Hiponatremija – simptomai, priežastys ir gydymas

Hiponatremija yra elektrolitų sutrikimas, atsirandantis, kai kraujyje sumažėja natrio(sjodo) kraujyje yra mažesnis nei įprastai. Nenormalų natrio kiekį gali sukelti daug dalykų, nuo sveikatos būklės iki tam tikrų vaistų vartojimo.

Mūsų kūne natris atlieka daugybę funkcijų, įskaitant vandens lygio kontrolę organizme, kraujospūdžio palaikymą ir nervų sistemos bei raumenų veiklos reguliavimą.

Sergant hiponatremija, natrio kiekis kraujyje yra mažesnis nei turėtų būti. Dėl to organizme padidėja vandens kiekis, o kūno ląstelės išsipučia. Šių ląstelių patinimas gali sukelti įvairių sveikatos problemų – nuo ​​galvos skausmo iki sąmonės susilpnėjimo.

Hiponatremijos priežastys

Normaliomis sąlygomis natrio kiekis kraujyje yra 135–145 mekv/litre (miliekvivalentai litre). Asmuo, kurio natrio kiekis yra mažesnis nei 135 mekv/litre, laikomas hiponatreminiu. Šį natrio kiekio sumažėjimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:

  • Hormoniniai pokyčiai

    Antinksčių hormonų trūkumas, pavyzdžiui, sergant Adisono liga, gali paveikti vandens, natrio ir kalio balansą organizme. Žemas skydliaukės hormonų kiekis taip pat gali sukelti hiponatremiją.

  • Netinkamo antidiuretinio hormono sindromas(SIADH)

    Ši sąlyga sukelia antidiurezinis hormonas (ADH) dideliais kiekiais, todėl organizmas sulaiko vandenį, kuris turėtų būti pašalintas su šlapimu. Vandens perteklius organizme ištirps natrį ir sumažės jo kiekis.

  • Sunkus ir lėtinis viduriavimas ar vėmimas

    Dėl šios būklės organizmas gali netekti natrio ir padidinti ADH gamybą.

  • Otam tikri vaistai

    Vaistai, tokie kaip diuretikai, antidepresantai ir skausmą malšinantys vaistai, gali sutrikdyti hormonų ar inkstų funkciją palaikant natrio kiekį.

  • Sveikatos būklė

    Širdies nepakankamumas, inkstų liga ir cirozė gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme ir ištirpinti natrio, dėl to sumažėja natrio kiekis kraujyje.

  • NARKOTIKAI

    Amfetaminai, tokie kaip ekstazis, gali sukelti sunkią hiponatremiją.

Hiponatremijos rizikos veiksniai

Toliau pateikiami keli veiksniai, galintys padidinti hiponatremijos riziką:

  • Per daug vandens suvartojimas mankštos metu yra gana varginantis ir gausus prakaitavimas, pavyzdžiui, maratonas arba netinkama vandens terapija.
  • Senatvė ir sunku bendrauti
  • Diuretikų (pvz., dėl širdies nepakankamumo) arba antidepresantų (pvz., dėl didelės depresijos) vartojimas
  • Retai vartokite maistą ar gėrimus, kuriuose yra natrio

Hiponatremijos simptomai

Kiekvienam pacientui hiponatremijos simptomai gali būti skirtingi. Kai natrio kiekis organizme mažėja palaipsniui (per 2 dienas ar ilgiau), pacientas gali nejausti jokių simptomų. Ši būklė vadinama lėtine hiponatremija.

Tačiau jei natrio kiekis greitai mažėja (ūminė hiponatremija), simptomai gali būti rimti. Kai kurie bendri simptomai, kuriuos patiria žmonės, sergantys ūmine hiponatremija, yra šie:

  • Galvos skausmas
  • apsvaigimas
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Silpna ir pavargusi
  • Mėšlungis ar raumenų silpnumas
  • Neramus ir irzlus
  • Priepuoliai
  • Sąmonės netekimas

Kada eiti pas gydytoją

Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos į artimiausią gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei pasireiškia rimti hiponatremijos simptomai, tokie kaip vėmimas, sumišimas, traukuliai ir sąmonės sutrikimas.

