Alergija vaistams yra per didelė imuninės sistemos (imuninės sistemos) reakcija į vartojamą vaistą. Ši reakcija atsiranda dėl to, kad imuninė sistema suvokia medžiagas narkotikųkaip medžiaga, kuri gali pakenkti organizmui.
Atkreipkite dėmesį, kad alergija vaistams skiriasi nuo šalutinio vaistų poveikio, kuris paprastai nurodomas ant pakuotės, taip pat nuo apsinuodijimo vaistais dėl perdozavimo. Alergija vaistams gali pasireikšti bet kam – nuo vaikų iki suaugusiųjų.
Alergijos vaistams simptomai
Alergijos vaistams simptomai ir požymiai gali pasireikšti praėjus 1 valandai ar kelioms dienoms po vaisto vartojimo. Histamino išsiskyrimas, kai pasireiškia alergija vaistams, sukelia įvairius simptomus, tokius kaip:
- Bėrimai ar iškilimai ant odos
- Niežtinti oda
- Niežtinčios ar ašarojančios akys
- Sloga ir užgulta nosis
- Lūpų, liežuvio ir veido patinimas (angioneurozinė edema)
- Švokštimas arba švokštimas kvėpuojant skamba kaip švilpukas
- Sunku kvėpuoti
- Karščiavimas
- Alergija vaistams taip pat gali sukelti rimtų simptomų ir pakenkti sergančiajam. Ši būklė dažnai vadinama anafilaksine reakcija
Kada eiti pas gydytoją
Nustokite vartoti vaistą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba ligoninės skubios pagalbos skyrių, jei po vaisto vartojimo atsiranda pirmiau minėtų alergijos simptomų.
Sunkios alerginės reakcijos į vaistus gali būti mirtinos, nes gali sutrikdyti svarbių organizmo organų veiklą, todėl gydytis reikia kuo greičiau.
Alergijos vaistams priežastys
Alergija vaistams atsiranda dėl to, kad imuninė sistema per stipriai reaguoja vartojant ar vartojant vaistus.
Kai imuninė sistema aptinka įvestą ir pavojingą laikomą vaistą, atsiras specifinių antikūnų tam vaistui. Šie specifiniai antikūnai išskirs histaminą, kuris sukelia skundus ir simptomus.
Alergija vaistams nėra tas pats, kas jautrumas vaistui. Nors tai gali sukelti panašius simptomus, jautrumas vaistams nėra susijęs su imunine sistema, kaip ir alergija vaistams.
Vaistų, galinčių sukelti alergines reakcijas, rūšys
Beveik bet koks vaistas gali sukelti alerginę reakciją. Tačiau yra keletas vaistų, kurie dažnai sukelia alergines reakcijas, būtent:
- Antibiotikai, tokie kaip penicilinas ir sulfa
- Antikonvulsantai (prieštraukuliniai vaistai)
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip aspirinas, ibuprofenas ir naproksenas
- Vaistai nuo autoimuninių ligų
- Chemoterapiniai vaistai
Alergijos vaistams rizikos veiksniai
Ne visi patirs alerginę reakciją į vaistą. Įtariama, kad yra keletas veiksnių, galinčių padidinti riziką susirgti alergija vaistams, būtent:
- Kenčia nuo kitų rūšių alergijų, tokių kaip alerginis rinitas ar maisto alergija
- Turėkite šeimos narį, kuris yra alergiškas tam tikriems vaistams
- Sergant ligomis, kurios dažnai yra susijusios su alerginėmis reakcijomis, pvz., ŽIV infekcija ir Epstein Barr virusu
Alergijos vaistams diagnozė
Gydytojas užduos klausimus apie paciento skundus ir simptomus, ankstesnio narkotikų vartojimo istoriją, alergijos istoriją ir paciento ligos istoriją. Tada gydytojas atliks fizinę apžiūrą.
Jei reikia, gydytojas rekomenduos atlikti papildomus tyrimus, kad tiksliau išsiaiškintų, kokios medžiagos sukelia alerginę reakciją pacientui. Šie patikrinimai gali būti tokie:
- odos testas (odos testas)
Atliekant odos alergijos testą, naudojamas vaisto, įtariamo sukeliančio alerginę reakciją, mėginys. Vaistuose esančios medžiagos pateks į odą priklijuojant arba per adatą. Pacientų alergijos testas buvo teigiamas, kai oda paraudo, niežti arba atsirado bėrimas.
- kraujo tyrimas
Šis testas padeda nustatyti ir pašalinti kitas sąlygas, kurios gali sukelti paciento simptomus.
Vaistų alergijos gydymas
Vaistų alergijos gydymo tikslas – gydyti ir palengvinti patiriamus simptomus. Kartais nustojus vartoti vaistą alerginė reakcija praeina savaime, tačiau yra ir tokių, kuriems reikia vaistų alerginei reakcijai palengvinti.
Žemiau yra keletas vaistų, kurie gali būti naudojami alerginėms reakcijoms gydyti:
- Antihistamininiai vaistai, skirti slopinti histamino gamybą, kad nusiskundimai ir simptomai išnyktų
- Geriamieji arba injekciniai kortikosteroidiniai vaistai alerginėms reakcijoms gydyti
- Epinefrino injekcija, skirta anafilaksijai gydyti
Jei pasireiškia anafilaksinis šokas, reikia nedelsiant kreiptis į ligoninę.
Jei bus patvirtinta, kad alergiją sukeliantis vaistas, gydytojas atliks desensibilizacijos procedūrą. Ši procedūra atliekama skiriant alergiją sukeliančius vaistus mažomis dozėmis, stebint simptomų atsiradimą. Dozė bus didinama kas kelias minutes, valandas ar dienas, kol pasieksite reikiamą dozę.
Vaistų alergijos komplikacijos
Komplikacijos, kurios gali atsirasti dėl sunkios alerginės reakcijos, yra anafilaksija. Šis anafilaksinis šokas sukels kelių organų, reguliuojančių kūno sistemas, sutrikimus. Simptomai gali būti:
- Pasunkėjęs kvėpavimas dėl kvėpavimo takų ar gerklės susiaurėjimo
- Kraujo spaudimo kritimas
- Pykinimas, vėmimas, skrandžio spazmai ar viduriavimas
- Pulsas yra lėtas arba greitas
- Priepuoliai
- Alpsta
Be anafilaksinio šoko, kitos sąlygos, kurios gali atsirasti, jei alergija vaistams negydoma nedelsiant, yra ūmus vaistų sukeltas inkstų uždegimas (ūminė žarnyno alergija netelkritiškas). Ši būklė gali sukelti kraujo šlapime, karščiavimą, kelių kūno dalių patinimą ir sąmonės praradimą.
Alergijos vaistams prevencija
Pagrindinis žingsnis siekiant išvengti alergijos vaistams yra vengti vaistų, kurie sukelia alergiją, pavyzdžiui:
- Nešioti apyrankę ar karolius, kurie rodo, kad esate alergiškas tam tikriems vaistams
- Pasakykite gydytojui arba medicinos personalui, kad esate alergiškas tam tikriems vaistams, prieš pradėdami gydymą ar medicininę priežiūrą