Periferinė neuropatija – simptomai, priežastys ir gydymas

NPeriferinė europatija yra liga dėl periferinės nervų sistemos ar periferinės nervų sistemos pažeidimo.Pažeidimas sukelia periferinių nervų funkcijos sutrikimą siunčiant signalus iš organų į smegenis arba atvirkščiai.

Periferinė nervų sistema perduoda fizinius pojūčius iš visų kūno organų į smegenis. Periferiniai nervai taip pat perduoda komandas iš smegenų atlikti tam tikras funkcijas, tokias kaip kūno judėjimas, prakaitavimas, širdies susitraukimų dažnio padidėjimas ir kraujospūdžio reguliavimas.

Pacientams, sergantiems periferine neuropatija, aukščiau nurodytos funkcijos gali būti iš dalies arba visiškai sutrikusios. Patirti skundai gali skirtis, priklausomai nuo pažeistų periferinių nervų dalies ir vietos. Tačiau dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra skausmas, dilgčiojimas ir raumenų silpnumas.

Periferinės neuropatijos priežastys

Periferinė neuropatija atsiranda dėl periferinės nervų sistemos pažeidimo. Žala gali atsirasti dėl sąlygų, kurias perdavė tėvai, arba dėl ligos. Kai kurios sąlygos, galinčios sukelti periferinę neuropatiją, yra šios:

  • Diabetas
  • Bakterinės ar virusinės infekcijos, tokios kaip ŽIV, raupai, difterija, raupsai ir hepatitas C
  • Autoimuninės ligos, tokios kaip Guillain-Barre sindromas, vilkligė, Sjögreno sindromas ir reumatoidinis artritas
  • Genetiniai veiksniai, tokie kaip Charcot-Marie-Tooth liga
  • Hipotireozė
  • Vitaminų B1, B6, B12 ir vitamino E trūkumas
  • kepenų liga
  • Inkstų liga
  • Kraujagyslių uždegimas (vaskulitas)
  • Amiloido baltymo kaupimasis kūno audiniuose ar organuose (amiloidozė)
  • Nervų pažeidimas, pavyzdžiui, dėl traumos ar pašalinio operacijos poveikio
  • Kraujo vėžys daugybinė mieloma
  • Limfmazgių vėžys arba limfoma
  • Apsinuodijimas gyvsidabriu arba arsenu
  • Priklausomybė nuo alkoholio
  • Navikas spaudžia periferinius nervus
  • Ilgalaikio vaistų, įskaitant antibiotikus, vartojimo šalutinis poveikis (nitrofurantoinas ir metronidazolas), chemoterapiniai vaistai nuo žarnyno vėžio, vaistai nuo traukulių (pvz fenitoinas), talidomidas, ir amiodaronas

Periferinė neuropatija taip pat labiau rizikuoja tiems, kurie turi šias sąlygas:

  • Perteklinis svoris
  • Aukštas kraujo spaudimas
  • Amžius 40 metų ir daugiau

Periferinės neuropatijos simptomai ir tipai

Periferinės neuropatijos simptomai skiriasi priklausomai nuo paveiktų nervų. Toliau pateikiamas periferinės neuropatijos tipų ir jų simptomų paaiškinimas:

Nmotorinė europatija

Motorinė neuropatija yra nervų, kontroliuojančių kūno judėjimą (motorinę funkciją), sutrikimas. Simptomai apima:

  • Raumenų trūkčiojimai ir mėšlungis
  • Raumenų silpnumas iki vieno ar kelių raumenų paralyžius
  • Kojos suglebusios ir atrodo krentančios einantpėdos kritimas)
  • Sumažėjusi raumenų masė (raumenų atrofija)

Njutiminė europatija

Sensorinė neuropatija yra nervų, siunčiančių jutimo signalus, tokius kaip prisilietimas, temperatūra ar skausmas, sutrikimas. Simptomai, kurie gali atsirasti, yra šie:

  • Lengvai jaučiamas skausmas, net jei tik šiek tiek paliečiamas (alodynia)
  • Veriantis ar deginantis skausmas, dažniausiai pėdose arba paduose
  • Dilgčiojimas paveiktoje kūno dalyje
  • Nesugebėjimas jausti skausmo ar temperatūros pokyčių, ypač kojose
  • Sutrikusi pusiausvyra arba kūno judesių koordinacija (jutimų ataksija)

Mononeuropatija

Mononeuropatija yra periferinės neuropatijos rūšis, kuri pasireiškia tik viename specifiniame periferiniame nerve. Simptomai apima:

