Paralyžius arba paralyžius yra būklė, kai negalima pajudinti vienos ar kelių kūno dalių. Šią būklę gali sukelti raumenų ar nervų sutrikimai, dėl tam tikrų traumų ar ligų.
Paralyžius gali būti laikinas arba nuolatinis, tiek pacientams, kurie jaučia tik silpnumą arba visai negali pajudinti tam tikrų kūno dalių.
Paralyžiaus gydymas priklauso nuo paties paralyžiaus priežasties. Gydymas gali būti vaistais, fizioterapija, chirurgija arba pagalbinėmis priemonėmis, jei paralyžius yra nuolatinis.
Paralyžiaus priežastys
Raumenys atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant kiekvieną žmogaus kūno judesį. Judant kūną, raumenys dirba kartu su kaulais, nervais ir jungiamuoju audiniu tarp raumenų, nervų ir kaulų. Sutrikus vienam iš šių audinių, gali atsirasti paralyžius.
Toliau pateikiamos kelios sąlygos, galinčios sukelti paralyžių:
1. Insultas
Insultas gali sukelti staigų paralyžių vienoje veido, rankos ir kojos pusėje. Yra 2 insulto tipai, būtent išeminis insultas arba infarktinis insultas ir hemoraginis insultas. Tam tikrų dalių insultas, pavyzdžiui, smegenų kamieno insultas, gali net sukelti visišką paralyžių.
2. Bello paralyžius
Bello paralyžius sukelia paralyžius vienoje veido pusėje staiga, be paralyžiaus kitur.
3. Smegenų pažeidimas
Stiprus smūgis į galvą gali sužaloti arba sutrikdyti smegenų veiklą, todėl, priklausomai nuo pažeistos smegenų dalies, kyla paralyžiaus atsiradimo rizika bet kurioje kūno vietoje.
4. Nugaros smegenų pažeidimas
Paralyžius dėl nugaros smegenų pažeidimo gali atsirasti tik kojose, rankose ir kojose, o kartais ir krūtinės raumenyse. Paralyžius gali atsirasti lėtai arba staiga, priklausomai nuo sužalojimo sunkumo.
5. Poliomielitas
Poliomielito liga gali sukelti rankų ir kojų paralyžių, kvėpavimo raumenų paralyžių. Paralyžius atsiranda lėtai, praėjus mažiausiai keleriems metams po užsikrėtimo poliomielitu.
6. Guillian-Barre sindromas
Guillain-Barre sindromas sukelia kojų paralyžių ir po kelių dienų ar savaičių palaipsniui gali plisti į rankas ir veidą.
7. Smegenų ptaip pat
Cerebrinis paralyžius yra apsigimimas, sukeliantis paralyžių vienoje kūno pusėje, įskaitant rankas ir kojas. Šį sutrikimą sukelia smegenų vystymosi sutrikimai, atsirandantys kūdikiui būnant įsčiose.
8. Išsėtinė sklerozė
Išsėtinė sklerozė gali sukelti veido, rankų ar kojų paralyžių su periodiniais simptomais.
9. Myasthenia gravis
Panašus į išsėtinė sklerozė, myasthenia gravis Tai taip pat sukelia veido, rankų ar kojų paralyžių su periodiniais simptomais.
10. Amiotrofinis lpusėje ssklerozė (ALS)
ALS sukelia galvos ir nugaros smegenų sutrikimus, todėl sergančiajam gresia laipsniškas veido, rankų ar kojų paralyžius. ALS kartais sukelia ir kvėpavimo raumenų paralyžių.
Be minėtų priežasčių, paralyžius gali atsirasti ir dėl apibendrintų nervų pažeidimo dėl botulizmo toksinų. Šį nuodą gamina bakterijos Clostridium tetani kuriuo dažniausiai užteršiami prastai apdoroti konservuoti maisto produktai.
Paralyžiaus simptomai
Patirdami paralyžių, pacientai pajus pagrindinį simptomą – sunkumus judant tam tikras kūno dalis. Šie simptomai gali atsirasti lėtai, staiga arba kartais atsirasti ir išnykti.
Paralyžiaus simptomai gali pasireikšti bet kurioje kūno dalyje, tik vienoje kūno dalyje arba platesnėje kūno vietoje. Kūno dalys, kurioms gresia paralyžius, yra veidas, rankos, kojos ir balso stygos. Sunkiomis sąlygomis kvėpavimo raumenys taip pat gali patirti paralyžių.
Atsižvelgiant į paveiktos galūnės vietą ir galūnes, paralyžius gali būti suskirstytas į:
- Monoplegija, kuri yra vienos rankos ar kojos paralyžius.
- Hemiplegija, tai yra vienos kūno pusės rankos ir kojos paralyžius.
- Diplegija, kuri yra abiejų rankų arba abiejų veido pusių paralyžius.
- Paraplegija, tai yra abiejų kojų paralyžius.
- Kvadriplegija, kuri yra rankų ir kojų paralyžius. Šis paralyžius kartais gali paveikti ir kitas apatinės kaklo sritis ar organus, pvz., žarnyną, šlapimo takus ar kvėpavimo raumenis.
Lėtai dėl ligos atsirandantis paralyžius paprastai pasižymi keliais simptomais, kurie atsiranda prieš paciento visišką paralyžių. Šie simptomai apima:
- Lietimo pojūčio praradimas
- dilgčiojimas
- Mėšlungis ir raumenų skausmas
- Nutirpęs
Kada eiti pas gydytoją
Nedelsdami kreipkitės į neurologą, jei pajutote paralyžiaus simptomus, įskaitant simptomus, kurie atsiranda ir praeina. Ypač jei simptomai pablogėja. Gydytojas atliks papildomus tyrimus, kad nustatytų priežastį.
