Mieguistumas arba „mieguistumas“ yra būklė, kai žmogus nori miegoti. Ši būklė dažniausiai pasireiškia naktį arba kartais dieną ir yra normali. Tačiau jei mieguistumas pasireiškia per daug, kad trukdytų veiklai ir sumažėtų produktyvumas, šią sąlygą reikia spręsti.
Mieguistumas dažniausiai atsiranda dėl miego trūkumo. Nors atrodo paprasta, mieguistumas gali sukelti įvairių problemų, pavyzdžiui, trukdyti našumui mokykloje ar produktyvumui darbe, paveikti emocijas ir sukelti nelaimingus atsitikimus tiek kelyje, tiek darbo aplinkoje.
Mieguistumas yra natūralus dalykas, bet jei kas nors atsitinka neįprastai, gali būti, kad „mieguistumas“ yra ligos požymis, pvz. miego apnėja, narkolepsija, nemiga, neramių kojų sindromas, depresija, nerimo sutrikimai ar diabetas. Šiame straipsnyje bus aptariami nenormalaus mieguistumo tipai,
Mieguistumo simptomai
Teigiama, kad žmogus jaučia nenormalius „mieguistumo“ simptomus, kai būklė kartojasi ilgą laiką be jokios aiškios priežasties. Šį nenormalų mieguistumą lydės kiti simptomai, tokie kaip lėta reakcija, užmaršumas, dažnas užmigimas netinkamose situacijose ir emocijų valdymo sunkumai.
Be to, nenormalus mieguistumas dažnai sukelia:
- Jausmas, kai norisi nuolat miegoti dieną arba dažnai užmiegama dieną.
- Sunku susikaupti studijuojant, dirbant ar vairuojant.
- Sumažėjęs našumas mokykloje ar darbe.
- Lengva užmigti žiūrint televizorių ar skaitant knygą.
- Mikromiegas, ty trumpas miegas, atsirandantis dėl mieguistumo slopinimo.
Kada eiti pas gydytoją
Nenormalus mieguistumas gali būti pavojingas. Todėl nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pajutote aukščiau išvardytus simptomus. Dėl miego sutrikimų žmogus dieną gali jaustis pernelyg „mieguistas“. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda miego sutrikimo simptomų, tokių kaip:
- Dažnai sunku užmigti.
- Dieną dažnai jaučiasi pavargęs ir „mieguistas“.
- Sunku susikoncentruoti į veiklą.
- Šalia jūsų miegantys žmonės sako, kad miegodami garsiai knarkiate arba kartais nustojate kvėpuoti.
Be kai kurių pirmiau minėtų simptomų, taip pat patariama nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, jei šis per didelis mieguistumas atsiranda po to, kai išgėrėte naują vaistą, perdozavote vaistų ar susižeidėte galvą.
Nemigos priežastysk
Mieguistumą gali sukelti keli veiksniai, įskaitant gyvenimo būdą, psichikos sutrikimus, ligas ir tam tikrų vaistų vartojimą. Kad būtų aiškiau, žr. toliau pateiktą paaiškinimą:
Gyvenimo būdas
Kai kurie gyvenimo būdai, galintys sukelti mieguistumą dienos metu, yra šie:
- Miego trūkumas naktį
Žmogus per dieną gali jaustis pernelyg „mieguistas“, jei jam trūksta miego. Iš esmės kiekvienas turi idealią miego trukmę, kurios yra laikomasi. Trukmė skiriasi, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus amžiaus.
- Valgymo modeliai, trukdantys miegui
Per didelis kavos vartojimas gali sutrikdyti miegą naktį ir taip padidinti mieguistumą dieną. Aštrus maistas ir per didelis valgymas taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus, dėl kurių gali sutrikti naktinis miegas.
- Mankštos laikas arti miego
Pasportavę jausitės žvalesni, nes padažnėja pulsas ir padidėja kraujospūdis. Štai kodėl mankštinantis per arti prieš miegą gali būti sunku užmigti.
- Dažnas alkoholio vartojimas
Alkoholis išties gali padėti greitai užmigti, tačiau, kita vertus, gali sutrikti ir miego kokybė, nes dažnai būnate neramus ir pabundate. Dėl to dieną būsite mieguistas.
Psichiniai sutrikimai
Mieguistumas gali atsirasti ir dėl psichikos ar emocinių sutrikimų. Žmonės, kurie patiria stresą, nerimo sutrikimus ar depresiją, dienos metu gali jaustis pernelyg „mieguistai“.
Liga
Kai kurios lėtinės ligos gali trukdyti miego kokybei naktį ir sukelti „mieguistumą“ dieną. Šios lėtinės ligos apima lėtinį skausmą, pvz., dėl vėžio, arba medžiagų apykaitos sutrikimus, tokius kaip diabetas ar hipotirozė.
Narkotikų šalutinis poveikis
Tam tikri vaistai gali sukelti mieguistumą, pavyzdžiui, prieštraukuliniai vaistai, antidepresantai, vaistai nuo alergijos, vaistai hipertenzijai gydyti, vaistai nuo širdies ar astmos vaistai.
