Disfagija – simptomai, priežastys ir gydymas

Disfagija yra rijimo sunkumas. Kai pasireiškia disfagija, maisto ar gėrimo nukreipimas iš burnos į skrandį pareikalaus daugiau pastangų ir ilgesnio laiko.

Pacientams, sergantiems disfagija, bus sunku ryti, kurį gali lydėti skausmas rijimo metu, užspringimas ar kosulys valgant ir geriant, arba rėmuo. Disfagiją gali sukelti įvairios sąlygos – nuo ​​stemplės užsikimšimo, raumenų sutrikimų, nervų sistemos sutrikimų iki įgimtų (įgimtų) anomalijų.

Disfagija yra glaudžiai susijusi su rijimo procesu. Apskritai aprašomi šie 3 rijimo proceso etapai:

Oralinė fazė

Šis etapas įvyksta, kai maistas patenka į burną. Šiame etape maistas kramtomas, perkeliamas iš priekio į galą ir ruošiamasi transportuoti maistą rykle ir stemple (stemple).

Ryklės fazė

Šis etapas apima 2 pagrindinius procesus, būtent maisto varymą iš burnos į stemplę ir kvėpavimo takų apsaugos nuo maisto stadiją. Šis etapas greitai trunka kelias sekundes.

Stemplės fazė

Šis etapas atsiranda, kai maistas patenka į stemplę. Maistas bus stumiamas iš stemplės viršaus banguotu judesiu (peristaltika), kad virškinimo traktas turi patekti į skrandį.

Disfagijos priežastys

Rijimo sunkumą gali sukelti įvairios ligos ir būklės, pavyzdžiui, nervų sistemos, raumenų sutrikimai ar stemplės obstrukcija. Štai paaiškinimas:

  • Stemplės užsikimšimas arba susiaurėjimas, pvz., burnos vėžys, gerklės vėžys, svetimkūnis, randų audinys dėl GERL ar radioterapijos procedūrų, stemplės uždegimas (ezofagitas) arba gūžys
  • Raumenų sutrikimai, kuriuos gali sukelti sklerodermija ar achalazija
  • Nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip insultas, demencija, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, smegenų auglys arba myasthenia gravis
  • Įgimtos ligos, tokios kaip cerebrinis paralyžius arba lūpos plyšys

Be to, atsižvelgiant į aukščiau aprašytus rijimo etapus, disfagijos priežastis galima suskirstyti pagal sutrikimo vietą, būtent:

Orofaringinė disfagija

Orofaringinę disfagiją dažniausiai sukelia gerklės srities raumenų ir nervų sutrikimai. Šią būklę taip pat gali sukelti kelios ligos, pažeidžiančios nervų sistemą ir raumenis, esančius tarp burnos ir ryklės (gerklės), pavyzdžiui:

  • Parkinsono liga
  • Post poliomielito sindromas
  • Išsėtinės sklerozės liga arba (Išsėtinė sklerozė)
  • Vėžys, kuris atsiranda galvoje ir kakle
  • Radioterapijos ar operacijos šalutinis poveikis, sukeliantis nervų pažeidimą

Stemplės disfagija

Šią būklę paprastai sukelia stemplės užsikimšimas arba susiaurėjimas. Kai kurie veiksniai ar sąlygos, galinčios sukelti stemplės disfagiją, yra:

  • Raumenų įtampa apatinėje stemplės dalyje
  • Apatinės stemplės susiaurėjimas dėl rando audinio susidarymo, pavyzdžiui, po radioterapijos, rūgšties refliukso ligos, sklerodermijos ar achalazijos
  • Stemplės užsikimšimas dėl stemplės vėžio ar objektų

Be to, su amžiumi žmogus bus labiau linkęs į disfagiją. Taip yra dėl natūraliai atsirandančio raumenų silpnumo ir padidėjusios rizikos susirgti ligomis ar ligomis, kurios gali sukelti disfagiją.

Pacientai, turintys neurologinių sutrikimų, taip pat dažniau patiria disfagiją nei žmonės, kurie neserga neurologiniais sutrikimais.

Disfagijos simptomai

Raumenų sutrikimai, stemplės obstrukcija arba neurologiniai sutrikimai, sukeliantys rijimo pasunkėjimą arba disfagiją. Jei aprašyta toliau, žmogus, patyręs disfagiją, patirs šiuos skundus ir simptomus:

  • Sunku nuryti maistą ar gėrimą
  • Skausmas ryjant
  • Maistas jaučiasi įstrigęs gerklėje
  • Užspringimas ar kosulys valgant ir geriant
  • Seilės, kurios nuolat išsiskiria
  • Svorio kritimas dėl valgymo sunkumų
  • Prarijus maistas grįžta atgal
  • Skrandžio rūgštis, kuri pakyla į gerklę
  • Rėmuo
  • Balsas tampa užkimęs
  • Įpročiai keičiasi, pavyzdžiui, dažniau pjaustoma maistą į mažesnius gabalėlius arba vengiama tam tikrų maisto produktų

Jei vaikams pasireiškia disfagija, atsiranda šie skundai ir simptomai:

  • Maistas ar gėrimas dažnai išeina iš burnos
  • Dažnas vėmimas maistu valgant
  • Nenori valgyti tam tikro maisto
  • Sunku kvėpuoti valgant
  • Drastiškas svorio kritimas

Kada eiti pas gydytoją

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei jums arba jūsų vaikui sunku ryti. Ankstyvas tyrimas ir gydymas gali užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip svorio kritimas, netinkama mityba, dehidratacija, užspringimas ar net plaučių uždegimas.

