Yra daug ligų, kurios gali sukelti kvėpavimo sutrikimus. Kai sunku kvėpuoti, organizmui bus sunku gauti deguonies ir pašalinti anglies dioksido atliekas. Šis sutrikimas tikrai gali sutrikdyti įvairių kūno organų veiklą.
Žmogaus kvėpavimo sistema susideda iš nosies, burnos, sinusų ertmių, gerklės, gerklų (balso dėžutės), trachėjos, bronchų ir plaučių. Be to, yra kraujagyslės, diafragma, kvėpavimo raumenys, pleura (plaučių gleivinė), šonkauliai ir alveolės arba maži oro maišeliai.
Visos kvėpavimo sistemos dalys veikia kartu, kad užtikrintų sklandų kvėpavimo procesą. Jo paskirtis – pernešti deguonį po visą organizmą, šalinti anglies dioksidą, palaikyti organizmo rūgščių-šarmų (pH) balansą.
Tačiau kartais gali sutrikti kvėpavimo sistema ir pasunkėti kvėpavimas. Šis sutrikimas gali atsirasti dėl įvairių dalykų, pvz., cigarečių dūmų poveikio, oro užterštumo, alergiją ar alergenus sukeliančių medžiagų, toksinių medžiagų, nelaimingų atsitikimų, genetinių veiksnių, tam tikrų ligų.
Įvairios ligos, sukeliančios kvėpavimo sutrikimus
Yra daug sveikatos būklių ar ligų, kurios gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, įskaitant:
1. Astma
Kvėpavimo sutrikimai dėl astmos atsiranda, kai dėl uždegimo kvėpavimo takai paburksta ir susiaurėja.Manoma, kad astmos atsiradimą lemia genetiniai ar paveldimi veiksniai bei imuninės sistemos sutrikimai.
Astma sergantiems žmonėms simptomai gali pasikartoti, kai yra veikiami astmą sukeliančių veiksnių, tokių kaip dulkės, gyvūnų pleiskanos, žiedadulkės, cigarečių dūmai ir šaltas oras. Be to, astmos simptomai taip pat gali atsirasti dėl streso ar nuovargio.
Astmos sukelti kvėpavimo sutrikimai dar neišgydyti. Tačiau astmos simptomų pasikartojimo galima išvengti vengiant astmą sukeliančių veiksnių ir naudojant įkvepiamus vaistus.inhaliatorius) astmos simptomams kontroliuoti.
Kai kurie astma sergantys žmonės gali patirti pavojingą būklę, vadinamą astminė būklė, kuri yra būklė, kai dusulys ar sunkūs astmos priepuoliai nepraeina pavartojus vaistų nuo astmos.
Ši būklė yra neatidėliotina medicininė pagalba ir ją reikia nedelsiant gydyti. Priešingu atveju pacientas gali patirti kvėpavimo nepakankamumą, kuris gali būti pavojingas gyvybei.
2. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
LOPL yra uždegiminė plaučių liga, kuri pasireiškia palaipsniui ir laikui bėgant blogėja. Kai ji yra sunki, LOPL gali sukelti nuolatinį plaučių pažeidimą.
Kvėpavimo sutrikimus sukeliančias ligas dažnai sukelia rūkymas arba pasyvus rūkymas, bet gali atsirasti ir dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui, oro taršos, stiprių cheminių garų ar dujų, dulkių.
LOPL gydyti gydytojai gali skirti keletą gydymo būdų, pavyzdžiui, bronchus plečiančių vaistų ir kortikosteroidų, plaučių fizioterapijos ir deguonies terapijos. LOPL sergantiems žmonėms taip pat patariama nerūkyti ir vengti sąlyčio su cheminėmis medžiagomis, kurios gali pakenkti plaučiams.
3. Bronchitas
Bronchitas – tai liga, sukelianti kvėpavimo sutrikimus, atsirandančius dėl bronchų – kvėpavimo takų, jungiančių gerklę ir plaučius – infekcijos ar uždegimo. Bronchitą gali sukelti virusinės ir bakterinės infekcijos, taip pat dirginančių medžiagų, tokių kaip cigarečių dūmai, dulkės ir tarša, poveikis.
Ši liga gali sukelti kosulį su skrepliais, karščiavimą, krūtinės skausmą, dusulį ir silpnumą.
Virusinės infekcijos ar sudirginimo sukeltas bronchitas dažniausiai sukelia skaidrių ar balkšvų skreplių atkosėjimą, o bakterinės infekcijos sukeltas bronchitas gali sukelti gelsvą arba žalsvą skreplių atkosėjimą. Kartais bronchitas taip pat gali sukelti skreplių atkosėjimą.
Šios ligos gydymas turi būti pritaikytas prie sukėlusio veiksnio. Jei bronchitą sukelia virusinė infekcija, atsiradę kvėpavimo sutrikimai dažniausiai savaime palengvėja per kelias savaites. Bakterinės infekcijos sukeltam bronchitui gydyti reikalingi antibiotikai pagal gydytojo receptą.
Gydytojas taip pat gali skirti kosulį slopinančių vaistų ir pasiūlyti plaučių fizioterapiją bronchitui gydyti.
4. Ūmus kvėpavimo distreso sindromas (SŪRS)
ARDS yra liga, sukelianti pavojingus kvėpavimo sutrikimus. Ši liga dažniausiai pasireiškia staiga ir jai būdingi plaučių sutrikimai, sukeliantys dusulį ir deguonies trūkumą.
Yra keletas rizikos veiksnių, dėl kurių asmeniui gali kilti didesnė rizika susirgti ARDS, įskaitant:
- senatvė
- Sunkus rūkymas arba toksiškų dujų įkvėpimas
- Infekcijos, tokios kaip sepsis ir pneumonija
- Sunkūs sužalojimai ar sužalojimai, pvz., dideli nudegimai ir sunkūs galvos sužalojimai
- Narkotikų perdozavimas
- Kvėpavimo takų užsikimšimas, pavyzdžiui, dėl asfiksijos ir plaučių embolijos.
Žmonėms, sergantiems ARDS, reikia nedelsiant gauti medicininę pagalbą ligoninėje. Gydytojai paprastai gydys pacientus, sergančius ARDS ICU, kad palaikytų kvėpavimą, įskaitant ventiliatoriaus įrengimą, taip pat vaistus ir atidų stebėjimą, kol jų būklė pagerės.
5. Anafilaksinis šokas
Anafilaksinis šokas yra sunki alerginė reakcija, atsirandanti, kai alergiški žmonės yra veikiami alergiją sukeliančių medžiagų (alergenų), pavyzdžiui, tam tikrų maisto produktų ar vaistų, vabzdžių įgėlimų ar įkandimų, dulkių.
Anafilaksinis šokas gali sukelti kvėpavimo takų simptomus, tokius kaip kosulys ir dusulys, niežulys, širdies plakimas krūtinėje, sąmonės netekimas, čiaudulys ir kelių kūno dalių patinimas.
Nors gana retai, anafilaksinis šokas yra pavojinga būklė ir reikalauja skubios medicininės pagalbos ligoninėje. Priešingu atveju ši sąlyga gali sukelti mirtį.
Be kai kurių pirmiau minėtų ligų, kvėpavimo sutrikimus taip pat gali sukelti keletas kitų ligų, tokių kaip plaučių vėžys, tuberkuliozė, emfizema ir plaučių edema.
Kvėpavimo sistemos sutrikimų gydymo žingsniai
Kvėpavimo sutrikimai – tai sveikatos sutrikimai, kuriuos nedelsiant turi patikrinti gydytojas, nes priežastys gali būti įvairios ir gresia pavojingos komplikacijos.
Gydant sunkius kvėpavimo sutrikimus, gydytojas pirmiausia pagerins paciento kvėpavimą, pvz., vaistais, deguonies skyrimu ar gaivinamu bei kvėpavimo aparato įrengimu, priklausomai nuo paciento būklės.
Nusistovėjus paciento būklei, gydytojas išsiaiškins kvėpavimo sutrikimo priežastį, atlikdamas fizinę apžiūrą ir pagalbinius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, kraujo dujų analizė, plaučių funkcijos tyrimai, taip pat rentgeno, kompiuterinės tomografijos, arba plaučių MRT.
Nustačius priežastį, gydytojas paskirs tinkamą gydymą ir stebės paciento būklę, kad kvėpavimo sutrikimai būtų išspręstos ir nesukeltų komplikacijų. Gydymas gali būti vaistų, fizioterapijos ar operacijos forma.
Todėl nedelsdami kreipkitės į gydytoją ligoninėje, jei turite kvėpavimo sutrikimų. Ypač jei simptomai yra sunkūs, pavyzdžiui, dusulys, blyški oda, melsvos lūpos ir oda, silpnumas, krūtinės skausmas, švokštimas, šaltas prakaitas, alpimas ar koma.