Miego sutrikimas
Pernelyg didelis mieguistumas dėl nežinomos priežasties gali rodyti miego sutrikimą. Šie sutrikimai turi įtakos nakties miego kokybei, todėl sergantysis yra pernelyg mieguistas dieną. Miego sutrikimai, kurie gali turėti įtakos miego kokybei, yra šie: miego apnėja, narkolepsija, nemiga ir neramių kojų sindromas (RLS).
Mieguistumo diagnozė
Pirmiausia gydytojas paklaus jūsų miego įpročių, miego trukmės ir jūsų užmigimo ar mieguistumo per dieną. Klausimas užduodamas siekiant išsiaiškinti mieguistumo priežastį, kad gydytojas galėtų nustatyti tinkamą gydymo būdą,
Gydytojas taip pat gali paprašyti kelias dienas vesti savo miego įpročių žurnalą. Jei jaučiamas „mieguistumas“ nėra normalus, gydytojas atliks pagalbinius tyrimus:
- Kraujo tyrimai, siekiant nustatyti cukraus, elektrolitų ir skydliaukės hormonų kiekį kraujyje.
- Galvos kompiuterinė tomografija, siekiant išsiaiškinti, ar gali atsirasti smegenų sutrikimų, turinčių įtakos žmogaus miego kokybei.
- Elektroencefalograma (EEG), kuris yra bandymas, kuriuo siekiama išmatuoti elektrinį aktyvumą smegenyse.
- Polisomnografija arba miego stebėjimo testas, šis tyrimas atliekamas stebint paciento būklę miegant. Stebėtos sąlygos buvo kraujospūdis, širdies ritmas, kvėpavimas, smegenų bangos ir tam tikri judesiai, rodantys miego sutrikimą.
Mieguistumo gydymas
Mieguistumas valdomas gydant priežastį. Pavyzdžiui, jei pernelyg didelį „mieguistumą“ sukelia nesveikas gyvenimo būdas, gydytojas gali patarti pakeisti šį gyvenimo būdą.
Jei naktį neišsimiegate pakankamai, gydytojas rekomenduos eiti miegoti anksčiau. Jei neatliksite šių pakeitimų, dienos miego laiką galite pailginti 30–60 minučių.
Jei pernelyg didelį mieguistumą sukelia psichikos sutrikimai, gydytojas nukreips pas psichiatrą, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas. Jei mieguistumas pasireiškia kaip šalutinis vaisto poveikis, gydytojas pakeis vaisto rūšį arba dozę.
Pacientams, turintiems miego sutrikimų, gydytojas pirmiausia atliks miego stebėjimo testą (polisomnografiją) ligoninėje. Jei reikia, gydytojas tam tikrą laiką skirs migdomųjų.
Kaip pagerinti miego kokybę
Be minėtų veiksmų, galima dėti keletą pastangų, kad nakties miego kokybė būtų kuo geresnė. Taip galima sumažinti dienos metu pasireiškiantį mieguistumą. Šios pastangos apima:
- Sukurkite patogesnę lovos ir kambario atmosferą
Įsitikinkite, kad lovos ir kambario būklė leidžia jaustis patogiau, kad galėtumėte ramiau miegoti.
- Suteikite pauzę mankštai miegodami
Pabandykite Po naktinės mankštos praėjus kelioms valandoms geriausia padaryti sau pertrauką, kad kūnas nurimtų prieš ruošiantis miegoti.
- Nemiegok su įjungtu televizoriumi
Televizoriaus šviesa ir garsas gali sutrikdyti miegą. Todėl venkite miegoti su įjungtu televizoriumi.
- Sudarykite tvarkaraštį Sukurkite veiklos grafiką, kad jis atitiktų veiklos laiką, kad nebūtų trukdoma rekomenduojamo miego laiko
Rengiant tvarkaraštį siekiama, kad kūnas prisitaikytų prie įprastos veiklos modelio, įskaitant prieš miegą.
- Apribokite kofeino ir maisto vartojimą artėjant miegoti
Venkite vartoti kofeino ir aštraus maisto prieš miegą.Tai daroma siekiant išvengti sąlygų, kurios gali trukdyti miego kokybei naktį, išvengti miego sunkumų ir prastai miegoti.
- Einant miegoti nuraminkite protą
Mieguistumo komplikacijos
Per didelis „mieguistumas“ dienos metu gali sumažinti darbo našumą ar pasiekimus mokykloje. Pavyzdžiui, vėlavimas į darbą ar mokyklą, nes sunku keltis ryte, užmigti atliekant darbą ar atliekant namų darbus mokykloje, vėlavimas į svarbius įvykius.
Pavojingesnė būklė pasireiškia hipersomnija sergantiems žmonėms, kuriems reikia labai budrios veiklos, pavyzdžiui, vairuoti transporto priemones ar valdyti mechanizmus. Dėl šios būklės nukentėjusiajam kyla didelė rizika patekti į nelaimingą atsitikimą.