Kaip atpažinti gimdos kaklelio vėžį ir gydymo metodai

Kaip nustatyti gimdos kaklelio vėžį galima įvairiais tyrimo metodais. Gimdos kaklelio vėžį reikia nustatyti kuo anksčiau, nes kuo anksčiau nustatomas gimdos kaklelio vėžys, tuo didesnė tikimybė išgyti.

Gimdos kaklelio vėžys yra vėžys, kuris auga gimdos kaklelio arba gimdos kaklelio ląstelėse. Ankstyvosiose stadijose arba stadijose gimdos kaklelio vėžys dažnai neturi simptomų, todėl daugelis moterų apie tai nežino.

Paprastai gimdos kaklelio vėžio simptomai pasireiškia tik tada, kai vėžys paūmėja arba pereina į pažengusią stadiją.

Moterims gimdos kaklelio vėžys yra vienas iš mirtiniausių vėžio rūšių, be krūties vėžio. Todėl svarbu anksti diagnozuoti gimdos kaklelio vėžio ląsteles.

Kaip anksti nustatyti gimdos kaklelio vėžį

Kiekvienai moteriai patariama atlikti pirminį tyrimą, kad būtų galima nustatyti gimdos kaklelio vėžio ląstelių atsiradimo galimybę, net jei jos nejaučia jokių simptomų. Ankstyvas gimdos kaklelio vėžio nustatymas padės gydytojams kuo greičiau skirti gydymą, todėl rezultatai bus geresni.

Toliau pateikiami tam tikri pirminio tyrimo ar patikros tipai, siekiant nustatyti gimdos kaklelio vėžį:

PAP tepinėlis

Pap tepinėlis daromas paimant ląstelių audinio mėginį iš gimdos kaklelio, naudojant specialų instrumentą, vadinamą veidrodžiu. Tada mėginys bus tiriamas laboratorijoje.

Moterims nuo 21 iki 29 metų PAP tepinėlis rekomenduojamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus, o 30-64 metų moterims – kas 5 metus.

Jei Pap tepinėlio rezultatai rodo nenormalius gimdos kaklelio ląstelių pokyčius, šiuos pokyčius galima suskirstyti į šias kategorijas:

  • Lengvi pakitimai, pasižymintys nežymiais gimdos kaklelio audinių ląstelių pokyčiais ir galintys savaime normalizuotis
  • Esminiai pakitimai, kai gimdos kaklelio ląstelės smarkiai pakinta ir jų augimas nekontroliuojamas

Jei pasireiškę pokyčiai yra lengvi, gydytojas paprastai pataria pacientei kas 6 mėnesius atlikti kitą tyrimą, pvz., ŽPV tyrimą, kad įsitikintų, jog gimdos kaklelio audinys sunormalėjo.

Tuo tarpu gydytojas patars pacientei pasidaryti kolposkopiją, jei Pap tepinėlio rezultatai parodys, kad gimdos kaklelio ląstelės smarkiai pakito.

Kolposkopija

Kolposkopijos tyrimo tikslas – sustiprinti gimdos kaklelio vėžio diagnozę ir aptikti ląsteles, kurios rizikuoja susirgti vėžiu ar gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija (CHIN). Šis tyrimas atliekamas naudojant instrumentą, vadinamą kolposkopu, kad būtų galima išsamiau pamatyti gimdos kaklelio būklę.

Kolposkopija paprastai trunka tik apie 15–20 minučių nuo tyrimo naudojant kolposkopą iki gimdos kaklelio audinių mėginių paėmimo. Tačiau šis tyrimas kartais sukelia diskomfortą.

Toliau pateikiamos kolposkopijos tyrimo procedūros ir žingsniai:

  • Paciento prašoma nusivilkti apatinius ir apatinius.
  • Pacientas guli specialioje kėdėje sulenktais keliais, išskėstomis kojomis ir padėtas ant pėdos atramos.
  • Gydytojas į makštį, kuriai buvo suteptas tepamasis gelis, įdės veidrodį, kad būtų aiškiai matyti makšties vidus ir gimdos kaklelis.
  • Gydytojas įtrins acto rūgštimi arba jodu gimdos kaklelio sritį, kad nustatytų nenormalias gimdos kaklelio ląsteles.
  • Gydytojas pradeda stebėti gimdos kaklelio sritį naudodamas kolposkopą ir žiūrėti, ar nėra kokių nors nenormalių dalių, tada fotografuoja ar filmuoja tą audinio dalį.