  • Dvigubas matymas arba sunkumas sutelkti dėmesį, kurį kartais lydi akies skausmas, jei jis pasireiškia nervuose, kurie kontroliuoja akių judesius (III, IV arba VI galviniai nervai)
  • Vienos veido pusės paralyžius arba Bello paralyžius, jei jis atsiranda nerve, kuris kontroliuoja veido judesius (VII kaukolės nervas)
  • Pirštai jaučiasi silpni ar dilgčioja arba ct arpalunnel ssindromas, jei jis atsiranda ant riešo vidurinio nervo

Nautonominė europatijaik

Autonominė neuropatija yra autonominių nervų pažeidimas. Šis nervas kontroliuoja automatiškai veikiančius kūno procesus, tokius kaip kraujospūdis, virškinimo funkcija ir šlapimo pūslės funkcija. Štai simptomai:

  • Greitas širdies plakimas (tachikardija) net ramybėje
  • Disfagija arba pasunkėjęs rijimas
  • Išsipūtęs
  • Dažnai raugti
  • pykina
  • Vidurių užkietėjimas ar viduriavimas naktį
  • sunkiai kontroliuojamas tuštinimasis (išmatų nelaikymas)
  • Beser arba dažnas šlapinimasis
  • Kūnas prakaituoja retai, arba atvirkščiai nuolat
  • Seksualinė disfunkcija, pvz., erekcijos sutrikimas
  • Ortostatinė hipotenzija

Kada eiti pas gydytoją

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pajutote ankstyvus periferinės neuropatijos simptomus, įskaitant:

  • Skausmas, dilgčiojimas ar tirpimas kojose
  • Silpnas kūnas arba pusiausvyros praradimas
  • Pėdų sužalojimai, kurių priežastys nežinomos

Reguliariai pasitarkite su savo gydytoju, jei rizikuojate susirgti periferine neuropatija, pavyzdžiui, dėl to, kad sergate cukriniu diabetu. Jei diagnozuojama kuo anksčiau, galima išvengti komplikacijų dėl periferinės neuropatijos rizikos.

Periferinės neuropatijos diagnozė

Kreipdamasis į gydytoją dėl neurologinių ligų, ypač dėl periferinės neuropatijos, gydytojas paklaus apie paciento ir jo šeimos simptomus, gyvenimo būdą ir ligos istoriją. Gydytojas taip pat paklaus apie vaistus, kuriuos pacientas šiuo metu ar reguliariai vartoja.

Po to gydytojas atliks paciento fizinį ir neurologinį tyrimą – patikrins paciento gebėjimą jausti tam tikrus pojūčius, ištirs raumenų jėgą, patikrins eiseną, laikyseną, kūno pusiausvyrą.

Jei reikia, gydytojas atliks kitus tyrimus, tokius kaip:

  • Tkraujo ledas

    Kraujo tyrimai atliekami siekiant išsiaiškinti diabeto, susilpnėjusios imuninės sistemos ar tam tikrų vitaminų trūkumo galimybę.

  • p. testasvaizdas

    Kompiuterinė tomografija ir MRT atliekami siekiant nustatyti navikus ir smegenų ar nugaros smegenų anomalijas, pvz., nugaros smegenų išvaržą (išvarža nucleus pulposus).

  • Nervų funkcijos testas

    Nervų funkcijos tyrimai gali būti atliekami naudojant elektromiografiją (EMG), siekiant išmatuoti raumenų elektrinį aktyvumą, kad būtų pažeistas nervų srautas. Nervų funkcijos tyrimai taip pat gali būti atliekami naudojant nervų laidumo testą, siekiant išmatuoti signalų stiprumą ir greitį nervuose.

  • Juosmens punkcija

    Juosmeninė punkcija atliekama siekiant nustatyti stuburo uždegimą, tiriant smegenų skysčio (skysčio smegenyse ir stuburo viduje) mėginį.

  • Nervų biopsija

    Biopsija atliekama paimant nedidelį periferinio nervo arba odos gabalėlį kulkšnies srityje, kuris turi būti tiriamas mikroskopu. Tačiau šis tyrimas atliekamas retai.

