė nuo tam tikrų dalykų, tokių kaip narkotikai, alkoholis, azartiniai žaidimai, pornografija.
Psichologai ar psichiatrai, pasitelkę psichoterapiją, nukreips ir mokys pacientus išmokti atpažinti nusiskundimus sukeliančias sąlygas, jausmus ir mintis bei padėti pacientams formuoti pozityvų elgesį sprendžiant iškilusias problemas.
Taigi tikimasi, kad pacientai gebės save kontroliuoti ir geriau reaguos į sudėtingas situacijas.
Sąlygos, kurioms reikalinga psichoterapija
Daug neteisingų prielaidų ar stigmų, kad žmonės, besigydantys psichoterapiją pas psichologą ar psichiatrą, rodo, kad asmuo turi psichikos sutrikimų arba yra beprotiškas. Tiesą sakant, taip nėra.
Psichoterapija skirta kiekvienam, suvokiančiam, kad turi psichologinių problemų arba turintiems didelę psichikos sutrikimų riziką ir ketinančiam kreiptis pagalbos, kad įveiktų šias problemas.
Toliau pateikiami keli skundai ar psichikos problemos, kurias reikia gydyti psichoterapija:
- Keletą mėnesių jaučiatės labai beviltiški arba liūdni, pavyzdžiui, dėl depresijos.
- Per didelis nerimas, baimė ar nerimas, dėl kurio sunku atlikti kasdienę veiklą ar darbą.
- Ekstremali nuotaika arba nuotaikos pokyčiai, pvz., staigus susijaudinimas arba labai liūdnas be jokios aiškios priežasties.
- Pradeda rodyti neigiamą elgesį, pvz., irzlumą, piktnaudžiavimą medžiagomis ar narkotikais, alkoholizmą ar persivalgymą.
- Turite minčių ar minčių apie savižudybę arba įskaudinkite kitus.
- Turi haliucinacijų.
- Sunku išreikšti savo jausmus arba jausmas, kad niekas kitas negali suprasti jūsų jausmų ar problemų.
- Turintys apsėstų ar sunkiai palaužiamų įpročių, pavyzdžiui, per dažnai valyti ir tvarkytis namus, daug kartų plauti rankas, nuolat vaikščioti pirmyn ir atgal į virtuvę tikrinti dujinės viryklės.
- Sunku pasiekti malonumo, komforto ar pasitenkinimo jausmą, kai anksčiau mėgavosi veikla (anhedonija)
Minėti skundai gali atsirasti, kai asmuo patiria psichinę įtampą ar traumuojantį įvykį, pavyzdžiui, po skyrybų, mirė šeimos narys ar artimas draugas, neseniai neteko darbo arba neseniai nukentėjo nuo nelaimės ar smurto, t. seksualinis priekabiavimas.
Be trauminių įvykių, kai kuriuos iš minėtų simptomų taip pat gali sukelti tam tikri psichikos sutrikimai, tokie kaip disociatyvus tapatybės sutrikimas (daugialypė asmenybė), depresija, asmenybės sutrikimai, bipolinis sutrikimas, PTSD, nerimo sutrikimai ir šizofrenija.
Psichoterapijos rūšys
Yra daug psichoterapijos metodų ir metodų, kuriuos atlieka psichologai ar psichiatrai. Terapijos tipas, kuris bus taikomas, paprastai parenkamas atsižvelgiant į paciento būklę ir paciento reakciją į psichoterapiją.
Kai kurios psichoterapijos rūšys, kurios gana dažnai atliekamos, apima:
1. Kognityvinė elgesio terapija
Kognityvinės elgesio terapijos tikslas – įvertinti mąstymo modelius, emocijas ir elgesį, kurie yra paciento gyvenimo problemų šaltinis. Po to gydytojas ar psichologas išmokys pacientą teigiamai reaguoti į problemos šaltinį.
Pavyzdžiui, jei pacientas vartojo narkotikus ar alkoholinius gėrimus, kad susidorotų su stresu, tai taikant šią psichoterapiją pacientas bus išmokytas reaguoti į stresą pozityvesnėmis veiklomis, tokiomis kaip mankšta ar meditacija.
2. Psichoanalitinė ir psichodinaminė terapija
Tokio tipo psichoterapija paskatins pacientą giliau pažvelgti į savo pasąmonę. Pacientai bus kviečiami ištirti įvairius įvykius ar problemas, kurios buvo paslėptos ir nesąmoningos.
Tokiu būdu pacientas gali suprasti kiekvieno išgyvenamo įvykio prasmę. Šis naujas supratimas padės pacientams priimti sprendimus ir spręsti įvairias problemas.
3. Tarpasmeninė terapija
Tokio tipo psichoterapija padės pacientui įvertinti ir suprasti, kaip pacientas yra susijęs su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, šeima, sutuoktiniu, draugais ar bendradarbiais. Ši terapija padės pacientams tapti jautresniems bendraujant ar sprendžiant konfliktus su kitais žmonėmis.
4. Šeimos terapija
Ši terapija atliekama įtraukiant paciento šeimos narius, ypač jei pacientas turi psichologinių problemų, susijusių su šeimos problemomis. Siekiama, kad problemos, su kuriomis susiduria pacientas, būtų įveiktos kartu ir pataisytų nutrūkusius paciento ir šeimos santykius.
5. Hipnoterapija
Hipnoterapija yra psichoterapijos metodas, kurio metu naudojama hipnozė, padedanti pacientams geriau kontroliuoti savo elgesį, emocijas ar mąstymo modelius.
Šis psichoterapijos metodas dažnai taikomas siekiant labiau atsipalaiduoti, sumažinti stresą, malšinti skausmą, padėti pacientams mesti žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas ar persivalgymas.
Psichiatrinėms problemoms gydyti psichoterapija dažnai derinama su vaistų, tokių kaip antidepresantai, antipsichoziniai vaistai, nerimą malšinantys vaistai ir nuotaikos stabilizatoriai, vartojimu.nuotaikos stabilizatorius), priklausomai nuo ligos diagnozės arba paciento psichikos problemų.
Be to, kiekvienam individui psichoterapijos rezultatai bus skirtingi. Tam tikros psichoterapijos rūšys gali tikti vienam pacientui, tačiau gali būti neveiksmingos kitiems pacientams. Todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su psichologu, kad jis nustatytų tinkamą gydymą jūsų būklei.