Jei aptinkamas nenormaliai atrodantis audinys, gydytojas taip pat atliks biopsiją ir nusiųs audinio mėginį į laboratoriją.

Paprastai kolposkopijos rezultatai yra tokie:

  • Paskyrus acto rūgšties ar jodo, gimdos kaklelio audinyje CIN nerasta.
  • Acto rūgštis arba jodas rodo nenormalių ląstelių buvimą ne CIN, o dėl infekcijos ar kitų sutrikimų, išskyrus gimdos kaklelio vėžį.
  • Biopsijos rezultatai nerodė jokių nenormalių ląstelių mėginyje.
  • Biopsijos rezultatai rodo, kad yra nenormalių ląstelių, kurios gali tapti gimdos kaklelio vėžiu.

Jei biopsijos rezultatai rodo, kad yra nenormalus ląstelių augimas, kuris gali būti vėžinis arba CIN, reikalingas tolesnis gydymas.

Gimdos kaklelio vėžio gydymas

Gimdos kaklelio vėžio gydymas parenkamas atsižvelgiant į kelis veiksnius, būtent vėžio stadiją, vėžio tipą ir bendrą paciento sveikatos būklę. Gimdos kaklelio vėžiui gydyti gydytojai gali skirti chemoterapiją ir spindulinę terapiją bei operaciją.

Štai keletas operacijų, kurias galima atlikti gydant gimdos kaklelio vėžį, rūšys:

1. Didelės kilpos transformacijos zonos iškirpimas (LLETZ)

LLETZ tikslas - pašalinti audinį, kuriame yra ląstelių, kurios gali tapti gimdos kaklelio vėžiu. Tinklo pakėlimas atliekamas naudojant spiralės formos laidą, kuris maitinamas mažo stiprumo elektra.

2. Konizacija arba kūgio biopsija

Ši procedūra atliekama naudojant skalpelį, lazerį arba ploną elektrifikuotą vielą (LEEP), kad būtų pašalintos vėžio ląstelės. Pasirinktas konizacijos metodas priklauso nuo gimdos kaklelio vėžio vietos ir sunkumo.

3. Radikali trachelektomija

Chirurginės trachelektomijos tikslas – laparoskopiniais chirurginiais metodais pašalinti gimdos kaklelį, dalį makšties ir dubens srities limfmazgius.

Atliekant trachelektomijos procedūrą, gimda nepašalinama, kad pacientė dar galėtų susilaukti vaikų po šios procedūros.

4. Histerektomija

Histerektomija yra chirurginė procedūra, skirta pašalinti gimdą ir gimdos kaklelį (gimdos kaklelį), kurie susirgo gimdos kaklelio vėžiu. Ši procedūra gali būti atliekama per pjūvį pilvo srityje arba laparoskopija.

5. Lazerinė chirurgija

Lazerinės operacijos tikslas – sunaikinti gimdos kaklelio vėžio ląsteles, iššaudant lazerio spindulį per makštį.

6. Krešėjimas

Koaguliacija – tai procedūra, kurios metu šiluma arba elektra sunaikinamos nenormalios ląstelės, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio ląstelės.

7. Krioterapija

Krioterapija – tai skysto azoto naudojimo procedūra vėžinėms ląstelėms užšaldyti ir sunaikinti.

Siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio, kiekvienai moteriai svarbu pasiskiepyti nuo ŽPV, užsiimti saugiu seksu naudojant prezervatyvus ir nekeisti lytinių partnerių, reguliariai tikrintis gimdos kaklelį.

Jei vis dar turite klausimų, kaip nustatyti gimdos kaklelio vėžį ir jo gydymą, galite kreiptis į gydytoją. Visada atminkite, kad prevencija yra geriau nei gydymas. Todėl ankstyvas nustatymas yra labai svarbus.