Periferinės neuropatijos gydymas

Periferinės neuropatijos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Gydytojai gali imtis šių veiksmų:

  • Duokite vitamino B12 tablečių arba injekcijų pavidalu, esant periferinei neuropatijai, kurią sukelia vitamino B12 trūkumas.
  • Sergant diabeto sukelta periferine neuropatija, patarti pacientams išlaikyti idealų kūno svorį, reguliariai mankštintis, mesti rūkyti ir sumažinti alkoholio vartojimą.
  • Skirkite kortikosteroidus, kad sumažintumėte uždegimą ir imuninės sistemos per didelę reakciją, esant periferinei neuropatijai, kurią sukelia autoimuninės ligos.
  • Atlikite pacientui plazmaferezę arba kraujo plazmos mainų perpylimą, kad atsikratytumėte uždegimą sukeliančių antikūnų ar baltymų.
  • Atlikti operaciją dėl periferinės neuropatijos, kurią sukelia spaudimas nervams, pvz., spaudimas dėl navikų.

Siekiant sumažinti pacientų skausmo simptomus, gydytojai paskirs skausmą malšinančių vaistų, tokių kaip paracetamolis, ibuprofenas ir tramadolis. Antidepresantai (pvz., amitriptilinas arba duloksetinas) ir vaistai nuo traukulių (pvz. gabapentinas ir pregabalinas) taip pat gali būti naudojamas skausmui malšinti.

Pacientams, kurie negali vartoti daugelio pirmiau minėtų vaistų, tepalai, kurių sudėtyje yra kapsaicinas gali būti pasirinkimas. Tepalas kapsaicinas naudojamas 3-4 kartus per dieną, tačiau negalima tepti ant uždegusios odos ar atvirų žaizdų.

Kai kuriais atvejais žmonėms, sergantiems periferine neuropatija, gali pasireikšti gausus prakaitavimas (hiperhidrozė). Šią būklę galima gydyti injekcijomis botulino toksinas (botoksas). Tuo tarpu pacientams, turintiems šlapimo problemų, gydytojas rekomenduos naudoti kateterį.

Siekiant sumažinti nusiskundimų skaičių, pacientams gali būti taikoma fizioterapija, pavyzdžiui, mažos galios elektros terapija. Pacientams, kuriems yra raumenų silpnumas, gali prireikti naudoti vaikščiojimo pagalbinę priemonę, pvz., lazdą ar invalido vežimėlį.

Be pirmiau minėtų gydymo metodų, pacientai taip pat gali atlikti daugybę savarankiškų veiksmų, įskaitant:

  • Atlikite reguliarius pratimus, kad sumažintumėte skausmą, padidintumėte raumenų jėgą ir padėtumėte kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, pavyzdžiui, neskubėdami vaikščiodami 3 kartus per savaitę.
  • Mesti rūkyti, kad išvengtumėte periferinės neuropatijos komplikacijų
  • Venkite nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, kad simptomai nepablogėtų
  • Valgykite sveiką maistą, pavyzdžiui, vaisius, daržoves, nesmulkintus grūdus ir daug baltymų turintį maistą
  • Reguliariai tikrinkite cukraus kiekį kraujyje, ypač pacientams, sergantiems periferine neuropatija, kurie taip pat serga cukriniu diabetu
  • Pėdų priežiūra ir pėdų traumų išvengimas pacientams, kurie taip pat serga cukriniu diabetu, pavyzdžiui, mūvėdami minkštas kojines ir minkštus batus

Periferinės neuropatijos komplikacijos

Dėl silpnų raumenų ir sumažėjusio gebėjimo jausti pėdas ant žemės žmonės, sergantys periferine neuropatija, gali prarasti pusiausvyrą ir lengvai kristi.

Be to, sustingus tam tikrose vietose, nukentėjusysis gali prarasti sąmonę, jei toje vietoje yra sužalota ar nudegusi oda. Ši būklė gali sukelti infekciją, ypač diabetu sergantiems pacientams, sergantiems periferine neuropatija. Dėl to žaizdų gijimas tampa lėtesnis.

Jei jis yra per sunkus, sužalojimas gali sukelti gangreną arba audinių mirtį. Pacientai, patyrę šią būklę, neatmeta galimybės, kad jiems teks amputuotis.

Periferinės neuropatijos prevencija

Geriausias būdas išvengti periferinės neuropatijos yra vengti arba kontroliuoti jos rizikos veiksnius. Tai galima padaryti laikantis sveiko gyvenimo būdo, pavyzdžiui:

  • Valgykite maistinių medžiagų turintį maistą, pavyzdžiui, vaisius, daržoves ir liesus baltymų šaltinius, kad nervai būtų sveiki
  • Reguliariai mankštinkitės pagal gydytojo nurodymus
  • Venkite dalykų, kurie gali sužaloti nervus, pvz., pasikartojančių judesių, nervus spaudžiančių kūno padėčių, rūkymo įpročių, toksinių medžiagų poveikio ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo.