Myasthenia gravis – tai kūno raumenų susilpnėjimas dėl nervų ir raumenų veiklos sutrikimų. Iš pradžių sunkiąja miastenija sergantys žmonės po fizinės veiklos greitai pajus nuovargį, tačiau pailsėjus nusiskundimai pagerės.
Nervų ir raumenų sutrikimus sukelia autoimuninė liga – būklė, kai organizmo imuninė sistema (antikūnai) atakuoja paties žmogaus organizmą. Myasthenia gravis gali susirgti bet kas, tačiau šia liga dažniau serga 20-30 metų moterys ir vyresni nei 50 metų vyrai.
Jei nesate gydomi, žmonių, sergančių myasthenia gravis, raumenų silpnumas ilgainiui pablogės ir ligoniui bus sunku judėti, kalbėti, nuryti ir net kvėpuoti.
Myasthenia Gravis priežastys
Myasthenia gravis atsiranda, kai imuninė sistema yra pažeista ir gamina antikūnus, kurie atakuoja sveikus kūno audinius. Tokiu atveju antikūnai atakuoja nervines ląsteles ir raumenis jungiantį audinį, todėl raumenys nusilpsta, o sergantysis greitai pavargsta.
Nėra tiksliai žinoma, kodėl pacientams, sergantiems myasthenia gravis, atsiranda autoimuninių sutrikimų, tačiau manoma, kad užkrūčio liaukos anomalijos yra veiksnys, galintis padidinti šios autoimuninės ligos išsivystymo riziką.
Užkrūčio liauka yra krūtinėje esanti liauka, kuri veikia kaip antikūnų gamintoja. Kai kuriems žmonėms, sergantiems myasthenia gravis, užkrūčio liauka padidėja dėl auglio arba liaukos patinimo.
Myasthenia Gravis simptomai
Pagrindinis myasthenia gravis simptomas yra raumenų silpnumas. Šie simptomai išryškės po aktyvios veiklos ir išnyks pailsėjus. Laikui bėgant dažnai naudojami raumenys susilpnėja ir nepagerės net pacientui pailsėjus.
Myasthenia gravis simptomai prasideda nuo regėjimo sutrikimų, tokių kaip neryškus ar dvigubas matymas, atsirandantis dėl akių raumenų susilpnėjimo. Taip pat gali nukristi vienas arba abu akių vokai (ptozė).
Be to, myasthenia gravis gali pažeisti veido ir gerklės raumenis. Esant tokiai būklei, pasireiškia šie simptomai:
- Pokalbis tampa neryškus.
- Sunku parodyti veido išraiškas, pavyzdžiui, šypsotis.
- Užkimimas.
- Sunku kramtyti ir nuryti maistą ar gėrimą, todėl jį lengva užspringti.
- Dusulys, ypač gulint arba po treniruotės.
Raumenų silpnumas dėl myasthenia gravis taip pat gali paveikti kitas kūno dalis, pavyzdžiui, kaklo, rankų ir kojų raumenis. Simptomai, kurie gali pasireikšti, yra šie:
- Raumenų skausmas po veiklos.
- Sunku pakelti galvą atsigulus
- Sunku judėti, pvz., atsistoti iš sėdimos padėties į stovimą, daiktų kėlimą, lipimą aukštyn ir žemyn laiptais, dantų valymą ar plaukų plovimą.
- Vaikščiojimo sutrikimas.
Kiekvienas pacientas, sergantis myasthenia gravis, patiria skirtingus simptomus. Šie simptomai vystosi lėtai ir, jei jie negydomi, pablogėja per kelerius metus nuo simptomų atsiradimo.
Kada eiti pas gydytoją
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei vienas iš kūno raumenų lengvai pavargsta, bet pailsėjus greitai pagerėja. Šie simptomai gali būti ankstyvas myasthenia gravis požymis.
Myasthenia gravis yra lėtinė liga, kuri laikui bėgant blogėja. Pacientams, sergantiems myasthenia gravis, būtina reguliariai tikrintis sveikatą, kad būtų galima tinkamai stebėti ligos eigą ir būklę.
Pacientams, sergantiems myasthenia gravis, pajutus dusulį, patariama nedelsiant kreiptis į greitosios pagalbos skyrių. Ši būklė gali progresuoti iki kvėpavimo sustojimo, todėl pacientui reikia kuo greičiau pasirūpinti kvėpavimo aparatu.
Myasthenia Gravis diagnozė
Diagnozuodamas myasthenia gravis, gydytojas klausia pasireiškusių simptomų ir paciento ligos istorijos. Nervų tyrimas taip pat atliekamas siekiant patikrinti kūno refleksus, patikrinti raumenų jėgą ir masę, išbandyti kūno reakciją į prisilietimą, patikrinti pusiausvyrą ir kūno koordinaciją.
Gydytojas atliks tolesnius tyrimus, kad patvirtintų diagnozę ir atskirtų ją nuo kitų būklių, kurios taip pat sukelia raumenų silpnumą, pavyzdžiui: išsėtinė sklerozė. Atlikti tolesni bandymai:
- Kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar kraujyje yra antikūnų, dėl kurių susilpnėja raumenys.
- Plaučių funkcijos tyrimai, siekiant patikrinti plaučių būklę ir nustatyti kvėpavimo sutrikimus dėl kūno raumenų nusilpimo.
- Elektromiograma (EMG), skirta išmatuoti elektrinį aktyvumą, kuris teka iš nervų į raumenis.
- Pasikartojantis nervų stimuliacijos testas, skirtas įvertinti nervų gebėjimą siųsti signalus į raumenis.
- Vaizdo testai, pvz., MRT ir kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti užkrūčio liaukos navikus ir anomalijas.
Myasthenia Gravis gydymas
Nors nėra veiksmingo būdo išgydyti myasthenia gravis, gydytojų teikiamas gydymas gali palengvinti simptomus, pagerinti raumenų funkciją ir užkirsti kelią kvėpavimo raumenų paralyžiui, kuris gali būti mirtinas.
Gydymo tipas taip pat skiriasi kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į paciento amžių, sunkumą ir bendrą paciento būklę. Kai kurios gydymo priemonės, skirtos myasthenia gravis gydyti, yra šios:
Narkotikas
Vaistų tipai, vartojami myasthenia gravis simptomams gydyti, yra šie:
- Cholinesterazės inhibitoriai, skirti padidinti raumenų jėgą ir judėjimą. Šis vaistas vartojamas kaip pradinis myasthenia gravis gydymas. Šio vaisto pavyzdys yra piridostigminas ir neostigminas.
- Kortikosteroidai, pvz prednizono, slopinti imuninę sistemą gaminant antikūnus.
- Imunosupresiniai vaistai, pvz azatioprinas, ciklosporinas, metotreksato, ir takrolimuzo. Šis vaistas taip pat naudojamas imuninei sistemai slopinti, kad būtų galima kontroliuoti antikūnų gamybą.
- Imunoglobulinas (IVIG), kuris yra normalus antikūnas, skiriamas per IV, siekiant atkurti imuninę sistemą.
- Pavyzdžiui, monokloniniai antikūnai rituksimabas, Tai yra vaistas, skiriamas per IV, siekiant palengvinti sunkiosios miastenijos simptomus, kurių negalima gydyti kitais gydymo būdais.
Plazmaferezė
Plazmaferezė yra kraujo plazmos pašalinimo procedūra specialiu aparatu. Plazma bus pašalinta ir pakeista specialiu skysčiu, kad būtų pašalinti antikūnai, sukeliantys myasthenia gravis. Šie antikūnai yra kraujo plazmoje.
Operacija
Jei sunkiąja miastenija sergančiam pacientui taip pat yra padidėjusi užkrūčio liauka, gydytojas atliks liaukos pašalinimo operaciją. Ši chirurginė procedūra vadinama timektomija.
Myasthenia gravis simptomams palengvinti kartais vis tiek atliekama timektomijos procedūra, net jei pacientui nėra padidėjusi užkrūčio liauka. Tačiau ši chirurginė procedūra rekomenduojama tik vyresniems nei 60 metų žmonėms, sergantiems myasthenia gravis.
Myasthenia Gravis komplikacijos
Pavojingiausios myasthenia gravis komplikacijos yra: miasteninė krizė. Ši būklė atsiranda, kai gerklės ir diafragmos raumenys yra per silpni, kad palaikytų kvėpavimo procesą, todėl dėl kvėpavimo raumenų paralyžiaus kamuoja dusulys.
Miasteninė krizė Jį gali sukelti keli veiksniai, tokie kaip kvėpavimo takų infekcija, stresas ar chirurginės procedūros komplikacijos. Įjungta miasteninė krizė Sunkiais atvejais pacientas gali nustoti kvėpuoti. Esant tokiai būklei, reikalingas kvėpavimo aparatas (ventiliatorius), kuris padėtų sergančiajam kvėpuoti, kol kvėpavimo raumenys vėl galės judėti.
Be kvėpavimo sustojimo, žmonėms, sergantiems myasthenia gravis, taip pat yra didelė rizika susirgti kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip tirotoksikozė, vilkligė ir diabetas. reumatoidinis artritas.
Myasthenia Gravis prevencija
Jokiu būdu negalima užkirsti kelio mysthenia gravis. Nepaisant to, yra keletas būdų, kaip išvengti myasthenia gravis simptomų pablogėjimo, būtent:
- Užkirsti kelią infekcijai plaunant rankas prieš valgį ir po tuštinimosi, o esant šalia sergančių žmonių – naudojant kaukę.
- Nedarykite įtemptos ar per didelės veiklos.
- Palaikykite kūno temperatūrą, kad nebūtų per šalta ar per karšta.
- Valdykite stresą, pavyzdžiui, atlikdami meditaciją ar jogą.