Stuburo tuberkuliozė yra tuberkuliozė, kuri atsiranda už plaučių ribų, būtent stuburo.Ši liga dažniausiai pažeidžia stuburą vidurinėje nugaros dalyje.
Stuburo tuberkuliozė arba tuberkuliozė (TB) taip pat žinoma kaip Pott liga. Ši būklė gali pasireikšti tiems, kurie serga arba kenčia nuo plaučių tuberkuliozės. Tačiau kai kuriais atvejais stuburo tuberkuliozė gali pasireikšti ir tiems, kurie anksčiau nesirgo tuberkulioze.
Visame pasaulyje stuburo tuberkuliozė sudaro 10–35% tuberkuliozės atvejų ne plaučiuose. Ši būklė klasifikuojama kaip pavojinga, nes gali smarkiai pažeisti stuburą ir nugaros smegenis. Dėl to pacientai gali patirti paralyžių ar net mirti.
Stuburo tuberkuliozės priežastys
Stuburo tuberkuliozė atsiranda, kai bakterijos Mycobacterium tuberculosis iš plaučių ar kitų vietų už stuburo ribų per kraują plinta į stuburą. Tada šios bakterijos atakuoja plokšteles arba sąnarius tarp slankstelių, sukeldamos sąnarių audinių mirtį ir stuburo pažeidimus.
Stuburo tuberkulioze gali susirgti žmonės, kurie neserga kitų organų tuberkulioze arba nėra sirgę. Taip yra todėl, kad tuberkuliozės bakterijos gali būti organizme nesukeldamos simptomų. Ši būklė taip pat žinoma kaip latentine tuberkulioze.
Tuberkulioze dažniausiai užsikrečiama per seilių purslą sergantiesiems plaučių tuberkulioze, čiaudint ar kosint. Todėl, jei dažnai bendraus su tuberkulioze sergančiaisiais, žmogui gresia didesnė rizika susirgti stuburo tuberkulioze.
Stuburo tuberkulioze sergantys pacientai, neserga plaučių tuberkulioze, negali perduoti šios ligos per orą. Tačiau išplitimas gali atsirasti, jei žmogus patenka į kraują ar pūlius iš paciento žaizdos.
Yra keletas veiksnių, galinčių padidinti asmens riziką užsikrėsti stuburo tuberkulioze, būtent:
- Gyvenimas lūšnyne ir perpildytame rajone
- Gyvenimas vietovėje, kurioje daug tuberkuliozės atvejų
- Bendravimas su žmonėmis, kuriems yra didelė rizika užsikrėsti tuberkulioze
- senatvė
- kenčia nuo būklių, dėl kurių susilpnėja imuninė sistema, pvz., ŽIV/AIDS, vėžys, pažengusi inkstų liga ir diabetas.
- Vartojami vaistai, sukeliantys susilpnėjusią imuninę sistemą, pvz., chemoterapija, organų persodinimas ir imunosupresantas
- Kenčia nuo priklausomybės alkoholiui ar vartoja nelegalius narkotikus
- Pacientų, sergančių TB infekcija, priežiūra
Stuburo tuberkuliozės simptomai
Sunku nustatyti stuburo tuberkuliozės buvimą, nes simptomai paprastai pasireiškia tik tada, kai infekcija yra pakankamai sunki arba pasieks pažengusią stadiją. Kartais simptomai taip pat gali būti nepastebėti.
Pacientams, sergantiems stuburo tuberkulioze, dažniausiai pasireiškia šie simptomai:
- Nugaros skausmas, sutelktas vienoje srityje ir laikui bėgant stiprėja
- Sustingimas nugaroje
- Gumbelis ar patinimas ant nugaros
- Kuprotas (kifozė)
Stuburo tuberkuliozę taip pat gali lydėti bendri tuberkuliozės simptomai, tokie kaip:
- Nuovargis
- Karščiavimas
- Šaltas prakaitas
- Apetito praradimas
- Svorio metimas
Kadangi stuburo tuberkuliozę gali lydėti plaučių tuberkuliozė, gali pasireikšti ir plaučių tuberkuliozės simptomų, tokių kaip kosulys ir dusulys.
