Deliriumas yra būklė, kai kas nors patiria didelį sumišimąir sumažėjęs sąmoningumas aplinkar. Sąlyga iDažniausiai tai patiria vyresni nei 65 metų žmonės, kenčiantys nuo kito psichikos sutrikimo.
Deliriumas atsiranda, kai staiga sutrinka smegenų veikla dėl tam tikrų psichinių ar fizinių ligų. Asmuo, sergantis kliedesiais, gali atrodyti klystantis arba svajoti kaip žmogus, sergantis demencija. Skirtumas yra tas, kad kliedesys yra laikinas ir paprastai visiškai išnyksta.
Reikėtų pažymėti, kad delyras gali pasireikšti žmonėms, sergantiems COVID-19, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Tai gali atsirasti dėl citokinų audros įtakos arba dėl deguonies trūkumo smegenims. Todėl į delyrą reikia žiūrėti rimtai, kad būtų galima nustatyti tikslią priežastį ir ją gydyti.
Deliriumo priežastys
Deliriumas atsiranda, kai sutrinka smegenų signalų siuntimo ir priėmimo sistema. Sutrikimą gali sukelti apsinuodijimas vaistais ir sveikatos būklės, dėl kurių sumažėja deguonies tiekimas į smegenis.
Kai kurie veiksniai, galintys sukelti kliedesį, yra šie:
- Vaistų, tokių kaip skausmą malšinantys vaistai, migdomieji vaistai, alergijos vaistai (antihistamininiai vaistai), kortikosteroidai, prieštraukuliniai vaistai, Parkinsono ligos vaistai ir vaistai nuo kitų sutrikimų, perdozavimas nuotaika
- Apsinuodijimas alkoholiu arba staigus alkoholio vartojimo nutraukimas
- Pernelyg didelė reakcija į infekcijas, tokias kaip pneumonija, šlapimo takų infekcijos, vidurių šiltinė, sepsis ar COVID-19, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
- Apsinuodijimas medžiaga, tokia kaip cianidas arba anglies monoksidas
- Chirurgija ar kitos medicininės procedūros, susijusios su anestezija
- Sunkios ligos, tokios kaip inkstų nepakankamumas, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, hipotirozė ar insultas
- Didelis karščiavimas, kurį sukelia ūminė vaikų infekcija
- Netinkama mityba (maistinių medžiagų trūkumas) arba dehidratacija (skysčių trūkumas)
- Miego trūkumas
- Sunkus stresas
Deliriumo rizikos veiksniai
Delyras gali pasireikšti bet kam. Tačiau yra keletas veiksnių, galinčių padidinti delyro išsivystymo riziką, būtent:
- Šiuo metu guli ligoninėje, ypač jei gydomas intensyviosios terapijos skyriuje arba atliekama operacija taikant bendrąją nejautrą
- Vyresni nei 65 m
- Sergant liga, kurią sukelia smegenų sutrikimas, pvz., demencija, insultas arba Parkinsono liga
- Sergant liga, sukeliančia stiprų skausmą, pavyzdžiui, vėžiu
- Ar anksčiau sirgote kliedesiais?
- Turi regėjimo ar klausos problemų
- Sergant keliomis ligomis
Deliriumo simptomai
Deliriumui būdingi psichinės būklės pokyčiai, kurie gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Psichikos būklės pokyčiai gali išnykti ir atsirasti visą dieną, tačiau dažniau atsiranda tada, kai atmosfera yra tamsi arba kenčiančiajam nepažįstama.
Delyru sergantiems žmonėms gali pasireikšti šie simptomai:
Sumažėjęs supratimas apie supančią aplinką
Šiai būklei būdinga:
- Sunku sutelkti dėmesį į temą arba staiga pakeičiama tema
- Lengvai atitraukia dėmesį nuo nesvarbių dalykų
- Mėgsta pasvajoti, kad nereaguotų į aplink vykstančius dalykus
Blogi mąstymo įgūdžiai (kognityvinis sutrikimas)
Skundai, atsirandantys dėl šios būklės, yra šie:
- Atminties susilpnėjimas, ypač dėl dalykų, kurie ką tik įvyko
- Nesuvokdamas, kas jis toks ir kur jis yra
- Sunku rasti žodžius kalbėti
- Neaiški ar nesuprantama kalba
- Sunku suprasti kalbą, skaityti ir rašyti.
