Niežulys yra medicininis niežėjimo terminas, sukeliantis norą kasytis. Niežulys paprastai nėra rimta būklė, tačiau jis gali būti nepatogus ir sukelti opų bei infekcijų.
Niežulys yra odos simptomas, atsirandantis dėl tam tikros ligos ar būklės. Nors niežulys atsiranda ant odos, jį sukelia ne tik odos ligos, bet ir kitų organų ar organų sistemų problemos.
Nors niežulys gali pasireikšti visoms amžiaus grupėms, vyresnio amžiaus žmonėms jis dažniau pasireiškia. Taip yra todėl, kad su amžiumi oda linkusi išsausėti.
Niežėjimo priežastys
Niežulys nėra liga, o kitos ligos ar būklės simptomas. Niežulys atsiranda, kai stimuliuojami nervai, perduodantys niežėjimo signalus odoje, ir siunčia šiuos signalus į smegenis.
Yra įvairių sąlygų, kurios gali paskatinti niežėjimą. Nepaisant to, kartais sunku nustatyti niežėjimo priežastį.
Atsižvelgiant į paveiktą kūno dalį, niežulys gali būti suskirstytas į du tipus:
Vietinis niežulys
Vietinis niežėjimas yra niežulys, kuris atsiranda tik tam tikrose kūno vietose. Šio tipo niežulys dažniausiai atsiranda dėl sudirginimo ar uždegimo odos srityje. Be niežėjimo, niežulys paprastai sukelia odos bėrimą.
Toliau pateikiamas tolesnis lokalizuoto niežėjimo priežasčių paaiškinimas:
1. Niežulys dėl odos ligų
Vietinis niežulys dažniausiai atsiranda dėl odos ligos ar sutrikimo. Kai kurios odos ligos, kurios gali sukelti niežulį, būtent:
- Sausa oda (kserozė)
- Pleiskanos
- Dilgėlinė (dilgėlinė)
- psoriazė
- Atopinis dermatitas (egzema)
- Herpetiformis dermatitas
- Seborėjinis dermatitas
- Plokščioji kerpligė
- Pūslinis pemfigoidas
- Miliaria (dygliuotas karštis)
- Pityriasis rosea
2. Niežulys dėl infekcijos
Odos infekcijos taip pat gali sukelti vietinį niežulį. Yra keletas odos infekcijų priežasčių, būtent:
- Virusinės infekcijos, pvz., juostinė pūslelinė
- Parazitinės infekcijos, tokios kaip niežai, utėlės ir odos lerva migrans
- Grybelinės infekcijos, tokios kaip vandens blusos, kandidozė ir grybelis
- Bakterinės infekcijos, tokios kaip folikulitas ir impetigo
3. Niežulys dėl alergijos ar dirginimo
Vietinis niežulys gali atsirasti dėl alergijos arba odos sudirginimo. Kai kurie dalykai, galintys sukelti alergiją ar sudirginti odą, yra šie:
- Vonios muilas, kuriame yra stiprių cheminių medžiagų, tokių kaip kvapiosios medžiagos ir plovikliai
- Kosmetikos ingredientai, tokie kaip kvepalai, plaukų dažai ir nagų lakas
- Metalas ant papuošalų
- Drabužių medžiagos, pavyzdžiui, vilnonis audinys
- Vietinių vaistų vartojimas
4. Niežulys dėl tam tikro poveikio
Vietinis niežulys taip pat gali atsirasti dėl aplinkos poveikio, įskaitant:
- Tiesioginiai saulės spinduliai
- Sausas oras
- šaltas oras
- Įbrėžimai (sukeliantys dermatografiją)
- Vabzdžių įkandimai
Vietinis niežulys gali atsirasti ir nesant matomų odos problemų. Šią būklę dažniausiai sukelia nervų, perduodančių niežėjimo signalus toje srityje arba kelyje, kuriuo šie nervai keliauja į stuburą, sutrikimas. Sąlygų, kurios gali sukelti tokio tipo niežulį, pavyzdžiai: išsėtinė sklerozė ir užspausti nervai.
