Bulimija – simptomai, priežastys ir gydymas

Bulimija arba nervinė bulimija yra valgymo sutrikimas, kuriam būdingas polinkis atplukdyti suvalgytą maistą. Bulimija yra pavojingas ir potencialiai pavojingas gyvybei psichikos sutrikimas gyvenimą.

Bulimija gali susirgti kiekvienas, ypač suaugusios moterys ir paauglės, kurios jaučiasi nepatenkintos savo svoriu ar kūno formomis. Žmonės, sergantys bulimija, linkę naudoti nesveikus svorio metimo būdus, būtent priverstinai pašalindami maistą, vemiant arba vartodami vidurius laisvinančius vaistus.

Priverstinis vėmimas maistu yra neteisingas. Norint išlaikyti idealų kūno svorį ir formą, skatinama laikytis sveikos mitybos, būtent valgyti subalansuotą maistą, valgyti mažomis, bet dažnai porcijomis, riboti užkandžius ir vartoti daug sočiųjų riebalų.

Bulimijos priežastys

Pagrindinė bulimijos priežastis nėra tiksliai žinoma. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie, kaip manoma, gali sukelti bulimiją, būtent:

• paveldimumas

  Jei vienas branduolinės šeimos narys (tėvai ar broliai ir seserys) serga bulimija arba yra sirgęs bulimija, padidėja rizika susirgti tuo pačiu sutrikimu.

• Emociniai ir psichologiniai veiksniai

  Rizika susirgti bulimija yra didesnė, jei žmogus patiria emocinių ir psichologinių sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimas, potrauminio streso sutrikimas (PTSD) ir. įkyrus kompulsinis sutrikimas (OCD).

• Socialiniai aplinkos veiksniai

  Bulimija gali atsirasti dėl spaudimo ir aplinkinių žmonių kritikos dėl jūsų mitybos įpročių, kūno formų ar svorio.

• darbo veiksnys

  Kai kuriems darbams atlikti reikia, kad darbuotojai išlaikytų idealų kūno svorį, pavyzdžiui, modeliai ar sportininkai. Dėl šių reikalavimų darbuotojas gali patirti depresiją arba bulimiją.

Bulimijos simptomai

Pradinis bulimija sergančio žmogaus simptomas yra įprotis laikytis griežtos dietos visai nevalgant arba valgant tik tam tikrus maisto produktus labai mažais kiekiais.

Ši būklė tęsiasi tol, kol sergantysis praranda kontrolę ir per daug valgo, nors ir nejaučia alkio. Šis įprotis atsiranda dėl emocinių problemų, tokių kaip stresas ar depresija.

Sergantysis jausis kaltas, apgailestauja ir bjaurėsis savimi, priversdamas savo kūną nenatūraliai išmesti visą maistą, pavyzdžiui, vartodamas vidurius laisvinančius vaistus ar versdamas save vemti.

Kiti psichologiniai simptomai, kurie gali pasireikšti sergant bulimija, yra šie:

• Baimė būti storam.
• Visada neigiamai galvokite apie savo kūno svorį ir formą.
• Polinkis būti vienam ir pasitraukti iš socialinės aplinkos.
• Žema savigarba ir nerimas.
• Nevalgykite viešai ar kitų žmonių akivaizdoje.

Be to, bulimija sergantiems žmonėms taip pat gali pasireikšti fiziniai simptomai, tokie kaip:

• Kūnas jaučiasi silpnas.
• Gerklės skausmas.
• Pilvo skausmas arba pilvo pūtimas.
• Skruostų ir žandikaulio patinimas.
• Skaldyti dantys ir blogas kvapas iš burnos.

Kada eiti pas gydytoją

Nedvejodami pasitarkite su savo vaiku ar šeimos nariu pas psichiatrą, jei turite požymių, kurie, kaip įtariama, yra bulimijos simptomai. Bulimijos simptomus dažnai pastebi kiti žmonės, nes sergantieji dažniausiai nežino, kad patiria bulimijos simptomus.

Jei jūs ar jūsų šeimos narys turi problemų dėl svorio, turėtumėte pasikonsultuoti su dietologu. Mitybos specialistė suteiks informacijos apie teisingą ir sveiką būdą pasiekti idealų svorį. Vienas iš jų – laikytis sveikos mitybos.

Bulimijos diagnozė

Teigiama, kad žmogus serga bulimija, jei kartą per savaitę bent tris mėnesius jaučia vėmimo simptomus. Norėdami nustatyti, ar asmuo serga bulimija, ar ne, gydytojas užduos klausimus pacientui ir jo šeimai.

Gydytojas taip pat atliks fizinę apžiūrą, pvz., patikrins, ar dantys nėra pažeisti arba išgraužti dėl rūgšties poveikio vėmaluose. Taip pat gali būti atliktas akių tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar kuri nors akies kraujagyslė nesprogo. Kai vemiate, kraujagyslės įsitemps ir gali plyšti.

