Ne Hodžkino limfoma – simptomai, priežastys ir gydymas

Ne Hodžkino limfoma yra vėžys, kuris vystosilimfinėje sistemoje, būtent kraujagyslių ir liaukų, kurios yra išsibarsčiusios visame kūne ir veikia kaip imuninės sistemos dalis, rinkinys.Vienas iš jų yra limfmazgiai.

Ne Hodžkino limfomai dažnai būdingas gabalėlių atsiradimas kūne, kur yra limfmazgių, pavyzdžiui, pažastyje ar kakle. Šią būklę reikia gydyti kuo greičiau, kitaip vėžys gali išplisti į kitus kūno organus ir sukelti rimtų komplikacijų.

Ne Hodžkino limfomos priežastys

Ne Hodžkino limfoma dažniausiai atsiranda dėl vienos rūšies baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų limfocitais, DNR pokyčių arba mutacijų. Limfocitai yra kraujo ląstelės, kurios kovoja su infekcija organizme.

Paprastai seni ar seni limfocitai miršta, o organizmas gamins naujus limfocitus, kad juos pakeistų. Ne Hodžkino limfomos atveju limfocitai toliau nenormaliai dalijasi ir auga (nesustoja), todėl limfmazgiuose kaupiasi limfocitai.

Dėl šios būklės padidėja limfmazgiai (limfadenopatija) ir organizmas tampa jautrus infekcijai.

Tiksliai nežinoma, kas sukelia DNR pokyčius vienoje iš šių baltųjų kraujo kūnelių tipų. Tačiau yra keletas veiksnių, galinčių padidinti asmens riziką susirgti ne Hodžkino limfoma, būtent:

  • 60 metų ir vyresni
  • Turite silpną imuninę sistemą, pavyzdžiui, vartodami imunosupresantus
  • Sergant autoimuninėmis ligomis, pvz reumatoidinis artritas, vilkligė arba Sjogreno sindromas
  • Sergant tam tikromis virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, tokiomis kaip virusinės infekcijos Epšteinas-Baras, ŽIV ar bakterinė infekcija Helicobacter pylori
  • Šeimoje yra buvę ne Hodžkino limfomos atvejų
  • Nuolatinis tam tikrų cheminių medžiagų, tokių kaip pesticidai, poveikis

Ne Hodžkino limfomos tipai

Remiantis limfocitais, kuriuose vyksta DNR pokyčiai, ne Hodžkino limfoma skirstoma į du tipus:

  • B Lim Limfocitai

    Dauguma ne Hodžkino limfomų atsiranda dėl šių limfocitų. B limfocitai kovoja su infekcija, gamindami antikūnus, kurie gali neutralizuoti organizmui kenksmingas bakterijas ar virusus. Šis limfomos tipas taip pat žinomas kaip difuzinė didelių B ląstelių limfoma (DLBCL).

  • T. Limfocitai

    Kai kurie T limfocitai yra atsakingi už bakterijų, virusų ar kitų nenormalių organizmo ląstelių sunaikinimą. Tuo tarpu kiti T limfocitai padeda pagreitinti arba sulėtinti kitų imuninės sistemos ląstelių veiklą.

Ne Hodžkino limfomos simptomai

Ne Hodžkino limfomos simptomai priklauso nuo limfomos tipo ir jos atsiradimo vietos. Toliau pateikiami kai kurie ne Hodžkino limfomos simptomai:

  • Gumbeliai, kurie paprastai yra neskausmingi kakle, pažastyje ar kirkšnyse
  • Svorio metimas
  • Karščiavimas
  • Prakaitavimas naktį
  • Lengvai pavargsta
  • Sumažėjęs apetitas
  • Krūtinės skausmas
  • Sunku kvėpuoti
  • Skrandis skauda arba padidėja
  • Niežtinti oda

Kada eiti pas gydytoją

Kai kurie simptomai, pvz., gumbų atsiradimas ar karščiavimas, nėra požymiai, galintys patvirtinti, kad asmuo serga ne Hodžkino limfoma. Priežastis, šie simptomai gali pasireikšti ir esant kitoms sąlygoms, pvz., infekcijai.

Todėl, jei atsiranda bet kuris iš aukščiau išvardytų simptomų, pasitarkite su gydytoju, kad išsiaiškintumėte priežastį, ypač jei yra didelė ne Hodžkino limfomos išsivystymo rizika.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei simptomai tęsiasi ilgą laiką arba pablogėjo. Ankstyvas tyrimas ir gydymas sumažins komplikacijų tikimybę.

Ne Hodžkino limfomos diagnozė

Norėdami diagnozuoti ne Hodžkino limfomą, gydytojas užduos klausimus apie paciento patiriamus simptomus ir nusiskundimus, paciento sveikatos būklę, ligos istoriją paciento šeimoje.

Po to gydytojas atliks fizinę apžiūrą, kad patikrintų, ar kaklo, pažasties ar kirkšnies limfmazgiai nėra padidėję. Tada gydytojas taip pat atliks papildomus tyrimus, kad patvirtintų diagnozę. Šie patikrinimai gali būti tokie:

  • kraujo tyrimas

    Kraujo tyrimai atliekami siekiant nustatyti infekcijos ar kitų ligų buvimą, taip pat padidėjusį jų kiekį laktato dehidrogenazė (LDH) su visu kraujo tyrimu, nes limfoma sergantiems pacientams LDH dažnai būna padidėjęs.

  • Limfmazgių biopsija

    Biopsija atliekama paimant patinusių limfmazgių audinio mėginį ir jį analizuojant laboratorijoje, siekiant nustatyti, ar pacientas neserga ne Hodžkino limfoma, ar ne.