Sisteminis niežulys
Sisteminis niežėjimas sukelia viso kūno niežėjimą. Šio tipo niežulys atsiranda ne dėl odos sutrikimo, o dėl sistemos sutrikimo organizme. Kai kurie iš šių sutrikimų yra:
- Alergija vaistams, tokiems kaip aspirinas ir opioidai
- Metaboliniai sutrikimai, tokie kaip lėtinis inkstų nepakankamumas ir kepenų liga
- Kraujo sutrikimai, tokie kaip geležies stokos anemija ir vera policitemija
- Endokrininės sistemos sutrikimai, tokie kaip skydliaukės ligos ir cukrinis diabetas
- Vėžys arba navikai, tokie kaip Hodžkino limfoma, leukemija ir plaučių, žarnyno ar smegenų navikai
- Virusinės infekcijos, tokios kaip ŽIV ir hepatitas C
- Hormoniniai pokyčiai dėl nėštumo ar menopauzės
- Vaistų, pvz., AKF inhibitorių, vartojimas
- Psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimo sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas (OCD) ir trichotilomanija
Niežėjimo rizikos veiksniai
Yra keletas veiksnių, galinčių padidinti niežėjimo riziką, būtent:
- senatvė
- Kenčia nuo alergijos, egzema ar astma
- Turite silpną imuninę sistemą, pavyzdžiui, sergate ŽIV/AIDS ar vėžiu
- Yra nėščia
- Sergantiems inkstų nepakankamumu arba atliekama dializė
- Diuretikų vartojimas
Niežėjimo simptomai
Pagrindinis niežulio simptomas yra odos niežulys. Niežulys gali atsirasti tik tam tikrose kūno vietose, pavyzdžiui, galvos odoje, rankose ir kojose. Tačiau niežulys gali būti jaučiamas ir visame kūne.
Be to, yra ir kitų simptomų, kurie gali lydėti niežulio atsiradimą. Priklausomai nuo ligos ar būklės, sukeliančios niežulį, lydintys simptomai gali skirtis, įskaitant:
- Paraudusi oda
- Įbrėžimai
- Nelygumai, dėmės ar pūslės
- Sausa iki skilinėjančios odos
- Stora arba pleiskanojanti oda
Simptomai gali trukti ilgai ir pablogėti. Niežulys gali sustiprėti subraižytas, todėl kenčiantis asmuo norės ir toliau kasytis.
Kada eiti pas gydytoją
Pasitarkite su gydytoju, jei pajutote sunkesnių niežėjimo simptomų, tokių kaip:
- Niežulys trunka ilgiau nei 2 savaites ir nepalengvėja net pabandžius jį gydyti
- Niežulys yra toks stiprus, kad trukdo kasdieninei veiklai, todėl jūs pabundate iš miego arba sunku užmigti naktį
- Niežulys atsiranda staiga be aiškios priežasties
- Niežulys atsiranda visame kūne
- Niežėjimą lydi kiti simptomai, tokie kaip svorio kritimas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, šlapinimosi ar tuštinimosi pokyčiai, nuovargis ir nerimas dėl niežėjimo sukelto diskomforto.
Jei po 3 mėnesių gydymo pas gydytoją būklė vis tiek nepagerėja, reikia atlikti vidaus ligų gydytojo apžiūrą, kad būtų nustatyta, ar nėra ligų ar kitų būklių, galinčių sukelti niežėjimą.
Niežulio diagnozė
Niežulio diagnozę galima atlikti užduodant klausimus apie patirtus simptomus ir paciento ligos istoriją. Taip pat bus atliktas išsamus fizinis patikrinimas, kad būtų galima tiesiogiai pamatyti odos būklę.
Jei reikia, gydytojas atliks papildomus tyrimus, kad patvirtintų diagnozę. Kai kurie patikrinimo metodai, kuriuos galima atlikti, yra šie:
- Alergijos tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar niežėjimą sukelia alergenas.
- Kraujo tyrimai, siekiant nustatyti sąlygas, kurios gali sukelti niežėjimą, pvz., anemiją, skydliaukės, kepenų ar inkstų sutrikimus.
- Nuskaitymo testai, tokie kaip krūtinės ląstos rentgeno spinduliai, siekiant nustatyti padidėjusius limfmazgius.
- Tampono tyrimas, niežulio priežasčiai nustatyti paimant tepinėlio mėginį iš niežtinčios odos vietos ir ištyrus jį laboratorijoje.
