Kasos vėžys – simptomai, priežastys ir gydymas

Kasos vėžys yra augantis vėžys in tinklą kasos. Kasos vėžys galėtų patyrė bet kas, bet dažniau atsitiks žmonėms amžiaus įjungta 55 metai.

Kasa atlieka daugybę organizmui svarbių funkcijų, įskaitant hormonų gliukagono ir insulino gamybą, kurie yra atsakingi už stabilaus cukraus kiekio kraujyje palaikymą organizme. Kasa taip pat gamina fermentus, kurie padeda organizmui virškinti maiste esančias maistines medžiagas.

Kasos vėžys atsiranda, kai kasos ląstelės auga neįprastai ir nekontroliuojamai. Ankstyvosios šio vėžio stadijos dažnai būna besimptomės. Paprastai nauji simptomai atsiranda, kai vėžys išplito į kitus kūno organus.

Kasos vėžys yra viena iš labiausiai mirtinų vėžio rūšių. Iš visų kasos vėžio atvejų tik apie 9 procentai pacientų, kuriems diagnozuota ši liga gali išgyventi iki 5 metų.

Kasos vėžio tipai

Kasos vėžys skirstomas į du tipus:

Kasos adenokarcinoma

Kasos adenokarcinoma yra kasos vėžys, kuris auga iš egzokrininių ląstelių, kurios yra ląstelės, gaminančios kasos fermentus. Apskaičiuota, kad 95 procentai visų kasos vėžio atvejų yra kasos adenokarcinoma.

Kasos neuroendokrininiai navikai (NET)

Kasos neuroendokrininiai navikai yra kasos vėžio tipas, kuris auga endokrininėse ląstelėse, kurios yra ląstelės, gaminančios hormonus ir valdančios cukraus kiekį kraujyje.

Priežastis ir rizikos veiksniai Kasos vėžys

Tiksliai nežinoma, kas sukelia kasos vėžį. Tačiau yra keletas veiksnių, galinčių padidinti asmens riziką susirgti kasos vėžiu, būtent:

  • Virš 55 metų
  • Turėti antsvorio
  • Turite A, B arba AB kraujo grupę
  • Sergate diabetu, lėtiniu pankreatitu, gingivitu ar periodontitu
  • Kenčia nuo bakterinės infekcijos Helicobacter pylori, hepatitas C, tulžies akmenligė arba kepenų cirozė
  • Jums yra buvę genetinių sutrikimų, galinčių padidinti vėžio riziką, pvz., 1 tipo neurofibromatozė, kiaušidžių ar krūties vėžys šeimoje ir pankreatitas.
  • Šeimoje yra buvę kasos vėžio atvejų
  • Valgyti per daug raudonos mėsos
  • Alkoholinių gėrimų vartojimas
  • Rūkyti

Kasos vėžio simptomai

Ankstyvosiose stadijose kasos vėžys paprastai nesukelia simptomų. Tačiau vėžio ląstelėms vystantis ir pasiekus pažengusią stadiją, gali pasireikšti šie simptomai:

  • Apetito praradimas
  • Svorio netekimas be aiškios priežasties
  • Niežtinti oda
  • Išsipūtęs
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Viduriavimas
  • Vidurių užkietėjimas
  • Tamsus šlapimas
  • Blyškios išmatos
  • Kūnas lengvai pavargsta
  • Odos ir akių baltymų pageltimas (sklera)
  • Kraujo krešėjimas
  • Skrandžio skausmas, kuris plinta į nugarą
  • Karščiavimas ar šaltkrėtis

Kasos vėžys taip pat gali sukelti kitų ligų, tokių kaip diabetas ir depresija, atsiradimą. Tačiau dažnai šios ligos nėra pripažįstamos kaip kasos vėžio simptomų dalis.

Kada eiti pas gydytoją

Pasitarkite su gydytoju, jei pajutote aukščiau išvardytus simptomus, ypač jei jums gresia kasos vėžys. Taip pat pasakykite gydytojui, jei jūsų šeimoje yra buvę kasos vėžio ar kokių nors genetinių ligų. Jūsų gydytojas gali rekomenduoti atlikti kasos vėžio patikrą.

Pacientai, kuriems buvo atliktas gydymas, ir toliau reguliariai tikrinkitės pas gydytoją. Ištyrimas vis dar reikalingas, nors vėžys buvo sėkmingai pašalintas, kad būtų išvengta vėžio ląstelių augimo.

Kasos vėžio diagnozė

Gydytojas paklaus apie paciento simptomus ir ligos istoriją, taip pat paklaus apie paciento gyvenimo būdą, pvz., rūkymo įpročius ir mitybą. Tada gydytojas atliks fizinę apžiūrą, įskaitant geltos požymių paiešką ir guzelio aptikimą pilve.

Po to gydytojas taip pat gali atlikti keletą pagalbinių testų, kad patvirtintų diagnozę, pavyzdžiui:

  • Kraujo tyrimas, skirtas aptikti baltymą CA19-9 ir išmatuoti hormonų insulino, gliukagono ir somatostatino kiekį, kurie yra susiję su kasos vėžio ląstelėmis.
  • Nuskaitymas naudojant kompiuterinę tomografiją, PET nuskaitymą arba MRT, siekiant pamatyti kasos ir kitų kūno organų būklę
  • Endoskopinis ultragarsas (EUS), endoskopija ir ultragarsu pamatyti kasos būklę iš skrandžio vidaus
  • Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP), tai endoskopija, padedama rentgeno spinduliais, siekiant nustatyti tulžies latakų ir kasos būklę.
  • Oktreotido nuskaitymas arba oktreoskanas, siekiant nustatyti, ar nėra kasos vėžio, kilusio iš endokrininių ląstelių
  • Biopsija arba audinių, įtariamų kasos vėžiu, mėginių paėmimas tolesniam tyrimui mikroskopu

Patvirtinus, kad pacientui yra kasos vėžys, gydytojas nustatys kasos vėžio sunkumą. Šis sprendimas padės gydytojui pasirinkti tinkamą gydymo metodą.

