Aterosklerozė Aterosklerozė yra arterijų susiaurėjimas ir sukietėjimas dėl apnašų kaupimosi ant kraujagyslių sienelių. Ši būklė yra dažna koronarinės širdies ligos priežastisaterosklerozė širdies liga).
Arterijos yra kraujagyslės, pernešančios deguonį ir maistines medžiagas į širdį ir iš jos, taip pat į visus kitus organus. Arterijų užsikimšimas dėl cholesterolio plokštelių kaupimosi užblokuos kraujo tekėjimą į kūno organus.
Iš pradžių aterosklerozė nesukelia jokių simptomų. Nauji simptomai atsiranda, kai sutrinka kraujo tekėjimas į organą ar audinį. Apnašų susidarymas, sukeliantis simptomus, gali užtrukti metus.
Aterosklerozės simptomai ir komplikacijos
Aterosklerozė iš pradžių nesukelia simptomų, kol arterijos taip susiaurėja ir net užsidaro, kad nebepajėgia aprūpinti organizmo organais pakankamai kraujo.
Todėl daugelis žmonių nežino, kad serga ateroskleroze, kol neatsiranda komplikacijų. Ši komplikacija dažniausiai atsiranda susiaurėjus kraujagyslėms. Priklausomai nuo aterosklerozės vietos, yra keletas aterosklerozės tipų:
Širdies aterosklerozė
Širdies aterosklerozė gali sukelti koronarinę širdies ligą ir širdies priepuolius. Abu sutrikimai turi daug panašių simptomų, būtent:
- Krūtinės skausmas, panašus į spaudimą ar suspaudimą (krūtinės angina).
- Skausmas ar spaudimas pečių, rankų, žandikaulio ar nugaros srityje.
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmija).
- Dusulys, prakaitavimas ir neramumas.
Kojų aterosklerozė
Kojų ir rankų aterosklerozė gali sukelti periferinių arterijų ligas. Šiam sutrikimui būdingi šie simptomai:
- Skausmas, mėšlungis, tirpimas rankų ir kojų srityje.
- Skausmas einant ir nurimsta pailsėjus (protarpinis šlubavimas).
- Apatinės galūnės šaltos.
- Negyjančios opos ant nykščių, padų ar pėdų.
Smegenų aterosklerozė
Jei aterosklerozė pasireiškia smegenų kraujagyslėse, ji gali sukelti insultą, kuriam būdingi šie simptomai:
- Vienos veido, rankos ar kojos pusės tirpimas iki paralyžiaus.
- Sumišimas ir sunku kalbėti aiškiai.
- Regėjimo praradimas viena akimi arba abiem akimis.
- Koordinacijos ir pusiausvyros praradimas.
- Galvos svaigimas ir stiprus galvos skausmas.
- Pasunkėjęs kvėpavimas ir sąmonės netekimas.
Inkstų aterosklerozė
Apnašų kaupimasis inkstų arterijose gali sukelti inkstų nepakankamumą. Šį sutrikimą galima atpažinti iš daugelio simptomų, tokių kaip:
- Retas šlapinimasis.
- Nuolat pykina.
- Jaučiasi labai pavargęs ir mieguistas.
- Kojos tinsta.
- Sumišimas ir sunkumas susikaupti.
- Dusulys ir krūtinės skausmas.
Kada eiti pas gydytoją
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pajutote pirmiau minėtus aterosklerozės simptomus. Turite nedelsdami kreiptis į greitąją medicinos pagalbą, jei pajutote širdies priepuolio ar insulto simptomus. Abi šias sąlygas reikia gydyti kuo greičiau, nes ilgai laukus tai gali būti mirtina.
Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar hipertenzija, reikia reguliariai tikrintis savo gydytoją, kad būtų galima stebėti jų būklę ir išvengti galimų aterosklerozės komplikacijų.
Jei rūkote, pabandykite mesti šį įprotį. Rūkymas gali sukelti ne tik aterosklerozę, bet ir daugybę kitų ligų. Jei mesti rūkyti labai sunku, kreipkitės į gydytoją dėl metimo rūkyti programos.
Aterosklerozės priežastys
Tiksli aterosklerozės priežastis nežinoma, tačiau liga prasideda, kai pažeidžiamas vidinis arterijų sluoksnis. Žala gali atsirasti dėl:
- Aukštas cholesterolio kiekis.
- Aukštas kraujo spaudimas.
- Diabetas.
- Tam tikrų ligų, tokių kaip vilkligė, uždegimas.
- Nutukimas.
- Rūkymo įprotis.
Kai pažeidžiamas vidinis arterijų sluoksnis, riebalai ir kitos medžiagos gali lengvai prilipti ir krešėti. Laikui bėgant šie krešuliai (apnašos) ir toliau kaupiasi, kietėja, kol arterijos susiaurėja ir sustingsta.
Kraujagyslių susiaurėjimas trukdys deguonies ir maistinių medžiagų tiekimui į tekančius organus. Dėl to šių organų funkcija susilpnėja arba net sustoja, priklausomai nuo užsikimšimo sunkumo.
