Pigmento arba melanino kiekis odoje nustatyti žmogaus odos spalvą. Tam tikromis sąlygomis gali sutrikti melanino gamyba, todėl odos spalva pasikeis. Šią būklę gali sukelti daugybė dalykų, vienas iš jų – pigmento sutrikimas.
Žmogaus odos spalva yra labai įvairi. Šiems skirtumams įtakos gali turėti genetiniai veiksniai ir aplinkos sąlygos, kurios turi įtakos pigmentui ar melanino kiekiui organizme.
Jei melanino organizme per daug, odos spalva bus tamsesnė. Ir atvirkščiai, jei organizme yra mažiau melanino, odos spalva atrodys blyškesnė. Ne tik odos spalva, bet ir melaninas taip pat vaidina tamsų plaukų ir akių spalvą.
Įvairių tipų pigmento sutrikimai
Melaniną gamina ląstelės, vadinamos melanocitais. Tačiau šios ląstelės gali būti pažeistos dėl saulės poveikio, šalutinio vaistų poveikio ar tam tikrų sveikatos sutrikimų.
Kai melanocitai yra pažeisti, gali sutrikti melanino gamyba ir gali sutrikti odos spalva. Ši būklė taip pat žinoma kaip pigmentacijos sutrikimas.
Pigmentacijos sutrikimai yra įvairių tipų. Yra tokių, kurie paveikia tik nedidelį odos plotą, tačiau yra ir pigmentacijos sutrikimų, kurie paveikia visą kūną.
Toliau pateikiami kai kurie dažniausiai pasitaikantys pigmento sutrikimai:
1. Melasma
Melasmai būdinga juodų dėmių atsiradimas ant kūno dalių, kurios dažnai būna saulės spindulių veikiamos, pavyzdžiui, veido, kaklo ir rankų odoje. Žinoma, kad ši būklė dažniau pasitaiko moterims, nors tai nėra neįmanoma, kad ją patiria ir vyrai.
Jei ji pasireiškia nėščioms moterims, melasma taip pat vadinama chloazma. Ši būklė gali išnykti savaime pasibaigus nėštumui arba ją taip pat galima gydyti odos kremais.
Jei sergate melasma, patariama per dažnai ir per ilgai nebūti saulėje. Apsaugokite odą prieš išeidami į lauką pasitepdami apsauginiu kremu nuo saulės su SPF 30 ar didesniu. Nedvejodami kreipkitės į dermatologą, jei ši būklė nepagerėja.
2. Vitiligo
Vitiligo yra autoimuninė liga, pažeidžianti pigmentą gaminančias ląsteles. Dėl šios būklės tam tikrose odos vietose, pavyzdžiui, rankose, veide ir kūno raukšlėse, sumažėja melanino kiekis.
Vitiligo paprastai būdingas baltų dėmių atsiradimas ant odos. Be to, šią pigmento sutrikimo būklę taip pat lydi žilų plaukų atsiradimas plaukuose, blakstienose, antakiuose ar barzdoje iki 35 metų amžiaus.
Ši būklė kartais taip pat sukelia spalvos pasikeitimą arba spalvos praradimą tinklainėje ir audinyje, išklojančiame burnos ir nosies vidų.
3. Albinizmas
Albinizmas yra genetinis sutrikimas, dėl kurio sutrinka melanocitų ląstelių veikla. Dėl šio genetinio sutrikimo albinizmu sergančių žmonių oda, plaukai ar akys tampa bespalvės, nes jie neturi melanino. Neretai ši būklė sukelia ir regėjimo problemų.
Nėra gydymo, kuris galėtų gydyti albinizmą. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos sergantieji gali padaryti, kad jų būklė nepablogėtų, pavyzdžiui, nuolat naudoti apsaugos nuo saulės priemones.
Tai svarbu, nes albinizmu sergančių žmonių odai kyla didesnė rizika būti pažeistai saulės spindulių arba net susirgti odos vėžiu.
4. Použdegiminė hiperpigmentacija
Šiai būklei būdingas odos spalvos pasikeitimas į tamsesnę arba šviesesnę po uždegimo ar sudirginimo.
Použdegiminę hiperpigmentaciją gali sukelti odos infekcijos, nudegimai arba dirginančių medžiagų, kurios pažeidžia odą, poveikis. Tačiau ši būklė paprastai pagerėja savaime per kelis mėnesius.
Tam tikri pigmentiniai sutrikimai gali ne tik pabloginti odos išvaizdą, bet ir būti rimti ir juos reikia nedelsiant gydyti.
Todėl pastebėję juodų ar baltų dėmių, kurios staiga atsiranda ir greitai plečiasi, yra netaisyklingos formos ar net kraujuoja, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dėl tinkamo gydymo.