Jei paralyžius atsiranda staiga arba paralyžius atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, nedelsdami vykite į artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių. Taip pat patariama kreiptis į ER, jei paralyžius lydi dusulys.
Reguliariai tikrinkite sveikatą, kad stebėtumėte kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, ypač jei sergate diabetu ar hipertenzija. Nekontroliuojamas diabetas ar hipertenzija turi didelę riziką sukelti insultą, vieną iš pagrindinių paralyžiaus priežasčių.
Paralyžius taip pat gali sukelti poliomielitas. Atlikite vakcinaciją nuo poliomielito pagal skiepų grafiką, kad išvengtumėte vaiko paralyžiaus rizikos. Jei niekada nesiskiepijote arba nesiskiepijote nuo poliomielito, pasitarkite su gydytoju, kaip pasivyti praleistą skiepą.
Paralyžiaus diagnozė
Gydytojai gali diagnozuoti paralyžių, kai pacientas negali pajudinti tam tikrų kūno dalių. Esant tokiai būklei bus atliktas neurologinis tyrimas, siekiant įvertinti raumenų ir jutimo nervų judėjimą.
Norėdami sužinoti daugiau apie paralyžiaus priežastį ir sunkumą, gydytojas atliks tyrimus, kurie apima:
- Rentgeno nuotrauka
- KT skenavimas
- MRT
- Elektromiografija (EMG)
- Juosmens punkcija
Paralyžiaus gydymas
Gydytojas nustatys gydymo tipą, atsižvelgdamas į pagrindinę paralyžiaus priežastį. Gydymo veiksmais siekiama palengvinti simptomus ir palengvinti sergančiųjų kasdienę veiklą. Kai kurie gydymo būdai, kuriuos galima atlikti, yra šie:
Fizioterapija
Šia terapija siekiama atkurti pažeistos kūno dalies raumenų jėgą ir funkciją, išvengti negalios ir sumažinti traumų riziką ateityje. Vykdomos fizioterapijos tipas parenkamas atsižvelgiant į paciento būklę.
Ergoterapija
Ergoterapija – tai pratimų serija, kuria siekiama pagerinti paciento gebėjimą atlikti kasdienę veiklą. Tikimasi, kad po šios ergoterapijos paralyžiuoti žmonės galės savarankiškai atlikti veiklą.
Narkotikai
Pasireiškusio paralyžiaus simptomams palengvinti naudojami vaistai. Priklausomai nuo priežasties, gydytojas gali skirti kelių rūšių vaistus:
- Kortikosteroidai, pvz metilprednizolonas.
- Antikonvulsantai, pvz fenobarbitalis.
- Raumenis atpalaiduojantys vaistai, pvz baklofenas ir eperizonas.
- Tricikliai antidepresantai, pvz amitriptilinas ir klomipramino.
- Botox injekcijos.
Pagalbinių priemonių naudojimas
Dauguma žmonių, sergančių paralyžiumi, nevisiškai pasveiksta. Kad būtų lengviau pereiti iš vienos vietos į kitą, pacientas gali naudotis pagalbinėmis priemonėmis, tokiomis kaip lazdelės ar invalido vežimėlis. Pagalbinės priemonės tipą pasiūlys gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę.
Žmonėms, sergantiems paralyžiumi, reikia šeimos ir aplinkinių paramos, jie turi vadovautis sveiku gyvenimo būdu. Abu šie veiksmai pagerins paciento gyvenimo kokybę. Pacientai, sergantys paralyžiumi, taip pat turi išlikti aktyvūs ir reguliariai mankštintis, kaip rekomendavo gydytojas.
Operacija
Priklausomai nuo priežasties, operacija taip pat gali būti atliekama kaip paralyžiaus gydymo būdas. Pavyzdžiui, staigaus paralyžiaus dėl nugaros smegenų pažeidimo gydytojas atliks stuburo operaciją, kad atitaisytų tos srities pažeidimus.
Paralyžiaus komplikacijos
Paralyžius gali atsirasti bet kurioje kūno dalyje, priklausomai nuo priežasties. Labiausiai nerimą kelia tai, jei paralyžius yra nuolatinis arba kvėpavimo raumenų paralyžius, dėl kurio nustoja kvėpuoti.
Be to, dėl paralyžiaus sergantys asmenys gali patirti:
- Depresija
- Kalbos ir rijimo sutrikimai
- Seksualinė disfunkcija
- Decubitus opa
- Šlapimo nelaikymas ir išmatų nelaikymas
- Giliųjų venų trombozė
Paralyžiaus prevencija
Pastangos užkirsti kelią paralyžiui pritaikomos prie pagrindinės priežasties. Norint išvengti paralyžiaus dėl atsitiktinio sužalojimo, galima atlikti šiuos būdus:
- Važiuokite atsargiai ir laikykitės eismo ženklų.
- Vairuodami transporto priemonę naudokite saugos diržus.
- Prieš vairuodami negerkite alkoholio ar narkotikų, kurie gali sukelti mieguistumą.
- Vykdydami didelės rizikos veiklą, pavyzdžiui, laipiodami uolomis, naudokite tinkamas asmenines apsaugos priemones (AAP) ir tinkamai laikykitės instruktoriaus nurodymų.
Tuo tarpu, norint išvengti paralyžiaus dėl sveikatos problemų ar ligų, tokių kaip insultas, reikia:
- Venkite maisto, kuriame daug druskos ir cholesterolio.
- Padidinkite vaisių ir daržovių vartojimą.
- Reguliariai mankštinkitės, kasdien bent 30 minučių.
- Meskite rūkyti, jei esate aktyvus rūkalius.
- Reguliariai tikrinkite kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir cholesterolio kiekį.