Jei stuburo tuberkuliozė yra pakankamai sunki, atsiras sunkesnių simptomų, tokių kaip:
- Sunku judėti ar vaikščioti, ypač vaikams
- Vaikų trumpos galūnės
- Nervų sutrikimai, tokie kaip raumenų silpnumas ar paralyžius, tirpimas nuo juosmens žemyn, perštėjimas ir spinduliuojantis skausmas ir cauda equina sindromas
- Stuburo deformacijos
- Galvos skausmas, kaklo sustingimas, karščiavimas dėl tuberkuliozės išplitimo į smegenų gleivinę
Nors reta, stuburo tuberkuliozė taip pat gali išsivystyti kakle ir sukelti tokius simptomus kaip rijimo pasunkėjimas (disfagija), užkimimas (stridoras), kreivakaklystė, rankų ir kojų raumenų silpnumas ar tirpimas.
Kada eiti pas gydytoją
Pasitarkite su savo gydytoju, jei jaučiate kurį nors iš aukščiau išvardytų simptomų, ypač jei esate sirgę tuberkulioze arba įtariama, kad tuberkulioze užsikrėtė kas nors kitas. Nors šiuos simptomus nebūtinai sukelia stuburo tuberkuliozė, diagnozei patvirtinti būtinas gydytojo tyrimas.
Jei turite stuburo tuberkuliozės rizikos veiksnių, patartina pasitikrinti pas gydytoją. Juo siekiama nustatyti latentinės tuberkuliozės buvimą organizme.
Stuburo tuberkuliozės diagnozė
Norėdami diagnozuoti tuberkuliozę, gydytojas užduos klausimus, susijusius su patirtais simptomais. Gydytojas taip pat išklausys paciento ir jo šeimos ligos istoriją, kad išsiaiškintų galimus stuburo tuberkuliozės rizikos veiksnius.
Po to bus atlikta visapusiška fizinė apžiūra, kurios metu sveriama, matuojama kūno temperatūra ir kraujospūdis, apžiūrima širdis ir plaučiai, apžiūrimi limfmazgiai, apžiūrimas stuburas.
Siekiant patvirtinti stuburo tuberkuliozės diagnozę, bus atliekami tyrimai, siekiant nustatyti bakterinės infekcijos buvimą. Mycobacterium tuberculosis. Kai kurie iš šių patikrinimų yra:
- Bakterijų pasėlis, tiriant kraujo ar skreplių mėginius
- Biopsija, paimant užkrėsto audinio mėginį
- Nuskaito rentgeno spinduliais, kompiuterine tomografija arba MRT, siekiant nustatyti stuburo problemas
- Kūno skysčių tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos, paimant sąnarių arba pleuros skystį (plaučiuose) ir smegenų skystį (smegenyse ir stubure), jei įtariama tuberkuliozė šiose vietose.
- PGR testas (polimerazės grandininė reakcija), aptikti tuberkuliozę sukeliančių bakterijų genetinę medžiagą
- Imunologiniai tyrimai, skirti nustatyti antikūnus prieš tuberkuliozę sukeliančias bakterijas, paimant paciento kraujo ar kūno skysčių mėginius.
Reikia nuodugniai gydyti tuberkuliozę, kad būtų galima nustatyti ir gretutines ligas, kurios dažnai lydi tuberkuliozę. Todėl pacientai taip pat gali būti tikrinami siekiant nustatyti ŽIV/AIDS ar diabetą.
Stuburo tuberkuliozės gydymas
Stuburo tuberkuliozę galima visiškai išgydyti tinkamai gydant ir kuo anksčiau. Kita vertus, ši būklė gali būti mirtina, jei negydoma.
Stuburo tuberkuliozės gydymo tikslas – pašalinti tuberkuliozės infekciją ir atkurti stuburo pažeidimus. Štai keletas gydymo metodų, kurie gali būti naudojami stuburo tuberkuliozės gydymui:
Narkotikai
Bakterinės infekcijos, sukeliančios stuburo tuberkuliozę, gali būti gydomos antibiotikais, priklausančiais antituberkuliozės vaistams (OAT). Gydymas OAT gali trukti 9–12 mėnesių.
Antibiotikų tipai, kurie dažniausiai naudojami kaip vaistai nuo tuberkuliozės, yra šie:
- Rifampicinas
- izoniazidas
- Etambutolis
- Pirazinamidas
Minėtas gydymas turi būti atliekamas pagal gydytojo nurodytas taisykles. Turėkite omenyje, kad antibiotikai turi būti vartojami net tada, kai pirmaisiais mėnesiais paciento simptomai pagerėjo. Gerai laikantis vaistų, stuburo tuberkulioze sergančių pacientų pasveikimo tikimybė yra gana gera.
Kita vertus, netinkamai vartojant vaistus arba per anksti nutraukus gydymą, bakterijos gali tapti atsparios (atsparios) vaistui. Dėl to liga gali progresuoti, tapti sunkesnė ir sunkiau gydoma.
Vaistams atsparios stuburo tuberkuliozės atvejais minėtas vaistų derinys nebegali būti vartojamas. Gydymas turi būti atliekamas stipresniais antibiotikais, tokiais kaip levofloksacinas, protionamidas, amikacinas ar streptomicinas.
Pirmiau minėti vaistai gali būti vartojami per burną (gėrimas) arba injekcija (injekcija) ir atliekami kiekvieną dieną. Sergant atsparia stuburo tuberkulioze, vaisto vartojimo trukmė gali būti ilgesnė – ne mažiau kaip 20 mėnesių.
Be vaistų nuo tuberkuliozės, gydytojai taip pat gali skirti kortikosteroidų. Šiais vaistais siekiama sumažinti uždegimą, palengvinti simptomus ir išvengti komplikacijų.
Pagalbinių priemonių naudojimas
Be vaistų, pacientui taip pat bus patarta nešioti gipsą arba stuburo įtvarą (stuburo įtvaras). Tikslas – apriboti paciento kūno judėjimą. Paprastai pagalbinės priemonės naudojamos pirmuosius 2-3 gydymo mėnesius arba tol, kol stuburas stabilizuojasi.
Operacija
Sunkiais atvejais gali prireikti chirurginių procedūrų, ypač jei:
- Yra neurologinių sutrikimų, tokių kaip paralyžius ar raumenų silpnumas
- Stuburo forma labai pasikeitė ir sukelia skausmą
- Gydymas vaistais neduoda gero atsako
Chirurginė procedūra atliekama pašalinant pažeistą stuburo dalį (laminektomija).
Stuburo tuberkuliozės komplikacijos
Stuburo tuberkuliozė gali sukelti keletą komplikacijų, būtent:
- Stuburo pažeidimas, kuris ir toliau blogėja, kol baigiasi slankstelių susiliejimu vienas su kitu
- Nugaros smegenų pažeidimai, sukeliantys nuolatinius neurologinius sutrikimus, tokius kaip raumenų silpnumas ar net paralyžius
- Kepenų nepakankamumas arba inkstų nepakankamumas
- abscesas, kuris gali išplisti į raumenis aplink stuburą ar net toliau į šlaunų sritį ir sukelti atvirą žaizdą
- Infekcijos išplitimas į smegenų gleivinę, galintis sukelti meningitą, arba į širdies gleivinę, dėl kurios gali padidėti mirties rizika
Stuburo tuberkuliozės prevencija
Panašiai kaip ir tuberkuliozės gydymas, skiepai yra pagrindinis stuburo tuberkuliozės profilaktikos metodas. Priimta vakcina yra vakcina Bacillus Calmette-Guerrin arba BCG. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad ši vakcina yra veiksmingesnė kūdikiams nei suaugusiems.
Be to, ŽIV/AIDS prevencija taip pat gali sumažinti stuburo tuberkuliozės išsivystymo riziką. Taip yra todėl, kad stuburo tuberkuliozė yra labiau linkusi į ŽIV/AIDS sergančius žmones.
Jei sergate aktyvia (simptomine) plaučių tuberkulioze, galite imtis kelių veiksmų, kad išvengtumėte perdavimo kitiems, būtent:
- Reguliariai vartokite vaistus pagal gydytojo nurodytas taisykles.
- Pirmąsias gydymo savaites būkite namuose, tačiau sumažinkite kontaktą su namų šeimininkais.
- Susitikdami su kitais žmonėmis arba viešai užsidenkite burną arba dėvėkite kaukę.
- Išmeskite skreplių šalinimui naudotą audinį, pirmiausia įdėkite jį į plastikinį maišelį.
- Pasirūpinkite, kad namuose būtų gera oro cirkuliacija, kad greičiau pasikeistų oras.
- Venkite per daug bendrauti ir susikaupti su kitais žmonėmis.