Paranoidinė šizofrenija – simptomai, priežastys ir gydymas

Paranoidinė šizofrenija yra šizofrenijos rūšis, kuriai būdingi teigiami simptomai, tokie kaip kliedesiai (tikėjimas tuo, kas netikra) ir haliucinacijos. Nors ja gali sirgti bet kas, šia liga dažniau serga 18–30 metų žmonės.

Paranoidinė šizofrenija yra labiausiai paplitusi šizofrenijos rūšis. Paprastai žmonės, sergantys paranoidine šizofrenija, patirs įtarimą arba baimę to, kas nėra tikra.

Jausmas, kad kiti įsako, persekioja ar kontroliuoja, taip pat klausos haliucinacijos yra simptomai, kuriuos dažnai patiria sergantieji. Tai savo ruožtu daro įtaką jo mąstymui ir elgesiui.

Paranoidinė šizofrenija yra visą gyvenimą trunkanti liga. Tačiau padedant gydytojams ir reguliariai gydant, paranoidinės šizofrenijos simptomai gali palengvėti, o sergantysis prisitaikyti prie turimos būklės.

Paranoidinės šizofrenijos priežastys

Tiksliai nežinoma, kas sukelia paranoidinę šizofreniją. Yra įtarimų, kad ši sąlyga pasireiškia šeimose. Tačiau ne visi žmonės, sergantys paranoidine šizofrenija, turi tą pačią būklę turinčių šeimos narių.

Kaip paaiškinta anksčiau, paranojinė šizofrenija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji pasireiškia paaugliams ir jauniems suaugusiems nuo 18 iki 30 metų amžiaus.

rizikos veiksniai

Nors tiksli priežastis nežinoma, šie veiksniai, kaip manoma, padidina asmens paranoidinės šizofrenijos riziką:

  • Turint sutrikimų ir sutrikimų smegenyse
  • Gimimo metu jaučiamas hipoksija arba deguonies trūkumas
  • Vaikystėje patirta trauma, įskaitant patyčias, seksualinę prievartą, skyrybas arba vieno iš tėvų netektį
  • Vaikystėje arba gimdoje kenčia nuo virusinės infekcijos

Paranoidinės šizofrenijos simptomai

Pagrindinis paranoidinės šizofrenijos simptomas yra kliedesių ir haliucinacijų, ypač klausos haliucinacijų, atsiradimas. Šie simptomai gali išsivystyti laikui bėgant ir kartais išnykti, net jei jie nėra visiškai išgydyti.

Iš daugelio kliedesių rūšių dažniausiai pasitaikantys simptomai yra persekiojimo kliedesiai arba tikėjimas persekiojimu. Ši sąlyga pastebima, kai atsiranda didžiulė baimė ir nerimas dėl dalykų, kurie nėra tikri. Kliedesių vaikymasis atspindi nesugebėjimą atskirti tikrovės ir ne.

Paranoidine šizofrenija sergančių žmonių persekiojimo kliedesių simptomai gali būti:

  • Jausmas, kad kažkas ar valdžia šnipinėja jų kasdienę veiklą
  • Jausmas, kad aplinkiniai žmonės sumanė jam pakenkti
  • Jaučiant, kad draugai ar artimiausi žmonės bando jam pakenkti, viena iš jų yra mintis, kad kažkas į jo maistą įdėjo nuodų.
  • Jausmas, kad jo partneris turi romaną

Be kliedesių ir haliucinacijų, paranojiški šizofrenikai dažnai elgiasi nekontroliuojamai arba chaotiškai (neorganizuotas elgesys) ir sunkiai suprantamas kalboje.

Kliedesiai, haliucinacijos ir netvarkingas elgesys bei kalba yra klasifikuojami kaip teigiami simptomai žmonėms, sergantiems paranoidine šizofrenija. Sergant paranoidine šizofrenija šie teigiami simptomai bus labiau dominuojantys.

Nors ir retai, šizofrenija sergantys žmonės taip pat gali patirti kai kuriuos neigiamus simptomus, tokius kaip nesugebėjimas jausti emocijų, prarasti susidomėjimą kasdienine veikla arba prarasti susidomėjimą dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą.

Reikia stebėti neigiamus simptomus, nes jie gali sukelti minčių apie savižudybę. Mintys apie savižudybę gana dažnai aptinkamos šizofrenijos ar paranoidinės šizofrenijos atvejais, kurie nėra tinkamai gydomi.

Visi simptomai, atsirandantys dėl paranoidinės šizofrenijos, gali trukdyti darbui, santykiams su kitais ar net rūpintis savimi.

Kada eiti pas gydytoją

Kreipkitės į psichiatrą, jei jaučiate vieną ar daugiau paranoidinės šizofrenijos simptomų, ypač jei jaučiate savęs žalojimą ar savižudybę.

Kreipkitės į gydytoją, jei atrodo, kad kuris nors jūsų šeimos narys elgiasi keistai, netvarkingai ar nekontroliuojamai.

Žmonės, kuriems diagnozuota paranojinė šizofrenija, taip pat privalo reguliariai tikrintis savo gydytoją, kad būtų galima stebėti jų būklės eigą.

Paranoidinės šizofrenijos diagnozė

Norėdami diagnozuoti paranoidinę šizofreniją, gydytojas užduos klausimus apie patirtus simptomus ir paciento bei šeimos ligos istoriją. Po to gydytojas atliks tyrimą, kad išsiaiškintų, ar paciento simptomus sukėlė liga ar fizinis smurtas.

Tada gydytojas nustatys paciento diagnozę, remdamasis psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-5).

Siekdamas išsiaiškinti, ar yra sveikatos būklių ar kitų ligų, kurios gali būti pirmiau minėtų simptomų priežastis arba lydinčios juos, gydytojas taip pat gali atlikti keletą papildomų tyrimų, pavyzdžiui:

  • Kraujo tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar paciento simptomus sukėlė alkoholizmas ar narkotikų vartojimas
  • Nuskaitymo testai naudojant kompiuterinę tomografiją, MRT ir elektroencefalograma (EEG), kad pamatytumėte smegenų ir kraujagyslių sutrikimų galimybę
  • Šlapimo tyrimas, norint pamatyti priklausomybės nuo tam tikrų medžiagų galimybę

Nustačius paranoidinės šizofrenijos diagnozę, reikia atlikti didingų funkcijų testus, kad būtų galima įvertinti paciento pažintinius gebėjimus ir planuoti gydymą. Sublime funkcijų testai paprastai siekia išsiaiškinti, ar yra problemų dėl:

  • Gebėjimas prisiminti
  • Gebėjimas planuoti, organizuoti ar inicijuoti veiklą
  • Gebėjimas sutelkti dėmesį į veiklą
  • Gebėjimas suvokti abstrakčias sąvokas ir atpažinti socialines sąlygas

Paranoidinės šizofrenijos gydymas

Paranoidinės šizofrenijos gydymas trunka ilgai, net ir po to, kai išnyksta simptomai. Šiuo gydymu siekiama kontroliuoti ir sumažinti paranoidine šizofrenija sergančių pacientų simptomus. Toliau pateikiami keli gydymo metodai, kuriuos galima atlikti:

Antipsichozinių vaistų skyrimas

Gydytojai paskirs antipsichozinių vaistų, kurie padės palengvinti pagrindinius simptomus, būtent kliedesius ir haliucinacijas. Antipsichoziniai vaistai veikia paveikdami cheminius junginius smegenyse (neurotransmiteris), ypač dopamino.

Pacientai privalo vartoti vaistus pagal gydytojo nurodymus ir neturėtų nustoti neatsargiai, nors simptomai pagerėjo.

Vartojant vaistą, gydytojas stebės antipsichozinių vaistų veiksmingumą ir koreguoja dozę. Paprastai skiriamų antipsichozinių vaistų veiksmingumui įvertinti prireikia maždaug 3–6 savaičių. Kai kuriems pacientams reikalingas laikas gali siekti net 12 savaičių.

Antipsichoziniai vaistai skirstomi į dvi: pirmosios kartos antipsichozinius vaistus (tipinius) ir antrosios kartos antipsichozinius (netipinius). Pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai, kuriuos gydytojai gali skirti pacientams, sergantiems paranoidine šizofrenija, yra šie:

  • Chlorpromazinas

  • Haloperidolis
  • Flufenazinas
  • Perfenazinas
  • Trifluoperazinas

Nors antrosios kartos antispkotiniai vaistai (netipiniai), kuriuos gali skirti gydytojai, yra šie:

  • Aripiprazolas
  • Asenapinas
  • Klozapinas
  • Olanzapinas
  • Paliperidonas
  • Kvetiapinas
  • Risperidonas

Be antipsichozinių vaistų, gydytojai taip pat gali skirti vaistų, skirtų palengvinti kitus negalavimus, kuriuos dažnai patiria paranoidine šizofrenija sergantys žmonės. Vaistai, kuriuos galima skirti, yra antidepresantai arba vaistai nuo nerimo.

Psichoterapija

Žmonėms, sergantiems paranoidine šizofrenija, bus patarta laikytis psichoterapijos. Tikslas yra, kad sergantieji suvoktų, suprastų ir prisitaikytų prie savo būklės. Tokiu būdu pacientas gali grįžti į savo veiklą. Kai kurie psichoterapijos metodai, kurie gali būti naudojami gydant paranoidinę šizofreniją, yra šie:

  • Kognityvinė elgesio terapija

    Kognityvinės elgesio terapijos tikslas – pakeisti paciento elgesį ir mąstymo modelius. Kognityvinės elgesio terapijos ir vaistų derinys padės pacientams suprasti haliucinacijų ir kliedesių priežastis ir išmokys pacientus, kaip su jais elgtis.

  • Kognityvinė gydymo terapija

    Ši terapija moko pacientus suprasti socialinę aplinką ir kontroliuoti savo mąstymo modelius, taip pat gerina paciento gebėjimą atkreipti dėmesį ar atsiminti dalykus.

  • Šeimos ugdymo terapija

    Šios terapijos metu psichiatras mokys paciento šeimą ir draugus, kaip bendrauti su pacientu. Vienas iš būdų – suprasti paciento mąstyseną ir elgesį.

  • Ekspozicijos terapija (desensibilizacija)

    Ši terapija padeda pacientams sukurti optimizmo jausmą ir teigiamus įsitikinimus apie save ir kitus.

  • Elektrokonvulsinė terapija

    Šios terapijos metu naudojami mažos elektros srovės elektrodai. Elektrokonvulsinė terapija yra metodas, kuris kartais taikomas, jei šizofrenija nepagerėja gydant vaistais. Ši terapija taip pat gali palengvinti didžiosios depresijos simptomus.

Rūpinimasis savimi

Be vaistų ir psichoterapijos, paranoidinės šizofrenijos gydymas taip pat turi būti lydimas nepriklausomos priežiūros namuose, pavyzdžiui:

  • Stenkitės pakankamai išsimiegoti
  • Reguliariai mankštintis
  • Valdykite stresą teigiamai
  • Palaikykite socialinę sąveiką ir dalyvaukite veikloje, kurioje dalyvauja daug žmonių
  • Įgyvendinti sveiką gyvenimo būdą, pavyzdžiui, mesti rūkyti, gerti alkoholinius gėrimus, nevartoti nelegalių narkotikų

Paranaoidinė šizofrenija yra visą gyvenimą trunkantis sutrikimas ir negali būti visiškai išgydomas. Tačiau anksti diagnozavus, tinkamai gydant ir parama iš aplinkos bei šeimos, paranoidine šizofrenija sergantys žmonės gali prisitaikyti prie savo padėties.

Paranoidinės šizofrenijos komplikacijos

Jei paranoidinė šizofrenija nėra tinkamai gydoma, ji gali sukelti komplikacijų, tokių kaip:

  • Priklausomybė nuo alkoholio
  • Priklauso nuo narkotikų
  • Depresija
  • Nerimo sutrikimai
  • Noras pakenkti sau ir nusižudyti

Paranoidinės šizofrenijos prevencija

Paranoidinės šizofrenijos išvengti nepavyks. Tačiau galite sumažinti paranoidinės šizofrenijos išsivystymo riziką atlikdami šiuos veiksmus:

  • Pasikalbėkite su šeima, draugais ar psichologu apie savo nerimą ar traumą.
  • Didinti teigiamą socialinę veiklą.
  • Nevartokite alkoholio, cigarečių ir narkotikų.
  • Laikykitės sveikos gyvensenos, sportuodami, pakankamai miegodami, reguliariai valgydami ir gerai valdydami stresą.