Jet Lag – simptomai, priežastys ir gydymas

Jet lag yra miego sutrikimas mieguistumo forma įjungta dienos metu ir nemiga įjungta vakaro, kuri kyla po to keliaujant januotolinė lentyna lėktuvu, praleisti laiko juostą skirtinga.

Keliaujant į kitą laiko juostą kūnas negali iš karto prisitaikyti prie vietos laiko, todėl atsiranda reaktyvinis atsilikimas. Taip atsitinka todėl, kad kūnas turi biologinį laikrodį, kuris vis dar yra toks pat kaip ir ankstesnėje laiko juostoje. Šis biologinis laikrodis vadinamas cirkadiniu ritmu, dėl kurio žmogus nemiega dieną ir miega naktį.

Kuo daugiau laiko juostų praeina, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus patirs reaktyvinį atsilikimą. „Jet lag“ gali išnykti savaime po kelių dienų po simptomų atsiradimo.

Jet Lag simptomai

„Jet lag“ būdingas nuovargio ir mieguistumo jausmas ryte ar po pietų, o naktimis negalėjimas užmigti. Šią būklę kas nors patiria po kelionės lėktuvu į vietovę, kuri kerta laiko juostas. Šį simptomą gali pajusti visi – kūdikiai, vaikai, suaugusieji ir pagyvenę žmonės. „Jet lag“ gali patirti ir nėščiosios, ilgai keliaujančios lėktuvu.

Kiti simptomai, kuriuos galima pajusti dėl reaktyvinio atsilikimo, yra šie:

  • Sunku susikaupti.
  • Nuotaikos pokyčiai ir dirglumas.
  • Lengva pamiršti.
  • pykina.
  • Galvos skausmas ar galvos svaigimas.
  • Virškinimo sutrikimai, tokie kaip viduriavimas ir vidurių užkietėjimas.
  • Dehidratacija.
  • Judėjimo sutrikimas.
  • Nerimo sutrikimai.
  • Širdies plakimas.

Kada eiti pas gydytoją

„Jet lag“ yra miego sutrikimas, kuris atsiranda laikinai, priklausomai nuo to, kiek laiko juostų praeina. Atsigauti po reaktyvinio atsilikimo dėl 1 laiko juostos kirtimo reikia mažiausiai 1–2 dienų.

Kuo daugiau laiko juostų praeina, tuo ilgesnis bus juntamas atsilikimas. Pavyzdžiui, žmogui, kertančiam 6 laiko juostas, pasveikti reikia mažiausiai 3–5 dienų.

Jei reaktyvinis atsilikimas sukelia miego sutrikimus, kurie trunka ilgiau nei turėtų, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Jūsų gydytojas gali padėti gydyti sutrikimą, ypač jei daug keliaujate ir jums sunku susidoroti su reaktyvinio atsilikimo simptomais.

Pacientai, kurie anksčiau sirgo tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, širdies ligomis, taip pat turi kreiptis į gydytoją, jei ligos simptomai vėl atsiranda, kai pasireiškia reaktyvinis atsilikimas.

Jet Lag priežastys

Reaktyvinio atsilikimo priežastis – organizmo nesugebėjimas iš karto prisitaikyti prie laiko toje srityje, kurios laiko juosta skiriasi nuo įprastos. Kūnas turi savo biologinį laikrodį, kurio ciklas yra toks pat kaip ir Žemės sukimosi ciklas, kuris yra 24 valandos. Biologinis organizmo laikrodis vadinamas cirkadiniu ritmu, kuris leidžia žmogui būti budrus dieną ir miegoti naktį.

Nors tam įtakos turi išoriniai veiksniai, iš kurių vienas yra saulės spinduliai, organizmas negali iš karto prisitaikyti prie pasikeitusių laiko juostų, todėl atsiranda reaktyvinis atsilikimas. Kuo daugiau laiko juostų pereisite, tuo ilgiau jūsų kūnas prisitaikys prie vietos laiko.