Aterosklerozė, sukelianti simptomus, vystosi labai lėtai, gali trukti net dešimtmečius. Tačiau dėl daugelio šių sąlygų asmeniui gali kilti didesnė rizika arba jos gali išsivystyti anksčiau:
- Vyresni nei 40 ar 50 metų.
- Turėkite tingų gyvenimo būdą arba retai mankštinkitės.
- Nesveika mityba ir dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas.
- Patirti ilgalaikį stresą.
- Turėkite šeimos narį, kuris taip pat serga ateroskleroze.
Aterosklerozės diagnozė
Gydytojas paklaus apie paciento simptomus ir atliks fizinę apžiūrą. Fizinė apžiūra atliekama tikrinant paciento pulsą, širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį. Gydytojas taip pat stebės, ar pacientas turi lėtai gyjančių ar negyjančių žaizdų.
Įtarus, kad pacientas serga ateroskleroze, gydytojas atliks daugybę pagalbinių tyrimų, kad tai patvirtintų. Testai apima:
- Kraujo tyrimai, siekiant nustatyti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.
- Čiurnos-žasto indeksas (ABI), kuris yra lyginamasis kojų ir rankų kraujospūdžio indekso tyrimas, siekiant patikrinti, ar kojos srityje nėra arterijų užsikimšimo.
- Elektrokardiograma (EKG), skirta širdies elektriniam aktyvumui patikrinti ir koronarinės širdies ligos požymiams (aterosklerozė širdies liga).
- Doplerio ultragarsas, ar garso bangomis nėra užsikimšusios kojų arterijos.
- streso testas arba EKG Bėgimo takelis, patikrinti elektrinį širdies aktyvumą ir kraujospūdį fizinio krūvio metu.
- Angiografija – širdies arterijų būklės tyrimas suleidžiant į arterijas kontrastinę medžiagą (dažą), kad ją būtų galima aiškiai matyti per rentgeno spindulius.
- Nuskaityti su magnetinio rezonanso angiografija (MRA) ir CT skenavimas, siekiant patikrinti arterijų būklę.
Aterosklerozės gydymas
Aterosklerozės gydymas gali būti atliekamas trimis dalykais: gyvenimo būdo pokyčiais, vaistais ir medicininėmis procedūromis.
Kasdienio gyvenimo būdo pokyčiai yra pagrindinis dalykas, kurį reikia padaryti. Pacientai skatinami dažniau mankštintis, kad pagerintų širdies ir kraujagyslių sveikatą bei sumažintų maisto, kuriame yra daug cholesterolio, vartojimą.
Gydytojas gali ne tik pasiūlyti keisti gyvenimo būdą, bet ir skirti vaistų, kad išvengtų aterosklerozės paūmėjimo. Šie vaistai gali būti:
- Vaistai, apsaugantys nuo kraujo krešulių, pvz., aspirinas.
- Vaistų, mažinančių kraujospūdį, pvz., beta blokatorių (beta blokatoriai), kalcio antagonistai (kalcio kanalų blokatoriai), taip pat diuretikus.
- Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai, tokie kaip statinai ir fibratai.
- Vaistai, neleidžiantys arterijoms susiaurėti, pvz., AKF inhibitorius.
- Vaistai, skirti kontroliuoti sveikatos būklę, galinčią sukelti aterosklerozę, pvz., vaistai nuo diabeto, reguliuojantys cukraus kiekį kraujyje.
Sunkiais aterosklerozės atvejais gydytojas gali pasiūlyti gydymą:
- Žiedo montavimas (stentas) ir angioplastika
Ši procedūra naudojama norint atidaryti užsikimšimus arba susiaurėjusias arterijas, tada įkišti ten nedidelį vamzdelį, kad kraujotaka normalizuotųsi.
- Fibrinolizinis gydymas
Ši terapija atliekama siekiant įveikti arterijų užsikimšimą dėl kraujo krešulių, skiriant tirpiklius arba kraujo krešulius laužančius vaistus.
- Operacija ApeitiŠi procedūra atliekama gydant užsikimšusias ar susiaurėjusias arterijas apeinant užsikimšusias kraujagysles, naudojant kitų kūno dalių kraujagysles arba sintetinius vamzdelius.
- Endarterektomija
Ši procedūra atliekama siekiant pašalinti riebalų sankaupas ant susiaurėjusių arterijų sienelių. Paprastai ši procedūra atliekama ant kaklo arterijų.
- Arterektomija
Ši procedūra naudojama apnašoms pašalinti iš arterijų, viename gale naudojant aštrių ašmenų kateterį.
Aterosklerozės prevencija
Aterosklerozės galima išvengti laikantis sveiko gyvenimo būdo. Būdai, kuriuos galima padaryti, yra šie:
- Laikykitės sveikos mitybos ir subalansuotos mitybos, kurioje gausu skaidulų ir sudėtingų angliavandenių bei mažai cholesterolio.
- Venkite arba apribokite alkoholinių gėrimų vartojimą.
- Mankštinkitės 30 minučių per dieną, bent 5 dienas per savaitę.
- Mesti rūkyti.
- Išlaikyti kūno svorį idealiame diapazone.
- Gerai valdykite stresą, pavyzdžiui, atpalaiduodami (atpalaiduodami įtemptus raumenis) arba medituodami.
- Pakankamai miego.