Emocinis sutrikimas
Pacientai, sergantys kliedesiais ir sergantys šia liga, gali patirti skundų, tokių kaip:
- Neramus ar nerimastingas
- Išsigandęs
- Depresija
- Lengvai įsižeidžia
- Apatiškas
- Atrodo labai laimingas arba laimingas
- Keisti nuotaika staigus
- Asmenybės pokyčiai
Elgesio pokyčiai
Simptomai žmonėms, sergantiems kliedesiais ir šia liga, yra šie:
- haliucinacijos
- Agresyvus elgesyje
- Rėkti, dejuoti ar apkabinti aplinkinius žmones
- Tyliai ir užsičiaupk
- Lėtas judėjimas
- Miego sutrikimas
Tuo tarpu, atsižvelgiant į paciento patiriamus simptomus, delyras gali būti suskirstytas į keletą tipų, būtent:
1. Hiperaktyvus kliedesys
Hiperaktyvus delyras yra lengviausiai atpažįstamas kliedesio tipas. Šiam tipui būdingi neramumo simptomai, pokyčiai nuotaika, ir aktyvus elgesys (šaukimas ar skambinimas), haliucinacijos ir sunkumai susikaupti
2. Delirium hipoaktyvus
Hipoaktyvus delyras yra įprastas kliedesio tipas. Dėl tokio kliedesio pacientas tampa tylus, vangus, mieguistas ir atrodo apsvaigęs.
3. Mišrus delyras
Šio tipo kliedesys dažnai pasireiškia simptomų pasikeitimu iš hiperaktyvaus kliedėjimo į hipoaktyvų kliedesį arba atvirkščiai
4. Delirium tremens
Šio tipo kliedesys atsiranda tiems, kurie nustojo vartoti alkoholį. Šio tipo kliedesio simptomai yra kojų ir rankų drebulys, krūtinės skausmas, sumišimas ir haliucinacijos.
Kada eiti pas gydytoją
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei jums ar aplinkiniams pasireiškia kliedesio simptomai. Jei netinkamai gydomas, kliedesys gali pablogėti ir sukelti pavojų pacientui.
DDeliriumo diagnozė
Norėdami diagnozuoti kliedesį, gydytojas užduos klausimus apie patirtus simptomus, ligos istoriją ir vaistus, kuriuos šiuo metu vartoja pacientas.
Delyru sergantiems pacientams gali būti sunku bendradarbiauti ir klausti. Todėl, kad diagnozė taptų tiksli, reikalinga informacija iš šeimos ar artimiausių paciento žmonių.
Be to, delyrui diagnozuoti gydytojas gali atlikti kelis tyrimus, būtent:
Fizinis ir neurologinis tyrimas
Gydytojas atliks fizinę apžiūrą, kad patikrintų galimus sutrikimus ar ligas, kurios gali sukelti kliedesį, taip pat nustatys paciento sąmonės lygį. Esant galimybei, gydytojas atliks ir neurologinį tyrimą – patikrins paciento regėjimo, pusiausvyros, koordinacijos, refleksų būklę.
Psichologinės būklės patikrinimas
Šio tyrimo metu gydytojas įvertins paciento sąmoningumo, dėmesio, mąstymo lygį, užduodamas konkrečius klausimus.
Palaikomas tyrimas
Gydytojas gali pasiūlyti keletą kitų testų, kad nustatytų, ar organizme yra sutrikimų, pavyzdžiui:
- Kraujo tyrimai infekcijai ar elektrolitų sutrikimams nustatyti
- Šlapimo tyrimas, siekiant nustatyti inkstų funkciją arba galimą šlapimo takų infekciją
- Kepenų funkcijos tyrimai, siekiant nustatyti kepenų nepakankamumą, galintį sukelti encefalopatiją
- Skydliaukės funkcijos tyrimai, siekiant nustatyti hipotirozę
- Elektroencefalografija, skirta patikrinti smegenų elektrinį aktyvumą
Be minėtų tyrimų, gydytojai gali atlikti krūtinės ląstos rentgenogramas ir galvos skenavimą kompiuterine tomografija arba MRT. Jei reikia, kliedesio diagnozei patvirtinti bus atlikta smegenų skysčio analizė.