Disfagijos diagnozė

Pirmiausia gydytojas paklaus paciento simptomų, įskaitant tai, kaip dažnai šie simptomai pasireiškia, ir paciento ligos istoriją. Po to gydytojas patikrins kūno masės indeksą (KMI/KMI), kad įsitikintų, ar pacientas nėra maitinamas dėl sunkumo rijimo.

Tada gydytojas paprašys paciento kuo greičiau išgerti tam tikrą vandens kiekį (vandens rijimo testas). Įrašai apie gautą laiką ir nuryto vandens kiekį gali padėti gydytojui įvertinti paciento gebėjimą nuryti.

Norėdami nustatyti disfagijos priežastį, gydytojas atliks keletą tolesnių tyrimų, pavyzdžiui:

  • Endoskopija, skirta viršutinių kvėpavimo takų, ty nosies iki gerklės, būklei ištirti (nazoendoskopija) arba stemplės iki skrandžio būklei ištirti (gastroskopija)
  • Fluoroskopija, kuri yra rentgeno tyrimas, atliekamas naudojant specialią kontrastinę medžiagą (barį), kad būtų fiksuojami raumenų judesiai ryjant.
  • Manometrija, norint pamatyti, kaip gerai veikia stemplė, matuojant raumenų spaudimą tame organe ryjant
  • Nuskaitymas naudojant kompiuterinę tomografiją, MRT arba PET, kad būtų galima išsamiau pamatyti burnos būklę iki stemplės

Disfagijos gydymas

Pagrindinis disfagijos gydymo tikslas – palaikyti paciento mitybą ir neleisti maistui patekti į kvėpavimo takus. Be to, kad pašalinama priežastis, yra keletas gydymo būdų, kaip išlaikyti tinkamą mitybą sergantiems disfagija:

Dietos modifikavimas

Dietos keitimas atliekamas koreguojant maisto tekstūrą ir tirštumą pagal paciento gebėjimą nuryti, ypač pacientams, kuriems sunku ryti peroralinėje fazėje.

Paciento mityba gali būti koreguojama, pradedant nuo skysto maisto, pvz., sulčių, tada didinant tirštumą, jei pagerėjo gebėjimas nuryti, iki kieto maisto, pavyzdžiui, duonos ar ryžių.

Terapijanuryti

Rijimo terapija pacientams, sergantiems disfagija, vadovausis specialus terapeutas. Terapeutas išmokys nuryti gijimo laikotarpiu, kad pacientas dar galėtų nuryti maistą. Ši terapija paprastai skirta pacientams, kuriems sunku nuryti dėl burnos problemų.

Po valgio

Paprastai įdedami maitinimo vamzdeliai, kad pacientas patenkintų savo mitybos poreikius burnos ir ryklės atsigavimo fazėje. Maitinimo vamzdeliai ne tik padeda maistui patekti į virškinamąjį traktą, bet ir gali būti naudojami vaistams įvesti.

Yra 2 maitinimo vamzdelių tipai, būtent nazogastrinis zondas (NGT) ir perkutaninis endoskopinis gastrostominis zondas (PEG). NGT vamzdelis įkišamas per nosį, o po to į skrandį. Nors PEG vamzdelis įkišamas tiesiai į skrandį per išorinę skrandžio odą.

Narkotikai

Vaistų skyrimas pacientams, sergantiems disfagija, bus pritaikytas atsižvelgiant į disfagijos priežastį. Kai kurie vaistai, kuriuos galima skirti žmonėms, sergantiems disfagija, yra šie:

  • Vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, pvz., ranitidinas ir omeprazolas
  • Vaistai, skirti paralyžiuoti sustingusius gerklės raumenis dėl achalazijos, pvz., botulino toksinas
  • Vaistai, skirti atpalaiduoti apatinės stemplės raumenis, pvz., amlodipinas ir nifedipinas

Operacija

Chirurgija disfagijai gydyti paprastai atliekama, jei yra stemplės sutrikimų. Chirurgija siekiama išplėsti susiaurėjusią stemplę, kad maistas galėtų lengvai praeiti. Yra 2 operacijos būdai, kuriais galima išplėsti stemplę, būtent:

  • Išsiplėtimas, tai medicininė procedūra, skirta praplatinti susiaurėjusią stemplės dalį balionu arba businatoriumi
  • Stento, kuris yra metalinis vamzdelis, kuris gali būti dedamas į stemplę, įrengimas, siekiant išplėsti susiaurėjusį stemplės kanalą

Gyvenimo būdo pokyčiai

Siekdami palengvinti disfagijos simptomus, pacientai gali pakeisti savo mitybos ir gyvenimo įpročius, pavyzdžiui:

  • Nustokite gerti alkoholį, rūkyti ir gerti kavą
  • Keisti įprotį valgyti mažiau, bet dažniau ir sumažinti maistą, kad jis būtų mažesnis
  • Venkite maisto produktų, kurie pablogina simptomus, pavyzdžiui, uogienės, sviesto, karamelės ar sulčių

Disfagijos komplikacijos

Jei netinkamai gydoma, disfagija gali sukelti komplikacijų, tokių kaip:

  • Prasta mityba
  • Dehidratacija
  • Svorio kritimas dėl nepakankamos mitybos ir skysčių vartojimo
  • Viršutinių kvėpavimo takų infekcija
  • Plaučių uždegimas