Toliau nurodyta kasos vėžio stadija arba sunkumas:

  • 0 stadija (karcinoma in situ)

    Šioje stadijoje kasos sienelėse randamos nenormalios ląstelės, tačiau jos dar nėra vėžinės ir neišplitusios.

  • Sanksčiau 1

    1 stadija rodo, kad vėžys yra tik kasoje ir nėra išplitęs į kitus organus, o vėžio dydis yra 2–4 ​​cm.

  • 2 etapas

    2 stadijoje vėžys yra didesnis nei 4 cm arba išplitęs į limfmazgius aplink kasą.

  • 3 etapas

    3 stadija rodo, kad vėžys išplitęs į nervus, stambias kraujagysles arba į daugiau nei 4 limfmazgius prie kasos, bet neišplitęs į kitus organus.

  • 4 etapas

    4 stadija reiškia, kad vėžys plačiai išplito į kitus kūno organus, esančius toli nuo kasos, pavyzdžiui, plaučius, kepenis ar pilvaplėvę (membraną, kuri iškloja vidinę skrandžio sienelę).

Pevaistas Kasos vėžys

Kasos vėžio gydymas bus pritaikytas atsižvelgiant į vėžio stadiją, vėžio paveiktą kasos dalį ir bendrą paciento būklę. Gydymo tikslas – atsikratyti vėžio ląstelių, kad jos neplistų į kitus organus.

Kai kurie metodai, kuriuos gydytojai gali naudoti kasos vėžiui gydyti, yra šie:

Chemoterapija

Chemoterapija – tai specialių vaistų skyrimas vėžinėms ląstelėms naikinti. Vartojamas vaistas gali būti vienas arba derinys, geriamas (geriamas), injekcija arba infuzija.

Chemoterapija gali būti taikoma sergant ankstyvu ar pažengusiu kasos vėžiu, siekiant sumažinti arba kontroliuoti vėžio augimą.

Radioterapija

Radioterapija arba spindulinė terapija yra vėžio ląstelių sunaikinimo procedūra, naudojant didelės energijos spindulius, tokius kaip rentgeno spinduliai ir protonai. Radiacinė terapija gali būti atliekama prieš operaciją arba po jos.

Radioterapija gali būti derinama su chemoterapija (chemoradiacija). Paprastai šis derinys atliekamas prieš operaciją, siekiant sumažinti vėžio dydį, kad jį būtų lengviau pašalinti.

Chemoradiacija taip pat gali būti atliekama po operacijos, siekiant sumažinti kasos vėžio pasikartojimo riziką. Be to, chemoradiacija gali būti atliekama ir kasos vėžiui, kurio negalima gydyti chirurginiu būdu.

Operacija

Operuojamas į kitus organus neišplitęs kasos vėžys. Kai kurios operacijos, kurias galima atlikti, yra:

  • Whipple chirurgija arba pankreatikoduodenektomija, kuri yra operacija, skirta pašalinti kasos galvą ir kitų organų dalis, pvz., dvylikapirštę žarną, tulžies pūslę, tulžies latakus, limfmazgius, skrandį ir storąją žarną.
  • Distalinė pankreatektomija, kurios metu pašalinama kairioji kasos pusė ir, jei reikia, paciento blužnis.
  • Visa pankreatektomija, kuri yra visos kasos pašalinimo procedūra

Atkreipkite dėmesį, kad ne visi kasos vėžys gali būti gydomi chirurginiu būdu, pavyzdžiui, vėžys, išplitęs į stambias kraujagysles, arba jei pacientas taip pat turi kepenų nepakankamumą ar pažengusį širdies nepakankamumą. Priežastis ta, kad tokiomis sąlygomis komplikacijų dėl operacijos rizika bus didesnė.

Be pirmiau minėtų metodų, taip pat yra keletas gydymo metodų, kuriuos gydytojai gali naudoti simptomams palengvinti, būtent:

  • Opioidinių analgetikų skyrimas skausmui malšinti
  • Antidepresantų skyrimas kartu su konsultacijomis depresijai palengvinti
  • Operacija Apeiti ir stento įdėjimas į tulžies lataką, siekiant palengvinti geltos, niežulio ir apetito praradimo simptomus.

Kasos vėžio komplikacijos

Kasos vėžys gali išsivystyti ir sukelti daugybę komplikacijų, tokių kaip:

  • Svorio mažėjimas, kuris gali atsirasti dėl to, kad kasa negamina pakankamai virškinimo fermentų arba dėl to, kad vėžys spaudžia skrandį, todėl pacientui sunku valgyti
  • Gelta, kuri gali atsirasti dėl vėžio, blokuojančio tulžies latakus
  • Pilvo skausmas, atsirandantis dėl to, kad kasos vėžio ląstelės toliau auga ir spaudžia skrandžio nervus
  • Žarnyno obstrukcija arba užsikimšimas dėl kasos vėžio, spaudžiančio dvylikapirštę žarną, todėl skrandyje suvirškintas maistas negali patekti į žarnyną

Kasos vėžio prevencija

Nežinoma, kaip apsisaugoti nuo kasos vėžio. Tačiau riziką susirgti kasos vėžiu galima sumažinti atlikus šiuos veiksmus:

  • Mesti rūkyti
  • Sumažinkite arba išmatuokite alkoholinių gėrimų vartojimą
  • Valgykite subalansuotą mitybą
  • Išlaikyti idealų kūno svorį