Gydytojas ne tik apžiūrės paciento dantis ir akis, bet ir apžiūrės paciento rankas. Žmonės, sergantys bulimija, dažniausiai turi mažų opų ir nuospaudų ant pirštų sąnarių, nes jie dažnai naudojami priversti save vemti.

Atliekamas ne tik fizinis patikrinimas, kraujo ir šlapimo tyrimai, siekiant nustatyti kitas bulimiją galinčias sukelti būkles bei ištirti bulimijos poveikį organizmui, pavyzdžiui, dehidrataciją ar elektrolitų sutrikimus. Gydytojai taip pat atlieka širdies aidus, kad nustatytų širdies sutrikimus.

Bulimijos gydymas

Pagrindinis bulimijos gydymo dėmesys skiriamas sergančiųjų psichikos sutrikimų gydymui ir mitybos gerinimui. Šios gydymo pastangos apima įvairių šalių, būtent šeimų, psichiatrų ir mitybos specialistų, vaidmenį. Yra keletas bulimijos gydymo metodų, būtent:

Psichoterapija

Psichoterapija arba konsultavimas skirtas padėti bulimija sergantiems žmonėms atkurti teigiamą požiūrį ir mintis apie maistą ir valgymo įpročius. Galima atlikti dviejų tipų psichoterapiją, būtent:

• Kognityvinė elgesio terapija

  Kognityvinė elgesio terapija naudojama siekiant padėti atkurti paciento mitybos įpročius, taip pat pakeisti nesveiką elgesį į sveiką, o neigiamą mąstymą – į teigiamą.

• Tarpasmeninė terapija

  Šia terapija siekiama padėti pacientams bendrauti su kitais, taip pat pagerinti paciento gebėjimą bendrauti ir spręsti problemas.

Narkotikai

Norėdami palengvinti bulimija sergančių žmonių simptomus, gydytojas skirs: fluoksetinas. Šis vaistas yra antidepresantų tipas, kuris dažniausiai vartojamas bulimijai gydyti, tačiau nėra skirtas bulimija sergantiems asmenims iki 18 metų amžiaus.

Fluoksetinas taip pat gali palengvinti sergančiųjų depresiją ir nerimo sutrikimus. Gydymo antidepresantais metu gydytojas reguliariai stebės paciento būklės eigą ir organizmo reakciją į vaistą.

Mitybos konsultacijos

Mitybos konsultavimo tikslas yra pakeisti valgymo įpročius ir požiūrį į maistą, padidinti maistinių medžiagų suvartojimą organizme ir lėtai didinti kūno svorį.

Jei bulimijos simptomai pasunkėja arba lydi rimtų komplikacijų, būtinas specialus gydymas ligoninėje. Šio žingsnio reikia imtis siekiant išvengti mirtinų komplikacijų, tokių kaip savižudybė, pasekmių.

Bulimijos gydymas trunka ilgai. Sergančiųjų gijimo procese labai svarbi šeimos, draugų ir artimiausių giminaičių parama ir motyvacija.

Bulimijos komplikacijos

Bulimija gali sukelti netinkamą mitybą, kuri gali pažeisti organų sistemas organizme. Be to, bulimija gali sukelti dehidrataciją dėl per didelio skysčių kiekio, kuris išsiskiria vemiant.

Bulimija taip pat gali sukelti rimtų ir net mirtinų komplikacijų, jei negydoma nedelsiant. Kai kurios komplikacijos, kurios gali kilti, yra šios:

• Širdies ligos, tokios kaip aritmija ar širdies nepakankamumas
• Inkstų nepakankamumas
• Mallory-Weiss sindromas, pasireiškiantis vidinės stemplės sienelės plyšimu dėl per didelio vėmimo
• Depresija arba generalizuotas nerimo sutrikimas
• Piktnaudžiavimas narkotikais ar alkoholiu
• Noras nusižudyti

Nėščioms bulimija sergantiems žmonėms taip pat gresia didelė komplikacijų nėštumo metu, tokių kaip persileidimas, priešlaikinis gimdymas, vaisiaus apsigimimai ir pogimdyminė depresija, rizika.

Bulimijos prevencija

Bulimijos prevencijos veiksmai iki šiol nėra tiksliai žinomi. Tačiau šeimos ir draugų vaidmuo gali padėti nukreipti bulimija sergančius žmones sveikesnio elgesio link. Būdai, kuriuos galima padaryti, yra šie:

• Didinkite pasitikėjimą savimi, kiekvieną dieną suteikdami vienas kitam motyvaciją visada gyventi sveikai.
• Vengti pokalbių, susijusių su fizine ar paveikiančių paciento psichologiją, pavyzdžiui, jo kūnas per plonas ar riebus, o veidas negražus.
• Pakvieskite šeimos narius visada valgyti kartu su šeima.
• Uždrausti nesveiką mitybą, pavyzdžiui, vartoti vidurius laisvinančius vaistus ar priversti save vemti.