Be organizmo prisitaikymo proceso, yra keletas kitų dalykų, kurie sukelia reaktyvinį atsilikimą, būtent:

  • Oro slėgio pokyčiai lėktuvo salone
  • Orlaivio aukštis virš jūros lygio
  • Maža drėgmė lėktuve

faktorius Rizika Jet Lag

Dėl kai kurių toliau nurodytų veiksnių žmogui gali kilti didesnė rizika patirti reaktyvinį atsilikimą arba sunkesnį ir ilgesnį atsilikimą:

  • Praleistų laiko juostų skaičius

    Kuo daugiau laiko juostų praeina, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus kenčia nuo reaktyvinio atsilikimo.

  • Skriskite į vietą, kur laikas sumažės

    Pavyzdžiui, keliaujant iš Džakartos į Australiją, kuri 3 valandomis lenkia Džakartos laiką arba Vakarų Indonezijos laiką (WIB).

  • dažnai būtiperskristi su lėktuvu

    Pavyzdžiai yra žmonės, dirbantys pilotais, skrydžių palydovėmis/stiuardesėmis ir verslo žmonės.

  • Beruzijatęsti

    Vyresnio amžiaus žmonėms priprasti prie biologinių kūno ritmų prireikia ilgiau nei jaunesniems.

  • Būklė lėktuvasadresunepatogus

    Oro slėgis salone, ankštos sėdynės ir nepatogios sąlygos salone gali sustiprinti reaktyvinio atsilikimo simptomus.

  • Vartojimasalkoholio

    Per daug alkoholio vartojimo kelionės metu gali pablogėti atsilikimo simptomai.

Gydymas ir Jet Lag prevencija

Norėdami įveikti reaktyvinį atsilikimą arba jo išvengti, galite atlikti toliau nurodytus veiksmus.

  • Numatyti laiko juostų pasikeitimus, einant miegoti ir keltis anksčiau arba vėliau nei įprastai, likus kelioms dienoms iki skrydžio.
  • Pasirinkite skrydį, kuris į kelionės tikslą atvyks vėlyvą popietę, tada stenkitės nemiegoti iki 22:00 vietos laiku.
  • Nepamirškite pakeisti laikrodžio pagal savo kelionės tikslo laiką, kad galėtumėte pritaikyti veiklą pagal vietos laiką.
  • Gerkite daug vandens tiek skrydžio metu, tiek atvykę į paskirties vietą, kad išvengtumėte dehidratacijos, kuri gali sustiprinti reaktyvinio atsilikimo simptomus.
  • Venkite alkoholio ir kofeino vartojimo, 3-4 valandas prieš miegą. Abu šie gėrimai gali apsunkinti miegą.
  • Venkite valgyti sunkų maistą prieš pat lėktuvo nusileidimą.
  • Atvykę į paskirties vietą įsitikinkite, kad esate saulėje, nes buvimas patalpoje gali pabloginti reaktyvinio atsilikimo simptomus.
  • Naudokite ausų kištukus ir akių pleistrą, kad sumažintumėte triukšmą ir šviesos poveikį miegodami lėktuve.

Paprastai specifinio gydymo reaktyviniam atsilikimui gydyti nereikia, o simptomai pagerės po kelių dienų. Tačiau jei jet lag nepagerėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Jūsų gydytojas gali rekomenduoti gydymą, kuris apima:

Terapija šviesa

Yra dviejų tipų šviesos terapija, naudojama reaktyvinio atsilikimo gydymui, ty veikiant tiesioginiams saulės spinduliams arba naudojant lempas, skleidžiančias UV šviesą. Šviesos terapija atliekama tada, kai žmogus turi būti budrus, pavyzdžiui, dieną.

Narkotikai

Gydytojas gali skirti migdomųjų tablečių, pvz., zolpidemo, kad padėtų užmigti skrydžio metu ir kelias ateinančias dienas. Šie vaistai padidins miego trukmę ir kokybę naktį, tačiau nesumažins reaktyvinio atsilikimo simptomų dienos metu.

Jet Lag komplikacijos

Iš esmės tas, kuris patiria reaktyvinį atsilikimą, jaučiasi labai mieguistas, tačiau jam sunku užmigti. Ši būklė gali sumažinti susikaupimą ir budrumą, todėl padidėja nelaimingų atsitikimų rizika, ypač vairuojant ar vairuojant transporto priemonę.