- Odos biopsija, norint pamatyti niežtinčio odos audinio būklę, paimant odos mėginį ir ištyrus jį mikroskopu.
Niežėjimo gydymas
Niežulio gydymas priklauso nuo paciento priežasties ir sunkumo. Lengvas niežulys paprastai gali būti pašalintas savarankiškai, namuose, pavyzdžiui:
- Naudoti drėkinamuosius kremus ar losjonus, ypač turinčius kalamino arba mentolio, kad sumažintumėte niežulį ir išvengtumėte odos sausumo.
- Naudokite šampūną nuo pleiskanų, kad sumažintumėte galvos odos niežulį
- Naudokite apsaugos nuo saulės priemones, kad išvengtumėte nudegimų ir odos pažeidimų dėl saulės poveikio
- Naudokite vonios muilą ir švelnų ploviklį, kad išvengtumėte odos sudirginimo
- Norėdami sumažinti niežulį, išsimaudykite šiltu vandeniu (ne karštu).
- Venkite tam tikrų drabužių medžiagų, kurios gali sukelti niežėjimą, pavyzdžiui, vilnos ir sintetinių medžiagų
- Venkite karščio ir naudokite oro kondicionierių ir drėkintuvas, kad aplinka būtų vėsi ir drėgna
- Suspauskite niežtinčią odos vietą šaltu skudurėliu arba ledo kubeliais, kad sumažintumėte niežulį, nebraižydami odos
- Venkite vaistų, kurie gali sukelti alergiją arba odos niežėjimą
- Nebraižykite niežtinčios vietos uždengdami ją
- Medituoti ar konsultuotis su psichologu, kad suvaldytumėte bet kokį stresą ar nerimą, kurį galite patirti
- Užtikrinti, kad kūnas pakankamai pailsėtų
Jei, nepaisant minėtų veiksmų, niežulys nepalengvėja, patartina kreiptis į gydytoją. Gydymas, kurį galima skirti, apima:
- Kortikosteroidų kremas, skirtas odos niežėjimui ir paraudimui sumažinti
- Antihistamininiai vaistai, skirti gydyti dilgėlinės sukeltą niežulį
- Tricikliai antidepresantai, tokie kaip doksepinas, skirti gydyti lėtinį niežulį, kai nėra depresijos simptomų
- Fototerapija naudojant ultravioletinę šviesą, siekiant sumažinti niežulį
- Kognityvinė elgesio terapija, padedanti pacientams susidoroti su stresu ar psichinės sveikatos problemomis, kurios sukelia niežėjimą
Jei žinoma, kad paciento jaučiamas niežėjimas yra kitos ligos simptomas, gydymas bus susijęs su ligos gydymu. Tačiau niežėjimui malšinti taip pat skiriami vietiniai vaistai, tokie kaip kalamino losjonas ar kortikosteroidų kremai.
Niežėjimo komplikacijos
Niežulys gali labai trikdyti ir sumažinti sergančiojo gyvenimo kokybę. Be to, gali atsirasti komplikacijų, jei pacientas ir toliau kasys niežtinčią odą. Šios komplikacijos apima:
- Žaizda
- Infekcija
- Lichenifikacija (odos sustorėjimas)
- Neurodermitas (lichen simplex)
- Prurigo
- Juodi randai
Niežėjimo prevencija
Niežėjimo galima išvengti vengiant pagrindinės priežasties. Alergiškiems žmonėms niežulio galima išvengti vengiant alergiją sukeliančių veiksnių arba reguliariai vartojant vaistus nuo alergijos. Tuo tarpu diabetikams kontroliuojant cukraus kiekį kraujyje galima išvengti niežulio.
Be to, sveikos ir švarios odos palaikymas taip pat gali užkirsti kelią niežėjimui. Kai kurie dalykai, kuriuos galima padaryti, yra šie:
- Valgykite sveiką ir subalansuotą mitybą
- Patenkinti organizmo skysčių poreikį
- Reguliariai naudokite drėkinamąjį kremą, kad išvengtumėte odos išsausėjimo
- Maudydamiesi po dušu naudokite šiltą, o ne karštą vandenį
- Naudokite kremą nuo saulės