Deliriumo gydymas
Pagrindiniai kliedesio gydymo tikslai yra užkirsti kelią sąmonės praradimui ir gydyti kliedesio priežastis. Gydymo metodai apima:
Narkotikai
Gali būti skiriami vaistai nerimo, baimės ar haliucinacijų simptomams palengvinti. Kai kurie vaistai, kuriuos galima skirti atsižvelgiant į simptomus, yra šie:
- Antidepresantai, depresijai gydyti
- Raminamieji ar raminamieji vaistai nerimo sutrikimams gydyti
- Antipsichoziniai vaistai, skirti gydyti psichozės simptomus, pvz., haliucinacijas
- Tiaminas arba vitaminas B1, kad būtų išvengta rimtos painiavos
Gydytojai taip pat gali skirti vaistų pagrindinei ligai gydyti. Pavyzdžiui, gydytojas duos inhaliatorių pacientui, sergančiam kliedesiais dėl astmos.
Pagalbinė terapija
Be vaistų, taip pat reikalinga palaikomoji terapija, kad būtų išvengta komplikacijų. Kai kurios palaikomosios terapijos formos, kurios gali būti skiriamos, yra šios:
- Saugokite, kad kvėpavimo takai nebūtų uždaryti
- Suteikti paciento organizmui reikalingų skysčių ir maistinių medžiagų
- Padėti pacientui judėti ar atlikti veiklą
- Valdyti skausmą, kurį patiria pacientas
Hiperaktyvūs kliedesiai sergantys pacientai gali kelis kartus triukšmauti arba sušlapinti lovą. Tačiau nerekomenduojama paciento rišti ar dėti į pacientą šlapimo kateterio. Dėl to jis tik dar labiau jaudinsis ir pablogins simptomus.
Šeima ar artimiausi ligonio žmonės taip pat turėtų toliau bendrauti su pacientu ir sudaryti jam patogią aplinką. Kai kurios pastangos, kurių galima imtis siekiant padėti kontroliuoti paciento simptomus, yra šios:
- Kalbėkite su pacientu trumpais ir paprastais sakiniais
- Priminkite pacientui laiką, datą ir situaciją, kuri tuo metu įvyko
- Išlikite ramūs, kai pacientas kalba, ir nesiginčykite su juo, net jei tai, kas sakoma neaišku arba neturi prasmės
- Padėkite pacientui valgant ir geriant
- Į namus atsineškite daiktus, kuriuos pacientas atpažįsta
- Naktį įjunkite šviesą, kad pacientas pabudęs galėtų matyti aplinkinę būklę
Deliriumo komplikacijos
Deliriumas gali sukelti komplikacijų, ypač sunkiomis ligomis sergantiems pacientams. Kai kurios komplikacijos yra šios:
- Drastiškas gebėjimo prisiminti ir mąstyti sumažėjimas
- Bendros sveikatos būklės pablogėjimas
- Gydymas, kuris nesiseka po operacijos
- Padidėjusi mirties rizika
Deliriumo prevencija
Sunku užkirsti kelią kliedesiui. Tačiau delyro išsivystymo riziką galima sumažinti. Kai kurios pastangos, kurių galima imtis siekiant sumažinti delyro rizikos veiksnius, yra šios:
- Laikykitės sveikos mitybos
- Apriboti arba vengti alkoholio vartojimo
- Vartokite vaistus taip, kaip rekomendavo gydytojas
- Reguliariai mankštintis
Žmonėms, kuriems yra didesnė kliedesio išsivystymo rizika, pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems demencija arba sunkiai sergantiems pacientams, kliedesio prevencija gali būti atliekama:
- Venkite didelių nuotaikų svyravimų ar triukšmo
- Laikykitės sveiko ir reguliaraus miego grafiko
- Numatykite miegamąjį su geru apšvietimu
- Ramios ir stabilios atmosferos kūrimas