Pasitarkite su gydytoju, jei turite kokių nors veiksnių, galinčių padidinti hiponatremijos riziką, ypač jei jau jaučiate pykinimo, galvos skausmo, mėšlungio ar silpnumo simptomus.

Hiponatremijos diagnozė

Hiponatremijos diagnozė prasideda klausimų ir atsakymų sesija, susijusia su paciento simptomais ir ligos istorija, o po to atliekamas išsamus fizinis patikrinimas.

Baigęs klausimų ir atsakymų sesiją bei fizinę apžiūrą, gydytojas atliks papildomą tyrimą – kraujo tyrimą, kuriuo matuojamas elektrolitų ir mineralų kiekis organizme, įskaitant natrio kiekį.

Jei kraujo tyrime nustatomas nenormalus natrio kiekis paciento kraujyje, gydytojas dar kartą ištirs natrio kiekį, atlikdamas šlapimo tyrimą. Šlapimo tyrimo rezultatai padės gydytojui patvirtinti būklę ir nustatyti hiponatremijos priežastį.

Jei natrio kiekis kraujyje yra mažas, bet didelis šlapime, tai reiškia, kad paciento organizmas išskiria per daug natrio. Tačiau jei natrio kiekis kraujyje ir šlapime yra mažas, tai gali reikšti, kad paciento organizmas negauna pakankamai natrio arba paciento organizme yra skysčių perteklius.

Hiponatremijos gydymas

Hiponatremijos gydymas parenkamas atsižvelgiant į sunkumą ir priežastį. Lengvos hiponatremijos atveju gydymas gali būti atliekamas gerinant mitybą, gyvenimo būdą ir koreguojant vartojamų vaistų rūšį bei dozę. Gydytojas taip pat paprašys paciento laikinai sumažinti skysčių kiekį.

Tuo tarpu hiponatremijos, kuri pasireiškia greitai ir sukelia sunkius simptomus, gydymas gali būti atliekamas:

  • Skirti vaistus, kuriais siekiama įveikti galvos skausmo, pykinimo ir traukulių simptomus
  • Elektrolitų skysčių suleidimas per IV, kad lėtai padidėtų natrio kiekis kraujyje
  • Dializė, skirta pašalinti iš organizmo skysčių perteklių, jei atsiranda hiponatremija, nes inkstai negali tinkamai funkcionuoti

Hiponatremijos komplikacijos

Lėtinės hiponatremijos atveju galimos komplikacijos nėra skubios, tačiau jų negalima nuvertinti. Šios komplikacijos apima sumažėjusią koncentraciją, organizmo pusiausvyros sutrikimą ir osteoporozę.

Tuo tarpu ūminės hiponatremijos atveju galimos komplikacijos yra pavojingesnės, būtent smegenų patinimas, galintis sukelti komą ir net mirtį. Nors ją gali patirti visi žmonės, sergantys ūmine hiponatremija, ši komplikacija dažniau pasireiškia moterims, kurios artėja prie menopauzės.

prevencijan Hiponatremija

Yra keletas būdų, kaip išvengti hiponatremijos, būtent:

  • Gydykite sąlygas, kurios gali sukelti hiponatremiją.
  • Gerkite gėrimus, kurie gali pakeisti organizmo elektrolitus, kurie netenkama per veiklą ar sportuojant.
  • Gerkite pakankamai vandens, kuris yra apie 2,2 litro per dieną moterims ir 3 litrai per dieną vyrams.

Vandens suvartojimo pakankamumą galima sužinoti atkreipus dėmesį į šlapimo spalvą. Labiau koncentruota šlapimo spalva (oranžinė arba tamsiai geltona) rodo, kad organizmui vis dar trūksta vandens.