    Paprastai po biopsijos bus atliekamas tyrimas imunofenotipas arba imunohistochemija, kuri yra prie audinio prisirišusių antikūnų tyrimas. Šis tyrimas yra naudingas nustatant gydymą

  • Pevaizdas

    Vaizdo gavimas gali būti atliekamas rentgeno spinduliais, ultragarsu, kompiuterine tomografija, MRT arba PET skenavimu. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti vėžio vietą ir dydį, taip pat vėžio ląstelių išplitimą.

  • Pavyzdys Kaulų čiulpai

    Kraujo ir audinių mėginiai imami aspiracijos būdu, siekiant išsiaiškinti, ar limfoma išplito į kaulų čiulpus.

  • Juosmens punkcija

    Šiuo tyrimu siekiama pamatyti limfomos plitimą į smegenis, paimant stuburo skysčio mėginį.

Ne Hodžkino limfomos stadija

Gydytojui atlikus tyrimą ir patvirtinus diagnozę, gydytojas nustatys ir vėžio stadiją, kuria serga pacientas. Ne Hodžkino limfoma skirstoma į 4 etapus, būtent:

  • 1 etapas

    Šiame etape vėžys pažeidžia tik vieną limfmazgių grupę, pavyzdžiui, kirkšnies ar kaklo limfmazgių grupes.

  • 2 etapas

    Limfomos stadijos kūno dalys yra atskirtos diafragma. 2 stadija rodo, kad vėžys įsiveržė į dvi ar daugiau limfmazgių grupių virš arba žemiau diafragmos.

  • 3 etapas

    Šioje stadijoje vėžys jau yra limfmazgių grupėje diafragmos viršuje ir apačioje.

  • 4 etapas

    4 stadijos ne Hodžkino limfoma rodo, kad vėžys išplito už limfinės sistemos ribų ir į kaulų čiulpus ar kitus organus, tokius kaip kepenys ar plaučiai.

Ne Hodžkino limfomos gydymas

Gydant ne Hodžkino limfomą, siekiama pašalinti vėžį ir užkirsti kelią jo plitimui į kitus organus. Gydymas bus pritaikytas atsižvelgiant į vėžio stadiją, amžių ir paciento sveikatos būklę.

Pacientai, sergantys lėtai progresuojančia ne Hodžkino limfomaindolentinė limfoma) paprastai bus atidžiai stebimi be jokio gydymo. Gydytojas paskirs reguliarius kelių mėnesių patikrinimus, kad galėtų stebėti ir įsitikinti, kad vėžys neblogėja.

Jei paciento ne Hodžkino limfoma yra agresyvi arba simptomai ir nusiskundimai sunkėja, gydytojas rekomenduos šiuos gydymo būdus:

1. Chemoterapija

Chemoterapija yra dažniausiai naudojamas ne Hodžkino limfomos gydymas. Šiuo gydymu siekiama sunaikinti vėžines ląsteles vaistais.

Chemoterapija kartais derinama su kortikosteroidais, siekiant padidinti jo veiksmingumą. Tačiau kortikosteroidus leidžiama vartoti tik trumpą laiką.

2. Radioterapija

Radioterapija dažniausiai naudojama ankstyvos stadijos ne Hodžkino limfomai gydyti. Radioterapija naudoja dideles radiacijos dozes, tokias kaip rentgeno spinduliai ar protonai, kad sunaikintų vėžines ląsteles. Spindulys nukreipiamas į limfmazgio dalį, kurioje yra vėžio ląstelių.

3. Monokloninių antikūnų terapija

Šio gydymo metu naudojami monokloniniai antikūnai, tokie kaip rituksimabas, siekiant padidinti imuninės sistemos gebėjimą sunaikinti vėžines ląsteles. Paprastai monokloninių antikūnų terapija bus derinama su chemoterapija.

Tačiau šis žingsnis veiksmingas tik tam tikroms ne Hodžkino limfomos rūšims ir jį reikia koreguoti atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. imunofenotipas.

4. Kaulų čiulpų transplantacija

Kaulų čiulpų transplantacija atliekama po chemoterapijos ir radioterapijos. Šios procedūros metu gydytojas persodins sveikas kaulų čiulpų kamienines ląsteles į paciento kūną, kad paciento organizmas galėtų atstatyti sveikus baltuosius kraujo kūnelius.

Ne Hodžkino limfomos komplikacijos

Pacientams, sergantiems ne Hodžkino limfoma, kurie buvo gydomi ar net buvo paskelbti išgydytiems, vis dar kyla komplikacijų rizika. Kai kurios galimos komplikacijos yra šios:

  • Susilpnėjusi imuninė sistema
  • Nevaisingumas arba nevaisingumas
  • Atsiranda kitas vėžys
  • Kitos sveikatos problemos, pvz., širdies liga, skydliaukės liga ar inkstų liga

Ne Hodžkino limfomos prevencija

Ne Hodžkino limfomos priežastis nėra aiškiai žinoma. Todėl prevenciją taip pat sunku padaryti. Geriausias žingsnis, kurio galima imtis, yra vengti veiksnių, galinčių padidinti šios ligos išsivystymo riziką, būtent:

  • Nepiktnaudžiaukite narkotikais ir neturėkite lytinių santykių, kurie gali sukelti ŽIV/AIDS
  • Jei dirbate aplinkoje, kurioje yra cheminių medžiagų, pvz., pesticidų, naudokite apsaugines darbo priemones, pvz., kaukes ir pirštines.
  • Jei vartojate imunosupresantus, reguliariai pasitarkite su gydytoju, kad išvengtumėte galimo šalutinio poveikio
  • Jei sergate autoimunine liga, reguliariai tikrinkite sveikatą, kad nustatytumėte ligos eigą
  • Valgykite subalansuotą mitybą