Radioterapija arba spindulinė terapija yra medicininė vėžio gydymo procedūra. Radioterapijos tikslas – sunaikinti vėžines ląsteles, sustabdyti vėžinių ląstelių augimą ir plitimą, užkirsti kelią vėžio pasikartojimui.
Radioterapija gali būti atliekama naudojant rentgeno spindulius, implantus į kūną, taip pat per geriamuosius vaistus ir injekcijas. Siekiant geriausių rezultatų, radioterapija dažnai taikoma kartu su chemoterapija ir chirurginiu vėžio pašalinimu.
Atkreipkite dėmesį, kad nors radioterapija gali išnaikinti vėžines ląsteles ir slopinti jų augimą, ji taip pat gali pakenkti sveikoms ląstelėms. Tačiau šie šalutiniai poveikiai paprastai nėra nuolatiniai. Norint sumažinti šį šalutinį poveikį, radioterapija turi būti atliekama atsargiai arba tik tose kūno vietose, kurias paveikė vėžys.
Indikacija Rradioterapija
Gydytojas apsvarstys radioterapiją siekdamas šių tikslų:
- Palengvina pažengusio vėžio simptomus
- Sumažėjęs naviko dydis prieš chirurginę procedūrą
- Vėžio gydymas atskirai arba kartu su kitais gydymo būdais, pavyzdžiui, chemoterapija
- Nužudo ir išvalo vėžines ląsteles po vėžio pašalinimo operacijos, todėl vėžys nebegrįžta
Įspėjimas Rradioterapija
Radioterapija negali būti atliekama visomis sąlygomis, ypač nėštumo metu. Nėščioms moterims radioterapija neturėtų būti taikoma, nes šis gydymas gali būti mirtinas vaisiui gimdoje. Todėl pacientėms, planuojančioms atlikti spindulinę terapiją, sekso metu patariama naudoti kontracepciją.
Kaip ir pacientėms moterims, taip pat ir vyrams, kuriems atliekama spindulinė terapija, lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti kontracepciją. Tam tikrais atvejais vyrams rekomenduojama ir toliau vartoti kontraceptines priemones lytinių santykių metu, kol bus baigtas radioterapija praėjus keliems mėnesiams.
Paruošimas Rradioterapija
Prieš atlikdamas radioterapiją, gydytojas atliks daugybę tyrimų, kad įsitikintų, ar ši procedūra yra saugi ir tinkama, atsižvelgiant į paciento būklę. Po to gydytojas nustatys radioterapijos dozę ir dažnumą, atsižvelgdamas į paciento patiriamo vėžio tipą ir stadiją.
Gydytojas taip pat atliks spinduliuotės modeliavimą, kurį sudaro keli etapai, kaip aprašyta toliau:
- Paciento prašoma atsigulti ir nusistatyti patogią padėtį, kad radioterapijos procedūra vyktų sklandžiai.
- Gydytojas parūpins pagalvę ir suriš paciento kūną taip, kad radioterapijos metu jis nepakeistų padėties.
- Gydytojas atliks kompiuterinę tomografiją, kad nustatytų, kurios kūno dalys gaus spinduliuotę.
- Gydytojas, remdamasis tyrimo rezultatais, nustatys radioterapijos tipą ir kiek kartų gydymas bus atliktas.
- Gydytojas pažymės paciento kūno dalis, kurios bus paveiktos spinduliuotės bangomis.
- Atlikus visus aukščiau nurodytus etapus, radioterapija yra paruošta atlikti.
Procedūra Rradioterapija
Yra trys radioterapijos tipai, kurie dažnai naudojami vėžiui gydyti. Jo taikymas taip pat skiriasi, atsižvelgiant į paciento būklę ir vėžio dydį bei tipą. Toliau pateikiami radioterapijos tipai ir jų paaiškinimai:
Išorinė radioterapija
Išorinė spindulinė terapija yra spindulinės terapijos rūšis, kuri atliekama nukreipiant rentgeno spindulius arba protonų pluoštus į vėžio paveiktas kūno vietas. Ši terapija nesukelia skausmo, o baigus gydymą pacientai paprastai gali eiti namo iš karto.
Išorinė radioterapija paprastai trunka 10–30 minučių per vieną seansą. Šią terapiją galima atlikti du kartus per savaitę.
Vidinė radioterapija
Vidinė radioterapija arba brachiterapija Tai atliekama į paciento kūną, netoli vėžio ląstelių augimo vietos, įdedant radioaktyvųjį implantą. Šie implantai gali būti palikti organizme keletą dienų arba visam laikui, priklausomai nuo paciento vėžio tipo.
Tais atvejais, kai implantas visam laikui paliekamas kūne, nerimauti neverta, nes laikui bėgant implanto spinduliuotės lygis mažės.
Sisteminė radioterapija
Sisteminė spindulinė terapija yra spindulinės terapijos rūšis, kuri atliekama įvedant vaistus į paciento kūną. Šį vaistą pacientas gali nuryti arba suleisti į veną.
Sisteminė radioterapija arba radioizotopų terapija dažnai taikoma pacientams, sergantiems skydliaukės vėžiu ir prostatos vėžiu. Dėl šios rūšies spindulinės terapijos pacientas turi būti hospitalizuotas ilgesnį laiką.
Po to Rradioterapija
Gydytojas stebės paciento būklę, kol pacientui bus taikoma spindulinė terapija. Gydytojas taip pat atliks daugybę tyrimų, kad nustatytų paciento atsaką į gydymą. Jei pacientas patiria šalutinį poveikį, gydytojas paskirs vaistus šiam šalutiniam poveikiui palengvinti.
Atkreipkite dėmesį, kad radioterapijos veiksmingumas kiekvienam pacientui gali skirtis. Kai kuriems pacientams radioterapija turi būti taikoma savaites ar mėnesius, kad būtų matomi rezultatai.
Efektas Sstiprinimas Rradioterapija
Kaip ir kiti gydymo būdai, radioterapija taip pat gali sukelti daugybę šalutinių poveikių. Paprastai šie šalutiniai poveikiai išnyksta pasibaigus radioterapijai. Kai kurie aptariamo radioterapijos šalutiniai poveikiai yra šie:
- Niežti, sausa ir raudona oda, kuri paprastai atsiranda praėjus 1-2 savaitėms po gydymo
- Plaukų slinkimas gydomoje kūno vietoje paprastai atsiranda praėjus 2-3 savaitėms po gydymo
- Viduriavimas, kuris dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms dienoms po radioterapijos
- Limfedema, kuri gali sukelti kojų skausmą ir patinimą
- Lengvas nuovargis, kuris gali trukti mėnesius po gydymo
- Raumenų ir sąnarių sustingimas, skausmas ir patinimas gydomoje vietoje
- Apetito praradimas, dėl kurio krenta svoris
- Psichologiniai sutrikimai, tokie kaip nerimas, stresas, nusivylimas ar depresija
- Burnos opos arba opos, kurias gali lydėti burnos džiūvimas, blogas burnos kvapas ir nemalonus pojūtis burnoje valgant, geriant ar kalbant
- Seksualiniai ir vaisingumo sutrikimai, įskaitant sumažėjusį lytinį potraukį, erekcijos sutrikimą vyrams ir makšties sausumą moterims
- Susilpnėjusi imuninė sistema dėl sumažėjusio baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus